versija spausdinimui
(0)
2010 m. IV ketv. OMX NASDAQ Vilniaus vertybinių popierių biržoje listinguojamų bendrovių akcijos smarkiai pabrango - Baltijos šalių indekso OMX Baltic reikšmė padidėjo 11,4 proc. Sparčiai kylant akcijų kainoms, kartu augo ir investuotojų lūkesčiai, kad tokį brangimą pateisins gerėjantys įmonių rezultatai, kurie leis palaikyti augimą ir 2011 metais.
Visgi įmonių 2010 m. IV ketv. finansinės atskaitomybės dokumentai neprivertė aikčioti iš nuostabos. Nors daugumos bendrovių pajamos ir pelnai didėjo palyginti su 2009 m. IV ketv., tačiau dalies jų pelningumas krito. Pelningumo mažėjimą labiausiai lėmė išaugusios išlaidos žaliavoms ir energetikai.
Geriausius rezultatus pademonstravo pramonės įmonės, tačiau atsigavimą rodo ir mažmeninės prekybos atstovai. Liūdniausi rezultatai atėjo iš statybos bendrovių ir kai kurių bankų. Šiemet pagrindiniu iššūkiu įmonėms tampa išaugusios žaliavų, energetikos, darbuotojų sąnaudos, todėl daugiau galimybių parodyti geresnius rezultatus turės tos įmonės, kurios sugebės suvaldyti veiklos sąnaudas, kartu didindamos savo pardavimus.
2010 m. IV ketv. sėkmingieji
„Apranga" - šios įmonės finansiniai rezultatai turėjo nudžiuginti net ir pesimistiškiausius investuotojus. Nors įmonės konsoliduotos pardavimų pajamos 2010 m. IV ketv. išaugo tik 6,1 proc. bet EBITDA pasiekė 13,4 mln. Lt, o grynasis pelnas sudarė 7,2 mln. Lt (prieš metus tiek EBITDA, tiek ir grynasis pelnas buvo neigiami). Tokio ketvirčio EBITDA pelningumo įmonė nėra turėjusi paskutinius trejus metus. Tai atsigaunančių pardavimų bei vis dar griežtai kontroliuojamų veiklos sąnaudų rezultatas. Beje, įmonės finansinės skolos per metus susitraukė 37,0 mln. Lt. Finansinių skolų liko vos 4,1 mln. Lt. Po truputį atsigaunant įmonės pardavimų pajamoms, mūsų vertinimu 2011 m. rezultatų perspektyvos išlieka teigiamos.
„Lietuvos dujos" - įmonė 2010 m. IV ketv. sugebėjo pasiekti 67,0 mln. Lt EBITDA, o tai yra 3,7 proc. daugiau nei prieš metus. Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad rezultatai nėra daug geresni nei prieš metus, tačiau reiktų atkreipti dėmesį, kad 2009 m. IV ketv. finansiniai rezultatai buvo išskirtinai geri, o įmonei ir vėl juos pavyko pakartoti. Geros finansinius rezultatus 2010 m. IV ketv. lėmė didesnės gamtinių dujų transportavimo (+25,6 proc.), skirstymo (+12,6 proc.) ir tiekimo (+11,5 proc.) apimtys, kurių augimą lėmė santykinai šalti orai, atsigaunanti šalies pramonė bei didesnis nei prieš metus gamtinių dujų sunaudojimas elektros gamyboje. Tai, kad įmonė 2010 m. gruodžio mėn. 31 d. sąskaitose turėjo apie 115 mln. Lt, o uždirbtas 2010 m. grynasis pelnas sudarė 159,5 mln. Lt, turėtų lemti ne mažesnį nei pernai siūlomą pinigų kiekį dividendų išmokėjimui.
„Pieno žvaigždės", „Rokiškio sūris", „Vilkyškių pieninė", „Žemaitijos pienas" - labai stiprius finansinius rezultatus paskelbė pieno perdirbimo bendrovės, kurios toliau juto teigiamą stiprių eksporto rinkų bei didesnių pieno produktų kainų Lietuvoje poveikį. Nors žaliavinio pieno supirkimo kaina 2010 m. IV ketv. šoktelėjo (2010 m. gruodžio mėn. vidutinė žaliavinio pieno supirkimo kaina Lietuvoje siekė 1023,1 Lt už toną ir buvo 17,7 proc. didesnė nei prieš metus ir 16,6 proc. didesnė nei rugsėjo mėn.), tačiau ji nesugebėjo sumažinti pelningumo, kuris tą ketvirtį buvo iš ties įspūdingas ir kai kuriose įmonėse siekė net 15 proc. („Rokiškio sūris" ar „Žemaitijos pienas"). Beje, reiktų pastebėti, kad ima tirpti pinigų sumos šiose įmonėse juos vis labiau įdarbinant pagrindinėje veikloje didinant apyvartinį kapitalą. Nepaisant to, investuotojai turėtų laukti gausių dividendų iš šių įmonių už 2010 m., nes dauguma jų tradiciškai moka dividendus (išskyrus „Žemaitijos pieną").
