versija spausdinimui
(0)
Na ką gi, įvyko tai, apie ką buvo kalbėta ir ko buvo laukta jau keli mėnesiai. Dar viena euro zonos šalis, t.y. Portugalija, nesugebėdama savarankiškai išspręsti savo skolų problemų, prisijungia prie kitų dviejų euro zonos nevykėlių, t.y. prie Graikijos ir Airijos, ir prašo Europos sąjungos, kad šiai šaliai būtų suteikta lengvatinė finansinė paskola, nes ji nėra pajėgi patraukliomis sąlygomis pasiskolinti finansų rinkose.
Portugalijos premjeras Jose Socrates trečiadienį vakare pranešė, kad jo šalis paprašė Europos sąjungos, kad jai būtų suteikta finansinė pagalba. Šalis dėl kilusios politinės krizės, bei nepriimto taupymo plano, yra nepajėgi savarankiškai išspręsti savo skolų problemų, nes investuotojai nėra linkę šiai šaliai palankiomis sąlygomis skolinti pinigus.
„Mes išbandėme viską, tačiau mes priėjome momentą, kai nepriėmus šio sprendimo, mes galėtume sukeltume riziką, kurios sau negalime leisti, tad vyriausybė šiandien nusprendė paprašyti Europos komisijos finansinės pagalbos“ – trečiadienį vakare pripažino Portugalijos premjeras.
Taigi tokiu būdu Portugalija tampa jau trečiąją euro zonos šalimi, kartu su Graikija ir Airija, kuri yra priversta kreiptis dėl tarptautinės lengvatinės paskolos suteikimo. Analitikai prognozuoja, kad Portugalijai bus reikalinga maždaug 80 mlrd. eurų vertės lengvatinė paskola.
Europos sąjungos Ekonomikos ir Pinigų reikalų komisaras Olli Rehn teigė, kad tiksli pagalbos suma, kuri bus skirta Portugalijai, bus nustatyta jau netrukus.
Rinkos dalyviai jau gan senai laukė, kad Portugalija, kurios ekonomika tarp septyniolikos euro zonos šalių yra viena iš mažiausia bei silpniausia, kreipsis dėl tarptautinės finansinės pagalbos suteikimo, tad nieko stebėtino, kad rinkoje ši žinia nesukėlė jokios audringos bei neigiamos reakcijos. Po to kai Portugalijos parlamentas atmetė šalies vyriausybės pasiūlytą taupymo planą, šios šalies obligacijų pelningumas ėmė kilti kaip ant mielių ir nuolat šturmavo vis naujus ir naujus rekordus, nes investuotojai puolė išpardavinėti turėtas Portugalijos valstybines obligacijas, tokiu būdu bandydami sumažinti riziką. Be to, pasaulinės reitingų agentūros viena po kitos ėmė net po kelis kartus mažinti Portugalijos skolinimosi reitingą.
Europos sąjungos Ekonomikos ir Pinigų reikalų komisaras Olli Rehn tokį Portugalijos žengtą žingsnį pavadino atsakingu ir pabrėžė, kad tai buvo padaryta siekiant užtikrinti šalies bei Europos ekonominį stabilumą.
Priminsime, kad trečiadienį Portugalija išplatino savo vienų metų trukmės obligacijas, už kurias bus mokamos 5.902 procentų palūkanos, t.y. daugiau nei Vokietija moka už savo trisdešimties metų trukmės obligacijas.
Jau balandžio penkioliktą dieną Portugalijos valdžia turės išpirkti arba refinansuoti 4.3 mlrd. eurų vertės savo skolas, t.y. obligacijas, na o dar po dviejų mėnesių, t.y. birželio penkiolikta dieną, šalies valdžia ir vėl turės išpirkti savo anksčiau išleistas obligacijas, kurių vertė 4.9 mlrd. eurų.
Euras, kuris šiuo metu yra pastebimai pakilęs dolerio atžvilgiu iki 2010 metų pradžioje buvusių aukštumų, niekaip nesureagavo į paskelbtą naujieną apie tai, kad Portugalija kreipiasi į Europos sąjungą, dėl lengvatinės paskolos suteikimo šiai šaliai. Kaip jau buvo minėta, šį scenarijų rinkos dalyviai jau senai buvo numatę ir tuo pačiu jis rinkoje jau buvo įvertintas anksčiau. Šiuo metu visų rinkos dalyvių akys yra nukrypusios į Europos Centrinį banką, kuris jau šiandien per pietus paskelbs savo sprendimą dėl bazinės palūkanų normos, kuri šiuo metu yra rekordinėse žemumose ir sudaro vos vieną procentą. Rinkos dalyviai prognozuoja, kad Europos Centrinis bankas bazinę palūkanų normą padidins 0,25 procentais, ir būtent su tokiais lūkesčiai ir yra susijęs paskutinių savaičių pastebimas euro vertės padidėjimas dolerio atžvilgiu. Rinkos dalyviai palankiai vertina euro zonos šalyse vykdomą taupymo politiką, nes ir tos šalys, kurios nesugeba savarankiškai išspręsti savo skolų ir biudžeto deficito problemų, po lengvatinės paskolos gavimo yra priversto imti vykdyti rimtas reformas, kurios padidintų jų konkurencingumą bei taip pat privalo mažinti savo išlaidas, kad iki priimtino lygio sumažėtų jų biudžetų deficitai.
