versija spausdinimui
(0)
Nuo kitų metų, prasidėjus antrajam apyvartinių taršos leidimų (ATL) prekybos etapui, įmonės galės ne tik prekiauti ATL, bet ir keisti juos į kitus Kioto vienetus ir tokiu būdu kompensuoti trūkstamą taršos kvotą.
Įmonės tai galės padaryti dalį turimų ATL iškeitusios į naujai įsigaliosiančius teršalų mažinimo vienetus (TMV), kurie taip pat leidžia išmesti vieną toną anglies dvideginio, bet kainuoja pigiau. Tokiam keitimui įmonė galės panaudoti 20 proc. turimų taršos leidimų (ATL).
„Naujieji vienetai pradės galioti nuo 2008 metų. Antrajame ATL prekybos etape, 2008-2012 metams, bus sudarytos galimybės pirkti, parduoti įvairius taršos leidimus. Rekomenduojame jau dabar įmonėms pasidomėti visomis šios sistemos teikiamomis galimybėmis ir įvertinti, kaip įvairios operacijos rinkoje galėtų padėti sumažinti prognozuojamą taršos leidimų trūkumą“, – sakė Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo (LAAIF) Klimato kaitos skyriaus vedėja Jolanta Žaltkauskienė.
LAAIF administruoja Kioto protokolo mechanizmų įgyvendinimą Lietuvoje.Prekybos taršos leidimais sistemoje dalyvauja virš 70 šalies įmonių iš energetikos, naftos perdirbimo, kalkių gamybos, cemento, popieriaus, stiklo, plytų ir keramikos pramonės šakų.
„Ši paslauga gali būti naudinga visoms įmonėms – tiek toms, kurios pritrūks apyvartinių taršos leidimų, tiek toms, kurioms jų netrūks. Penktadalį ATL iškeitusios į pigesnius taršos vienetus, skirtumą jos galės gauti grynaisiais pinigais“, - sakė J.Žaltkauskienė.
Lietuvos įmonės, dalyvaujančios prekybos taršos leidimais sistemoje, iškeisti dalį ATL į naujus taršos vienetus galės per brokerius. Lietuvos Šiltnamio dujų ATL registre yra atidarytos penkios brokerių sąskaitos. Jie turi teisę atlikti visas taršos leidimų prekybos operacijas. Tačiau, pasak J. Žaltkauskienės, Lietuvos įmonės gali kreiptis ir į kitose Europos Sąjungos šalyse veikiančius brokerius.
auja paslauga galima bus naudotis nuo 2008 metų į bendrą sistemą sujungus tris Kioto protokolo mechanizmus – prekybą apyvartiniais taršos leidimais, bendrojo įgyvendinimo ir švarios plėtros. Tuomet bendroje rinkoje pradės cirkuliuoti ir kiti Kioto vienetai.
Kiti Kioto vienetai yra sukuriami įgyvendinant bendrojo įgyvendinimo (TMV) ir švarios plėtros projektus (patvirtinti teršalų mažinimo vienetai – PTMV). Paskaičiavus, kiek sumažės tarša įgyvendinus aplinkosauginį projektą, jį finansuojančiai įmonei skiriamas atitinkamas teršalų mažinimo vienetų kiekis.
„Teršalų mažinimo vienetų įmonės gali užsidirbti sumažindamos šiltnamio dujų išmetimus kitoje šalyje, pavyzdžiui, statydamos vėjo jėgaines, panaudodamos sąvartynuose ar naftos gavybos vietose susikaupusias nuodingas dujas. Vadinasi, kažkurioje pasaulio dalyje šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetama atitinkamai mažiau, o sugeneruoti teršalų mažinimo vienetai atsiduria toje įmonėje, kuriai jų trūksta. Įmonė šiuos leidimus gali parduoti ir tokiu būdu jie atsiduria rinkoje.“, - tvirtino J.Žaltkauskienė.
Įmonės gali keisti ATL į didesnį kiekį TMV arba į tokį patį TMV kiekį, o vienetų vertės skirtumą pasiimti grynais pinigais. Tiek vienas teršalų mažinimo vienetas, tiek vienas apyvartinis taršos leidimas leidžia juos turinčiai įmonei išmesti vieną toną anglies dvideginio.