„Lifosa" - šios įmonės pelningumo rezultatai nesustoja stebinę. Tiesa, pagrindiniam įmonės akcininkui, norėjusiam priverstinai išpirkti likusias akcijas iš smulkiųjų savininkų, darosi vis sunkiau įrodyti, kad siūloma kaina (47 Lt už akciją, o šia kaina viso nuosavo kapitalo vertė siektų ) yra teisinga. Vien per paskutinį 2010 m. ketv. įmonė uždirbo 80,5 mln. Lt grynojo pelno ir jos suteiktos paskolos susijusioms įmonėms bei grynieji pinigai metų pabaigoje sudarė 496,3 mln. Lt. Šių metų pradžioje diamonio fosfato kainos kyla aukštyn, tad bus stebimi stiprūs rezultatai, jeigu nedidės pagrindinės žaliavos kainos.
„Silvano Fashion Group" - ši įmonė tęsia stiprių ketvirčio rezultatų skelbimo seriją ir vis kelia rezultatų kartelę, todėl vis sunkiau sekasi nustebinti investuotojus. Visgi atsižvelgiant į tai, kad pardavimų pajamos 2010 m. IV ketv. buvo 25,3 proc., o EBITDA net 11 kartų didesnė nei prieš metus, galime teigti, kad įmonė nenuvylė savo rezultatais. Didžiausią nerimą 2011 m. pelningumui kelia auganti parduodamos produkcijos savikaina dėl žaliavų kainų bei darbo jėgos sąnaudų augimo. Bendrasis pelningumas jau ir taip krinta kelis ketvirčius iš eilės ir yra žemiausias nuo 2008 m. IV ketv. Šiemet turėtų sulėtėti ir pardavimo pajamų augimas, kuris optimistiniu vertinimu galėtų siekti 15-20 proc. Investuotojų susidomėjimą šia pozicija ir toliau stiprins nemažėsianti grynųjų pinigų suma sąskaitose, kuri turėtų keliauti pas investuotojus.
Atitikę lūkesčius rezultatai
„Grigiškės" - šios įmonės grupės rezultatai išliko pakankamai stiprūs. Verta atkreipti dėmesį, kad prie gero metinio augimo prisidėjo „Klaipėdos kartono" finansiniai rezultatai, kurie konsoliduojami nuo 2010 m. kovo mėn. Grupės konsoliduotos pajamos vien 2010 m. IV ketv. sudarė 79,7 mln. Lt arba 2,5 karto daugiau nei prieš metus. Tiesa, EBITDA išaugo tik 42 proc. Kiek liūdina tai, kad pačių „Grigiškių" tiek bendrasis, tiek ir veiklos pelnas sumažėjo, nors pajamos išaugo 40 proc. Įmonė toliau teikia paskolas „Klaipėdos kartonui" (per ketvirtį suteikta paskolų už 2,5 mln. Lt), kurias pastaroji grąžina bankams, nes viena to padaryti ji vis dar nepajėgi. 2011 m. įmonės rezultatų perspektyvos palankios. Mūsų nuomone, įmonės veiklos rodikliams bus palankus tiek pardavimų augimas, tiek ir sąnaudų mažinimas dėl pastatyto naujojo biokuro katilo.
Šiaulių bankas - šis aštuntas pagal dydį Lietuvos bankas paskutinį 2010 m. ketvirtį dirbo nuostolingai, tačiau jo ir grupės įmonių nuostolis buvo mažesnis nei 2009 m. IV ketv. bei mažesnis nei 2010 m. III ketv. Mažesnius nuostolius lėmė mažesni atidėjiniai kreditų portfeliui - galima pastebėti, kad 2010 m. pirmais ketvirčiais bankas padarė pakankamai nemažus atidėjinius, todėl priešingai nei Ūkio bankui, paskutinį metų ketvirtį nebebuvo poreikio dideliems paskolų atidėjiniais. Ir toliau didėjo banko grupės grynosios palūkanų bei komisinių pajamos, tad jeigu išliks jų augimo tendencija, galima tikėtis pelningų banko rezultatų. Naujasis banko vadovas A.Žiugžda greičiausiai taip pat norėtų, kad 2011 m. būtų užbaigti pelningai po užsitęsusių nuostolių.