Išparduoti dolerius rinkos dalyvius verčia ir tai, kad Amerikos dvi valdančios partijos niekaip negali susitarti dėl biudžeto išlaidų mažinimo plano. Amerikos skolos pastaraisiais metais nuolat tik didėdavo, na o šalies biudžeto deficitas nuolat būdavo didesnis nei vienas trilijonas dolerių. Dėl tokios situacijos, euras susilaukia daug didesnio investuotojo palankumo, nei doleris, tad natūraliai euras ir kyla dolerio atžvilgiu.
Portugalijos premjeras Jose Socrates trečiadienį vakare pranešė, kad jo šalis paprašė Europos sąjungos, kad jai būtų suteikta finansinė pagalba. Šalis dėl kilusios politinės krizės, bei nepriimto taupymo plano, yra nepajėgi savarankiškai išspręsti savo skolų problemų, nes investuotojai nėra linkę šiai šaliai palankiomis sąlygomis skolinti pinigus.
„Mes išbandėme viską, tačiau mes priėjome momentą, kai nepriėmus šio sprendimo, mes galėtume sukeltume riziką, kurios sau negalime leisti, tad vyriausybė šiandien nusprendė paprašyti Europos komisijos finansinės pagalbos“ – trečiadienį vakare pripažino Portugalijos premjeras.
Taigi tokiu būdu Portugalija tampa jau trečiąją euro zonos šalimi, kartu su Graikija ir Airija, kuri yra priversta kreiptis dėl tarptautinės lengvatinės paskolos suteikimo. Analitikai prognozuoja, kad Portugalijai bus reikalinga maždaug 80 mlrd. eurų vertės lengvatinė paskola.
Europos sąjungos Ekonomikos ir Pinigų reikalų komisaras Olli Rehn teigė, kad tiksli pagalbos suma, kuri bus skirta Portugalijai, bus nustatyta jau netrukus.
Rinkos dalyviai jau gan senai laukė, kad Portugalija, kurios ekonomika tarp septyniolikos euro zonos šalių yra viena iš mažiausia bei silpniausia, kreipsis dėl tarptautinės finansinės pagalbos suteikimo, tad nieko stebėtino, kad rinkoje ši žinia nesukėlė jokios audringos bei neigiamos reakcijos. Po to kai Portugalijos parlamentas atmetė šalies vyriausybės pasiūlytą taupymo planą, šios šalies obligacijų pelningumas ėmė kilti kaip ant mielių ir nuolat šturmavo vis naujus ir naujus rekordus, nes investuotojai puolė išpardavinėti turėtas Portugalijos valstybines obligacijas, tokiu būdu bandydami sumažinti riziką. Be to, pasaulinės reitingų agentūros viena po kitos ėmė net po kelis kartus mažinti Portugalijos skolinimosi reitingą.
Europos sąjungos Ekonomikos ir Pinigų reikalų komisaras Olli Rehn tokį Portugalijos žengtą žingsnį pavadino atsakingu ir pabrėžė, kad tai buvo padaryta siekiant užtikrinti šalies bei Europos ekonominį stabilumą.
Priminsime, kad trečiadienį Portugalija išplatino savo vienų metų trukmės obligacijas, už kurias bus mokamos 5.902 procentų palūkanos, t.y. daugiau nei Vokietija moka už savo trisdešimties metų trukmės obligacijas.
Jau balandžio penkioliktą dieną Portugalijos valdžia turės išpirkti arba refinansuoti 4.3 mlrd. eurų vertės savo skolas, t.y. obligacijas, na o dar po dviejų mėnesių, t.y. birželio penkiolikta dieną, šalies valdžia ir vėl turės išpirkti savo anksčiau išleistas obligacijas, kurių vertė 4.9 mlrd. eurų.
Euras, kuris šiuo metu yra pastebimai pakilęs dolerio atžvilgiu iki 2010 metų pradžioje buvusių aukštumų, niekaip nesureagavo į paskelbtą naujieną apie tai, kad Portugalija kreipiasi į Europos sąjungą, dėl lengvatinės paskolos suteikimo šiai šaliai. Kaip jau buvo minėta, šį scenarijų rinkos dalyviai jau senai buvo numatę ir tuo pačiu jis rinkoje jau buvo įvertintas anksčiau. Šiuo metu visų rinkos dalyvių akys yra nukrypusios į Europos Centrinį banką, kuris jau šiandien per pietus paskelbs savo sprendimą dėl bazinės palūkanų normos, kuri šiuo metu yra rekordinėse žemumose ir sudaro vos vieną procentą. Rinkos dalyviai prognozuoja, kad Europos Centrinis bankas bazinę palūkanų normą padidins 0,25 procentais, ir būtent su tokiais lūkesčiai ir yra susijęs paskutinių savaičių pastebimas euro vertės padidėjimas dolerio atžvilgiu. Rinkos dalyviai palankiai vertina euro zonos šalyse vykdomą taupymo politiką, nes ir tos šalys, kurios nesugeba savarankiškai išspręsti savo skolų ir biudžeto deficito problemų, po lengvatinės paskolos gavimo yra priversto imti vykdyti rimtas reformas, kurios padidintų jų konkurencingumą bei taip pat privalo mažinti savo išlaidas, kad iki priimtino lygio sumažėtų jų biudžetų deficitai.
Išparduoti dolerius rinkos dalyvius verčia ir tai, kad Amerikos dvi valdančios partijos niekaip negali susitarti dėl biudžeto išlaidų mažinimo plano. Amerikos skolos pastaraisiais metais nuolat tik didėdavo, na o šalies biudžeto deficitas nuolat būdavo didesnis nei vienas trilijonas dolerių. Dėl tokios situacijos, euras susilaukia daug didesnio investuotojo palankumo, nei doleris, tad natūraliai euras ir kyla dolerio atžvilgiu.