Įmonės tai galės padaryti dalį turimų ATL iškeitusios į naujai įsigaliosiančius teršalų mažinimo vienetus (TMV), kurie taip pat leidžia išmesti vieną toną anglies dvideginio, bet kainuoja pigiau. Tokiam keitimui įmonė galės panaudoti 20 proc. turimų taršos leidimų (ATL).
„Naujieji vienetai pradės galioti nuo 2008 metų. Antrajame ATL prekybos etape, 2008-2012 metams, bus sudarytos galimybės pirkti, parduoti įvairius taršos leidimus. Rekomenduojame jau dabar įmonėms pasidomėti visomis šios sistemos teikiamomis galimybėmis ir įvertinti, kaip įvairios operacijos rinkoje galėtų padėti sumažinti prognozuojamą taršos leidimų trūkumą“, – sakė Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo (LAAIF) Klimato kaitos skyriaus vedėja Jolanta Žaltkauskienė.
LAAIF administruoja Kioto protokolo mechanizmų įgyvendinimą Lietuvoje.Prekybos taršos leidimais sistemoje dalyvauja virš 70 šalies įmonių iš energetikos, naftos perdirbimo, kalkių gamybos, cemento, popieriaus, stiklo, plytų ir keramikos pramonės šakų.
„Ši paslauga gali būti naudinga visoms įmonėms – tiek toms, kurios pritrūks apyvartinių taršos leidimų, tiek toms, kurioms jų netrūks. Penktadalį ATL iškeitusios į pigesnius taršos vienetus, skirtumą jos galės gauti grynaisiais pinigais“, - sakė J.Žaltkauskienė.
Lietuvos įmonės, dalyvaujančios prekybos taršos leidimais sistemoje, iškeisti dalį ATL į naujus taršos vienetus galės per brokerius. Lietuvos Šiltnamio dujų ATL registre yra atidarytos penkios brokerių sąskaitos. Jie turi teisę atlikti visas taršos leidimų prekybos operacijas. Tačiau, pasak J. Žaltkauskienės, Lietuvos įmonės gali kreiptis ir į kitose Europos Sąjungos šalyse veikiančius brokerius.
auja paslauga galima bus naudotis nuo 2008 metų į bendrą sistemą sujungus tris Kioto protokolo mechanizmus – prekybą apyvartiniais taršos leidimais, bendrojo įgyvendinimo ir švarios plėtros. Tuomet bendroje rinkoje pradės cirkuliuoti ir kiti Kioto vienetai.
Kiti Kioto vienetai yra sukuriami įgyvendinant bendrojo įgyvendinimo (TMV) ir švarios plėtros projektus (patvirtinti teršalų mažinimo vienetai – PTMV). Paskaičiavus, kiek sumažės tarša įgyvendinus aplinkosauginį projektą, jį finansuojančiai įmonei skiriamas atitinkamas teršalų mažinimo vienetų kiekis.
„Teršalų mažinimo vienetų įmonės gali užsidirbti sumažindamos šiltnamio dujų išmetimus kitoje šalyje, pavyzdžiui, statydamos vėjo jėgaines, panaudodamos sąvartynuose ar naftos gavybos vietose susikaupusias nuodingas dujas. Vadinasi, kažkurioje pasaulio dalyje šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetama atitinkamai mažiau, o sugeneruoti teršalų mažinimo vienetai atsiduria toje įmonėje, kuriai jų trūksta. Įmonė šiuos leidimus gali parduoti ir tokiu būdu jie atsiduria rinkoje.“, - tvirtino J.Žaltkauskienė.
Įmonės gali keisti ATL į didesnį kiekį TMV arba į tokį patį TMV kiekį, o vienetų vertės skirtumą pasiimti grynais pinigais. Tiek vienas teršalų mažinimo vienetas, tiek vienas apyvartinis taršos leidimas leidžia juos turinčiai įmonei išmesti vieną toną anglies dvideginio.