„Baltika" - įmonės 2010 m. IV ketv. finansiniai rezultatai nėra stiprūs, tačiau atsižvelgiant į tai, kad įmonė mažina nuostolius, paskelbti rezultatai nesuteikia pagrindo neigiamų lūkesčių dėl 2011 m. rezultato. Konsoliduoti įmonės pardavimai paskutinį praėjusių metų ketvirtį sudarė 15,1 mln. eurų ir buvo 7,3 proc. didesni nei prieš metus. Metinis pardavimų pokytis pirmą kartą po ilgos pertraukos buvo teigiamas ir panašu, kad visais 2011 m. turėtume matyti pardavimų didėjimą. Nors įmonės veiklos ir grynasis pelningumai vis dar buvo neigiami (patirta 1,3 mln. Lt grynojo ir 0,5 mln. Lt grynojo nuostolio), tačiau bent jau EBITDA buvo teigiama (0,2 mln. Lt). Norint pamatyti šią bendrovę dirbančią pelningai, būtina ir toliau kiek įmanoma griežčiau laikyti sumažintą pardavimo savikainą bei veiklos sąnaudas, o taip pat tikėtis didesnių pardavimo pajamų.
„City Service" - įmonės plėtra Rusijos Federacijoje kol kas duoda postūmį tik pardavimo pajamų eilutei, tačiau pelno eilutė ir 2010 m. IV ketv. nesikeitė. Veikla Rusijoje praėjusį ketv. atnešė apie 2,3 mln. Lt nuostolio, tačiau Lietuvoje pasiektas net 8,8 mln. Lt grynasis pelnas, iš kurio apie 1,9 mln. Lt sudarė gautas pelnas iš įmonės Lomonosovo mieste pardavimo. Įdomu ir tai, kad grupės veiklos pelnas buvo vos 54 tūkst. Lt didesnis už įmonės pelną, tad galima sakyti, kad neigiamus grupės įmonių Rusijoje veiklos rezultatus atsvėrė teigiami Lietuvos grupių įmonių, daugiausia „Ecoservice" rezultatai. Investuotojai tampa vis nekantresni įsigytų įmonių Rusijoje atžvilgiu, nes jos kol kas nesugeba atnešti taip ilgai laukiamo pelno. Atsižvelgus į tai, kad Lietuvoje vis didėja pasipriešinimas dėl „ICOR" ir „City Service" veiklos, geresnių rezultatų investuotojams parodymas Rusijoje yra privalomas 2011 m., o to garantuoti, matyt, negalėtų ir patys „City Service" atstovai.
„Sanitas", „Grindeks" ir „Olainfarm" - farmacijos sektoriaus atstovų rezultatus vertiname neutraliai, nes didelio džiaugsmo jie mums nesukėlė, o visų įmonių pelningumai smuko. „Sanito" EBITDA pelningumas 2010 m. IV ketv. krito iki 26,5 proc. (27,9 proc. 2009 m. IV ketv.), „Grindeks" EBITDA pelningumas smuko iki 15,6 proc. (17,3 proc. 2010 m. IV ketv.), o „Olainfarm" EBITDA pelningumas nusileido iki 15,6 proc. (17,3 proc. 2010 m. IV ketv.).
„Sanito" ir „Olainfarm" pardavimų pajamos net šiek tiek krito ir tik „Grindeks" pardavimai padidėjo. Daugiausia įtakos mažesnėms pajamoms turėjo pardavimų kritimas Rusijoje. Beje, „Sanito" atveju pardavimai buvo mažesni ir dėl to 2010 m. viduryje parduotos „HBM Pharma" pajamų nebekonsolidavimo. Kol kas nematyti didelių grėsmių 2011 m. įmonių rezultatams, tad šių įmonių rezultatai turėtų būti stipresni.
