versija spausdinimui
(4)
Kažkur tai jau girdėta ne kartą ir ne du kartus. Po to kai vakar paaiškėjo, kad Portugalija galiausiai pasidavė ir kreipėsi į Europos sąjungą dėl lengvatinės paskolos suteikimo šiai šaliai, Ispanijos finansų ministrė Elena Salgado pareiškė, kad Ispanija nebus kita šalis, kuri prašys suteikti jai tarptautinę lengvatinę finansinę paskolą.
„Tai visiškai neįmanomas ir atmestinas variantas“ – pareiškė Ispanijos finansų ministrė, tuo pačiu pažymėdama, kad investuotojai puikiai supranta, kad Ispanijos ekonomika yra žymiai labiau diversifikuota bei stipresnė, turi stiprius fundamentinius rodiklius ir yra kur kas labiau konkurencinga.
Ispanijos finansų ministrė Elena Salgado būtent taip reagavo į žinią, kad Ispanijos kaimynė Portugalija, kurioje gyvena kur kas mažiau žmonių ir šios šalies ekonomika yra viena iš mažiausia ir silpniausia tarp septyniolikos euro zonos šalių, galiausiai kreipėsi dėl finansinės paskolos suteikimo iš išorės.
Verta priminti ir tai, kad Ispanija, skirtingai nuo kaimyninės Portugalijos, jau praėjusiais metais pradėjo įgyventi biudžeto išlaidų mažinimo planą bei įvairias kitas reformas, kurios turėtų padėti padidinti šalies konkurencingumą.
Nors Ispanijos ekonomika pastaraisiais metais ir nefiksuoja aukštų augimo tempų, o greičiau priešingai, t.y. smuko žemyn, be to šioje šalyje bedarbystė sudaro net apie dvidešimt procentų, tačiau šios šalies skolos lygis lyginant su šalies metinio bendrojo vidaus produkto verte, nesiekia nei šešiasdešimt procentų. 2009 metų pabaigoje šis rodiklis sudarė 53.2 procentus, tuo tarpu kitų trijų euro zonos šalių, kurios jau kreipėsi dėl tarptautinės finansinės paramos suteikimo, atitinkami rodikliai yra kur kas didesni.
Graikijos skola sudaro net 126.8 procentus šalies metinio bendrojo vidaus produkto vertės. Portugalijos atitinkamas rodiklis 2009 metų pabaigoje sudarė 76.1 procentą, na o Airijos turima skola sudaro 65.5 procentus šalies metinio bendrojo vidaus produkto vertės.
„Tai visiškai neįmanomas ir atmestinas variantas“ – pareiškė Ispanijos finansų ministrė, tuo pačiu pažymėdama, kad investuotojai puikiai supranta, kad Ispanijos ekonomika yra žymiai labiau diversifikuota bei stipresnė, turi stiprius fundamentinius rodiklius ir yra kur kas labiau konkurencinga.
Ispanijos finansų ministrė Elena Salgado būtent taip reagavo į žinią, kad Ispanijos kaimynė Portugalija, kurioje gyvena kur kas mažiau žmonių ir šios šalies ekonomika yra viena iš mažiausia ir silpniausia tarp septyniolikos euro zonos šalių, galiausiai kreipėsi dėl finansinės paskolos suteikimo iš išorės.
Verta priminti ir tai, kad Ispanija, skirtingai nuo kaimyninės Portugalijos, jau praėjusiais metais pradėjo įgyventi biudžeto išlaidų mažinimo planą bei įvairias kitas reformas, kurios turėtų padėti padidinti šalies konkurencingumą.
Nors Ispanijos ekonomika pastaraisiais metais ir nefiksuoja aukštų augimo tempų, o greičiau priešingai, t.y. smuko žemyn, be to šioje šalyje bedarbystė sudaro net apie dvidešimt procentų, tačiau šios šalies skolos lygis lyginant su šalies metinio bendrojo vidaus produkto verte, nesiekia nei šešiasdešimt procentų. 2009 metų pabaigoje šis rodiklis sudarė 53.2 procentus, tuo tarpu kitų trijų euro zonos šalių, kurios jau kreipėsi dėl tarptautinės finansinės paramos suteikimo, atitinkami rodikliai yra kur kas didesni.
Graikijos skola sudaro net 126.8 procentus šalies metinio bendrojo vidaus produkto vertės. Portugalijos atitinkamas rodiklis 2009 metų pabaigoje sudarė 76.1 procentą, na o Airijos turima skola sudaro 65.5 procentus šalies metinio bendrojo vidaus produkto vertės.