2010 m. IV ketv. lūkesčius nuvylusios įmonės
„Klaipėdos nafta" - labai sunku teigti, kad įmonės finansiniai rezultatai 2010 m. IV ketv. suprastėjo. Tiesiog „popierinės" sąnaudos, tokios kaip turimo ilgalaikio turto vertės 8,6 mln. Lt sumažėjimo sąnaudos lėmė grynąjį nuostolį 2010 m. IV ketv. Vien paskutinį ketvirtį sugeneruoti grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai siekė 16,1 mln. Lt, o turimi grynieji pinigai ir indėliai metų pabaigoje sudarė 67,9 mln. Lt. Mūsų nuomone tai, kad įmonė pakankamai dirbtinai susimažino nepaskirstytą metų pelną perspėja apie tai, kad įmonė nėra nusiteikusi šiais metais padidinti skiriamą sumą dividendams už 2010 m. Vis labiau aiškėja, kad ši įmonė aktyviai dalyvaus suskystintų gamtinių dujų terminalo statyboje ir veikiausiai tiesiogiai prisidės prie jo finansavimo.
„Panevėžio statybos trestas", „Nordecon", „Merko Ehitus" - Pabaltijo statybų bendrovės nesugebėjo nudžiuginti investuotojų, nes visos jos dirbo nuostolingai. Estų bendrovių metiniai pajamų pokyčiai 2010 m. IV ketv. buvo neigiami („Merko Ehitus" pajamus smuko 15,8 proc., o „Nordecon" pajamos krito 14,2 proc.). Tad „Panevėžio statybos tresto" 34 proc. metinis pajamų išaugimas paskutinį ketvirtį atrodo pakankamai solidžiai. Santykinai geriau lietuvių statybos bendrovė atrodo ir lyginant pagal pasiektą veiklos pelningumą. Žinoma, reiktų suprasti, kad paskutinis metų ketvirtis yra tradiciškai silpnesnis, be to, metų pabaigoje konservatyviau pasižiūrima į gautinas sumas, atsargas ir atitinkamai fiksuojami vertės pokyčiai. Džiugina tai, kad visų įmonių turimas darbų užsakymų portfelis stabilizavosi ir 2011 m. reiktų tikėtis didesnių pajamų. Manome, kad „Panevėžio statybos trestas" 2011 m. turėtų gauti didesnes pajamas, juolab, kad netrukus bus prasidės darbai „Akmenės cemente". Baugina tik tai, kad įmonės pelningumas gali kristi išliekant konkurencijai tarp statybos įmonių bei brangstant darbų sąnaudoms.
„Linas Agro Group" - įmonės 2010/2011 m. II ketv. finansiniai rezultatai buvo labai prasti, tačiau reiktų pastebėti, kad pagrindiniu nuostolių šaltiniu tapo prekyba grūdais ir aliejinėmis sėklomis. O nuostolis atsirado dėl ūkininkų pagal sudarytas išankstines sutartis nenoro pristatyti žemės ūkio produkcijos įmonei daug žemesne nei tuometinę rinkos kaina. Tai, kad įmonė sudarydama išankstines pirkimo sutartis su produkcijos nepristačiusiais tiekėjais apsidraudimui naudojo ateities sandorius suveikė ne kaip draudimo, o pagrindinių nuostolių sugeneravimo priemonė. Visgi didžiausi nuostoliai jau įvyko, tad 2010/2011 m. III ir IV ketv. pelnas iš prekybos žemės ūkio produkcija turėtų būti didesnis. Dėl kitų veiklų rezultato priekaištauti sunku, tačiau 2010/2011 m. pasiekti geresnį nei praėjusiais metais grynąjį pelną vargu ar pavyks.
Ūkio bankas - bankas tradiciškai paskutinį metų ketvirtį tapo konservatyvus ir padarė didesnius nei kitais ketvirčiais atidėjinius paskolų portfelio vertei. Apskritai, tiek 2010 m. II ketv., tiek ir III ketv. Ūkio banko grupė skaičiavo pelną iš teigiamo paskolų portfelio vertės pokyčio. Grupės patirtas 36,4 mln. Lt grynasis nuostolis privertė banką paskelbti apie planuojamą naujų akcijų emisiją, kuri turėtų padidinti įstatinį kapitalą 50 mln. Lt. 2011 m. banko pajamos iš tradicinės bankininkystės šaltinių turėtų išaugti, tad egzistuoja visos galimybės dirbti pelningai, jeigu banko esamas paskolų portfelis iš tikro yra teisingai atspindimas balanse.
„Utenos trikotažas" - įmonei keltis ant kojų trukdo augančios žaliavų (medvilnė) kainos ir sąnaudos darbo užmokesčiui, kurios didina pagamintos produkcijos savikainą. Nors konsoliduotos pardavimų pajamos 2010 m. IV ketv. buvo 13,3 proc. didesnės nei prieš metus, tačiau bendrasis pelnas sumažėjo nuo 2,2 mln. Lt iki 1,6 mln. Lt. Vargu, ar kažkas pasikeis 2011 m. pradžioje nepaisant to, kad įmonė stengiasi išlipti iš nuostolių griežtai susimažinusi veiklos sąnaudas.
Tadas Povilauskas
AB banko „Finasta" analitikas
Visgi įmonių 2010 m. IV ketv. finansinės atskaitomybės dokumentai neprivertė aikčioti iš nuostabos. Nors daugumos bendrovių pajamos ir pelnai didėjo palyginti su 2009 m. IV ketv., tačiau dalies jų pelningumas krito. Pelningumo mažėjimą labiausiai lėmė išaugusios išlaidos žaliavoms ir energetikai.
Geriausius rezultatus pademonstravo pramonės įmonės, tačiau atsigavimą rodo ir mažmeninės prekybos atstovai. Liūdniausi rezultatai atėjo iš statybos bendrovių ir kai kurių bankų. Šiemet pagrindiniu iššūkiu įmonėms tampa išaugusios žaliavų, energetikos, darbuotojų sąnaudos, todėl daugiau galimybių parodyti geresnius rezultatus turės tos įmonės, kurios sugebės suvaldyti veiklos sąnaudas, kartu didindamos savo pardavimus.
2010 m. IV ketv. sėkmingieji
„Apranga" - šios įmonės finansiniai rezultatai turėjo nudžiuginti net ir pesimistiškiausius investuotojus. Nors įmonės konsoliduotos pardavimų pajamos 2010 m. IV ketv. išaugo tik 6,1 proc. bet EBITDA pasiekė 13,4 mln. Lt, o grynasis pelnas sudarė 7,2 mln. Lt (prieš metus tiek EBITDA, tiek ir grynasis pelnas buvo neigiami). Tokio ketvirčio EBITDA pelningumo įmonė nėra turėjusi paskutinius trejus metus. Tai atsigaunančių pardavimų bei vis dar griežtai kontroliuojamų veiklos sąnaudų rezultatas. Beje, įmonės finansinės skolos per metus susitraukė 37,0 mln. Lt. Finansinių skolų liko vos 4,1 mln. Lt. Po truputį atsigaunant įmonės pardavimų pajamoms, mūsų vertinimu 2011 m. rezultatų perspektyvos išlieka teigiamos.
„Lietuvos dujos" - įmonė 2010 m. IV ketv. sugebėjo pasiekti 67,0 mln. Lt EBITDA, o tai yra 3,7 proc. daugiau nei prieš metus. Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad rezultatai nėra daug geresni nei prieš metus, tačiau reiktų atkreipti dėmesį, kad 2009 m. IV ketv. finansiniai rezultatai buvo išskirtinai geri, o įmonei ir vėl juos pavyko pakartoti. Geros finansinius rezultatus 2010 m. IV ketv. lėmė didesnės gamtinių dujų transportavimo (+25,6 proc.), skirstymo (+12,6 proc.) ir tiekimo (+11,5 proc.) apimtys, kurių augimą lėmė santykinai šalti orai, atsigaunanti šalies pramonė bei didesnis nei prieš metus gamtinių dujų sunaudojimas elektros gamyboje. Tai, kad įmonė 2010 m. gruodžio mėn. 31 d. sąskaitose turėjo apie 115 mln. Lt, o uždirbtas 2010 m. grynasis pelnas sudarė 159,5 mln. Lt, turėtų lemti ne mažesnį nei pernai siūlomą pinigų kiekį dividendų išmokėjimui.
„Pieno žvaigždės", „Rokiškio sūris", „Vilkyškių pieninė", „Žemaitijos pienas" - labai stiprius finansinius rezultatus paskelbė pieno perdirbimo bendrovės, kurios toliau juto teigiamą stiprių eksporto rinkų bei didesnių pieno produktų kainų Lietuvoje poveikį. Nors žaliavinio pieno supirkimo kaina 2010 m. IV ketv. šoktelėjo (2010 m. gruodžio mėn. vidutinė žaliavinio pieno supirkimo kaina Lietuvoje siekė 1023,1 Lt už toną ir buvo 17,7 proc. didesnė nei prieš metus ir 16,6 proc. didesnė nei rugsėjo mėn.), tačiau ji nesugebėjo sumažinti pelningumo, kuris tą ketvirtį buvo iš ties įspūdingas ir kai kuriose įmonėse siekė net 15 proc. („Rokiškio sūris" ar „Žemaitijos pienas"). Beje, reiktų pastebėti, kad ima tirpti pinigų sumos šiose įmonėse juos vis labiau įdarbinant pagrindinėje veikloje didinant apyvartinį kapitalą. Nepaisant to, investuotojai turėtų laukti gausių dividendų iš šių įmonių už 2010 m., nes dauguma jų tradiciškai moka dividendus (išskyrus „Žemaitijos pieną").
„Lifosa" - šios įmonės pelningumo rezultatai nesustoja stebinę. Tiesa, pagrindiniam įmonės akcininkui, norėjusiam priverstinai išpirkti likusias akcijas iš smulkiųjų savininkų, darosi vis sunkiau įrodyti, kad siūloma kaina (47 Lt už akciją, o šia kaina viso nuosavo kapitalo vertė siektų ) yra teisinga. Vien per paskutinį 2010 m. ketv. įmonė uždirbo 80,5 mln. Lt grynojo pelno ir jos suteiktos paskolos susijusioms įmonėms bei grynieji pinigai metų pabaigoje sudarė 496,3 mln. Lt. Šių metų pradžioje diamonio fosfato kainos kyla aukštyn, tad bus stebimi stiprūs rezultatai, jeigu nedidės pagrindinės žaliavos kainos.
„Silvano Fashion Group" - ši įmonė tęsia stiprių ketvirčio rezultatų skelbimo seriją ir vis kelia rezultatų kartelę, todėl vis sunkiau sekasi nustebinti investuotojus. Visgi atsižvelgiant į tai, kad pardavimų pajamos 2010 m. IV ketv. buvo 25,3 proc., o EBITDA net 11 kartų didesnė nei prieš metus, galime teigti, kad įmonė nenuvylė savo rezultatais. Didžiausią nerimą 2011 m. pelningumui kelia auganti parduodamos produkcijos savikaina dėl žaliavų kainų bei darbo jėgos sąnaudų augimo. Bendrasis pelningumas jau ir taip krinta kelis ketvirčius iš eilės ir yra žemiausias nuo 2008 m. IV ketv. Šiemet turėtų sulėtėti ir pardavimo pajamų augimas, kuris optimistiniu vertinimu galėtų siekti 15-20 proc. Investuotojų susidomėjimą šia pozicija ir toliau stiprins nemažėsianti grynųjų pinigų suma sąskaitose, kuri turėtų keliauti pas investuotojus.
Atitikę lūkesčius rezultatai
„Grigiškės" - šios įmonės grupės rezultatai išliko pakankamai stiprūs. Verta atkreipti dėmesį, kad prie gero metinio augimo prisidėjo „Klaipėdos kartono" finansiniai rezultatai, kurie konsoliduojami nuo 2010 m. kovo mėn. Grupės konsoliduotos pajamos vien 2010 m. IV ketv. sudarė 79,7 mln. Lt arba 2,5 karto daugiau nei prieš metus. Tiesa, EBITDA išaugo tik 42 proc. Kiek liūdina tai, kad pačių „Grigiškių" tiek bendrasis, tiek ir veiklos pelnas sumažėjo, nors pajamos išaugo 40 proc. Įmonė toliau teikia paskolas „Klaipėdos kartonui" (per ketvirtį suteikta paskolų už 2,5 mln. Lt), kurias pastaroji grąžina bankams, nes viena to padaryti ji vis dar nepajėgi. 2011 m. įmonės rezultatų perspektyvos palankios. Mūsų nuomone, įmonės veiklos rodikliams bus palankus tiek pardavimų augimas, tiek ir sąnaudų mažinimas dėl pastatyto naujojo biokuro katilo.
Šiaulių bankas - šis aštuntas pagal dydį Lietuvos bankas paskutinį 2010 m. ketvirtį dirbo nuostolingai, tačiau jo ir grupės įmonių nuostolis buvo mažesnis nei 2009 m. IV ketv. bei mažesnis nei 2010 m. III ketv. Mažesnius nuostolius lėmė mažesni atidėjiniai kreditų portfeliui - galima pastebėti, kad 2010 m. pirmais ketvirčiais bankas padarė pakankamai nemažus atidėjinius, todėl priešingai nei Ūkio bankui, paskutinį metų ketvirtį nebebuvo poreikio dideliems paskolų atidėjiniais. Ir toliau didėjo banko grupės grynosios palūkanų bei komisinių pajamos, tad jeigu išliks jų augimo tendencija, galima tikėtis pelningų banko rezultatų. Naujasis banko vadovas A.Žiugžda greičiausiai taip pat norėtų, kad 2011 m. būtų užbaigti pelningai po užsitęsusių nuostolių.
„Baltika" - įmonės 2010 m. IV ketv. finansiniai rezultatai nėra stiprūs, tačiau atsižvelgiant į tai, kad įmonė mažina nuostolius, paskelbti rezultatai nesuteikia pagrindo neigiamų lūkesčių dėl 2011 m. rezultato. Konsoliduoti įmonės pardavimai paskutinį praėjusių metų ketvirtį sudarė 15,1 mln. eurų ir buvo 7,3 proc. didesni nei prieš metus. Metinis pardavimų pokytis pirmą kartą po ilgos pertraukos buvo teigiamas ir panašu, kad visais 2011 m. turėtume matyti pardavimų didėjimą. Nors įmonės veiklos ir grynasis pelningumai vis dar buvo neigiami (patirta 1,3 mln. Lt grynojo ir 0,5 mln. Lt grynojo nuostolio), tačiau bent jau EBITDA buvo teigiama (0,2 mln. Lt). Norint pamatyti šią bendrovę dirbančią pelningai, būtina ir toliau kiek įmanoma griežčiau laikyti sumažintą pardavimo savikainą bei veiklos sąnaudas, o taip pat tikėtis didesnių pardavimo pajamų.
„City Service" - įmonės plėtra Rusijos Federacijoje kol kas duoda postūmį tik pardavimo pajamų eilutei, tačiau pelno eilutė ir 2010 m. IV ketv. nesikeitė. Veikla Rusijoje praėjusį ketv. atnešė apie 2,3 mln. Lt nuostolio, tačiau Lietuvoje pasiektas net 8,8 mln. Lt grynasis pelnas, iš kurio apie 1,9 mln. Lt sudarė gautas pelnas iš įmonės Lomonosovo mieste pardavimo. Įdomu ir tai, kad grupės veiklos pelnas buvo vos 54 tūkst. Lt didesnis už įmonės pelną, tad galima sakyti, kad neigiamus grupės įmonių Rusijoje veiklos rezultatus atsvėrė teigiami Lietuvos grupių įmonių, daugiausia „Ecoservice" rezultatai. Investuotojai tampa vis nekantresni įsigytų įmonių Rusijoje atžvilgiu, nes jos kol kas nesugeba atnešti taip ilgai laukiamo pelno. Atsižvelgus į tai, kad Lietuvoje vis didėja pasipriešinimas dėl „ICOR" ir „City Service" veiklos, geresnių rezultatų investuotojams parodymas Rusijoje yra privalomas 2011 m., o to garantuoti, matyt, negalėtų ir patys „City Service" atstovai.
„Sanitas", „Grindeks" ir „Olainfarm" - farmacijos sektoriaus atstovų rezultatus vertiname neutraliai, nes didelio džiaugsmo jie mums nesukėlė, o visų įmonių pelningumai smuko. „Sanito" EBITDA pelningumas 2010 m. IV ketv. krito iki 26,5 proc. (27,9 proc. 2009 m. IV ketv.), „Grindeks" EBITDA pelningumas smuko iki 15,6 proc. (17,3 proc. 2010 m. IV ketv.), o „Olainfarm" EBITDA pelningumas nusileido iki 15,6 proc. (17,3 proc. 2010 m. IV ketv.).
„Sanito" ir „Olainfarm" pardavimų pajamos net šiek tiek krito ir tik „Grindeks" pardavimai padidėjo. Daugiausia įtakos mažesnėms pajamoms turėjo pardavimų kritimas Rusijoje. Beje, „Sanito" atveju pardavimai buvo mažesni ir dėl to 2010 m. viduryje parduotos „HBM Pharma" pajamų nebekonsolidavimo. Kol kas nematyti didelių grėsmių 2011 m. įmonių rezultatams, tad šių įmonių rezultatai turėtų būti stipresni.
2010 m. IV ketv. lūkesčius nuvylusios įmonės
„Klaipėdos nafta" - labai sunku teigti, kad įmonės finansiniai rezultatai 2010 m. IV ketv. suprastėjo. Tiesiog „popierinės" sąnaudos, tokios kaip turimo ilgalaikio turto vertės 8,6 mln. Lt sumažėjimo sąnaudos lėmė grynąjį nuostolį 2010 m. IV ketv. Vien paskutinį ketvirtį sugeneruoti grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai siekė 16,1 mln. Lt, o turimi grynieji pinigai ir indėliai metų pabaigoje sudarė 67,9 mln. Lt. Mūsų nuomone tai, kad įmonė pakankamai dirbtinai susimažino nepaskirstytą metų pelną perspėja apie tai, kad įmonė nėra nusiteikusi šiais metais padidinti skiriamą sumą dividendams už 2010 m. Vis labiau aiškėja, kad ši įmonė aktyviai dalyvaus suskystintų gamtinių dujų terminalo statyboje ir veikiausiai tiesiogiai prisidės prie jo finansavimo.
„Panevėžio statybos trestas", „Nordecon", „Merko Ehitus" - Pabaltijo statybų bendrovės nesugebėjo nudžiuginti investuotojų, nes visos jos dirbo nuostolingai. Estų bendrovių metiniai pajamų pokyčiai 2010 m. IV ketv. buvo neigiami („Merko Ehitus" pajamus smuko 15,8 proc., o „Nordecon" pajamos krito 14,2 proc.). Tad „Panevėžio statybos tresto" 34 proc. metinis pajamų išaugimas paskutinį ketvirtį atrodo pakankamai solidžiai. Santykinai geriau lietuvių statybos bendrovė atrodo ir lyginant pagal pasiektą veiklos pelningumą. Žinoma, reiktų suprasti, kad paskutinis metų ketvirtis yra tradiciškai silpnesnis, be to, metų pabaigoje konservatyviau pasižiūrima į gautinas sumas, atsargas ir atitinkamai fiksuojami vertės pokyčiai. Džiugina tai, kad visų įmonių turimas darbų užsakymų portfelis stabilizavosi ir 2011 m. reiktų tikėtis didesnių pajamų. Manome, kad „Panevėžio statybos trestas" 2011 m. turėtų gauti didesnes pajamas, juolab, kad netrukus bus prasidės darbai „Akmenės cemente". Baugina tik tai, kad įmonės pelningumas gali kristi išliekant konkurencijai tarp statybos įmonių bei brangstant darbų sąnaudoms.
„Linas Agro Group" - įmonės 2010/2011 m. II ketv. finansiniai rezultatai buvo labai prasti, tačiau reiktų pastebėti, kad pagrindiniu nuostolių šaltiniu tapo prekyba grūdais ir aliejinėmis sėklomis. O nuostolis atsirado dėl ūkininkų pagal sudarytas išankstines sutartis nenoro pristatyti žemės ūkio produkcijos įmonei daug žemesne nei tuometinę rinkos kaina. Tai, kad įmonė sudarydama išankstines pirkimo sutartis su produkcijos nepristačiusiais tiekėjais apsidraudimui naudojo ateities sandorius suveikė ne kaip draudimo, o pagrindinių nuostolių sugeneravimo priemonė. Visgi didžiausi nuostoliai jau įvyko, tad 2010/2011 m. III ir IV ketv. pelnas iš prekybos žemės ūkio produkcija turėtų būti didesnis. Dėl kitų veiklų rezultato priekaištauti sunku, tačiau 2010/2011 m. pasiekti geresnį nei praėjusiais metais grynąjį pelną vargu ar pavyks.
Ūkio bankas - bankas tradiciškai paskutinį metų ketvirtį tapo konservatyvus ir padarė didesnius nei kitais ketvirčiais atidėjinius paskolų portfelio vertei. Apskritai, tiek 2010 m. II ketv., tiek ir III ketv. Ūkio banko grupė skaičiavo pelną iš teigiamo paskolų portfelio vertės pokyčio. Grupės patirtas 36,4 mln. Lt grynasis nuostolis privertė banką paskelbti apie planuojamą naujų akcijų emisiją, kuri turėtų padidinti įstatinį kapitalą 50 mln. Lt. 2011 m. banko pajamos iš tradicinės bankininkystės šaltinių turėtų išaugti, tad egzistuoja visos galimybės dirbti pelningai, jeigu banko esamas paskolų portfelis iš tikro yra teisingai atspindimas balanse.
„Utenos trikotažas" - įmonei keltis ant kojų trukdo augančios žaliavų (medvilnė) kainos ir sąnaudos darbo užmokesčiui, kurios didina pagamintos produkcijos savikainą. Nors konsoliduotos pardavimų pajamos 2010 m. IV ketv. buvo 13,3 proc. didesnės nei prieš metus, tačiau bendrasis pelnas sumažėjo nuo 2,2 mln. Lt iki 1,6 mln. Lt. Vargu, ar kažkas pasikeis 2011 m. pradžioje nepaisant to, kad įmonė stengiasi išlipti iš nuostolių griežtai susimažinusi veiklos sąnaudas.
Tadas Povilauskas
AB banko „Finasta" analitikas