versija spausdinimui
(0)
Pirmadienį Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas Lietuvos Respublikos Seimui pristatė Lietuvos banko pranešimą apie banko pagrindinio tikslo įgyvendinimą, funkcijų vykdymą ir bankų sistemos būklę šių metų pirmąjį pusmetį. Pranešime taip pat apžvelgiama Lietuvos ekonomikos ir kainų raida.
Pranešime nurodyta, kad pirmąjį pusmetį Lietuvoje padidėjo tiek metinė, tiek vidutinė metinė infliacija. Daugiausia infliaciją lėmė toliau spartėjęs perdirbtų maisto produktų kainų didėjimas. Jų augimui reikšmingos įtakos turi žemės ūkio produktų (ypač javų) kylančios supirkimo kainos, kurias savo ruožtu lemia ir dėl išaugusios grūdinių kultūrų paklausos bei intensyvesnio jų panaudojimo biodegalų gamybai didėjančios javų kainos pasaulio rinkose. Sparčiau negu našumas augantis darbo užmokestis ir brangstančios žaliavos (mediena, dujos) toliau didina spaudimą pramoninių prekių gamintojų kainoms. Tačiau, vartotojo krepšelyje dominuojant importuotoms prekėms (išskyrus maistą ir degalus), šių prekių gamintojų kainų poveikis vartotojų kainų augimui tebėra ribotas. Bendrąją infliaciją vis stipriau veikia didėjančios paslaugų kainos, o tą didėjimą lemia augančios darbo sąnaudos ir tebekylanti paklausa. Kartu su toliau brangstančiais maisto produktais tai, tikėtina, lems infliacijos didėjimą ir artimiausiu metu.
Nuo 2004 metų birželio 28 dienos Lietuva dalyvauja antrajame valiutų kursų mechanizme ir vykdo vienašališką įsipareigojimą išlaikyti fiksuoto valiutos kurso režimą ir pastovų lito kursą bazinės valiutos – euro – atžvilgiu. Lietuvos banko taikomos pinigų politikos priemonės skirtos stabiliam lito kursui euro atžvilgiu palaikyti ir padeda užtikrinti tinkamą bankų sistemos likvidumą.
Kredito įstaigų veiklai skirtoje pranešimo dalyje pažymėta, kad šalies bankų sektorius pirmąjį pusmetį toliau augo. Bankų plėtrai didelės įtakos turėjo Lietuvos ekonomikos sparti raida. Toliau didėjo paskolos gyventojams būstui įsigyti ir vartojimui. Tačiau paskolų portfelio augimą stabdo bankų griežtinamos paskolų suteikimo sąlygos, didėjančios bazinės palūkanų normos, reiklus šalies ir regiono rinkų kredito rizikos vertinimas.
Bankų paskolų portfelio kokybės rodikliai yra geri. Sparčiai augant jam, tiek paskolų, kurių periodiniai mokėjimai uždelsti 60 ir daugiau dienų, santykis su paskolų portfeliu, tiek ir paskolų vertės sumažėjimo (specialiųjų atidėjinių) ir paskolų portfelio santykis sumažėjo.
Bankų akcininkai, skirstydami 2006 ir ankstesnių metų nepaskirstytąjį pelną, atsižvelgė į Lietuvos banko raginimą skirti daugiau dėmesio sudarant pakankamus rezervus galimiems nuostoliams sumažinti ir stiprinti kapitalo bazę. Ji šiuo metu yra pakankama prisiimtoms rizikoms sumažinti.
Pranešime nurodyta, kad pirmąjį pusmetį Lietuvoje padidėjo tiek metinė, tiek vidutinė metinė infliacija. Daugiausia infliaciją lėmė toliau spartėjęs perdirbtų maisto produktų kainų didėjimas. Jų augimui reikšmingos įtakos turi žemės ūkio produktų (ypač javų) kylančios supirkimo kainos, kurias savo ruožtu lemia ir dėl išaugusios grūdinių kultūrų paklausos bei intensyvesnio jų panaudojimo biodegalų gamybai didėjančios javų kainos pasaulio rinkose. Sparčiau negu našumas augantis darbo užmokestis ir brangstančios žaliavos (mediena, dujos) toliau didina spaudimą pramoninių prekių gamintojų kainoms. Tačiau, vartotojo krepšelyje dominuojant importuotoms prekėms (išskyrus maistą ir degalus), šių prekių gamintojų kainų poveikis vartotojų kainų augimui tebėra ribotas. Bendrąją infliaciją vis stipriau veikia didėjančios paslaugų kainos, o tą didėjimą lemia augančios darbo sąnaudos ir tebekylanti paklausa. Kartu su toliau brangstančiais maisto produktais tai, tikėtina, lems infliacijos didėjimą ir artimiausiu metu.
Nuo 2004 metų birželio 28 dienos Lietuva dalyvauja antrajame valiutų kursų mechanizme ir vykdo vienašališką įsipareigojimą išlaikyti fiksuoto valiutos kurso režimą ir pastovų lito kursą bazinės valiutos – euro – atžvilgiu. Lietuvos banko taikomos pinigų politikos priemonės skirtos stabiliam lito kursui euro atžvilgiu palaikyti ir padeda užtikrinti tinkamą bankų sistemos likvidumą.
Kredito įstaigų veiklai skirtoje pranešimo dalyje pažymėta, kad šalies bankų sektorius pirmąjį pusmetį toliau augo. Bankų plėtrai didelės įtakos turėjo Lietuvos ekonomikos sparti raida. Toliau didėjo paskolos gyventojams būstui įsigyti ir vartojimui. Tačiau paskolų portfelio augimą stabdo bankų griežtinamos paskolų suteikimo sąlygos, didėjančios bazinės palūkanų normos, reiklus šalies ir regiono rinkų kredito rizikos vertinimas.
Bankų paskolų portfelio kokybės rodikliai yra geri. Sparčiai augant jam, tiek paskolų, kurių periodiniai mokėjimai uždelsti 60 ir daugiau dienų, santykis su paskolų portfeliu, tiek ir paskolų vertės sumažėjimo (specialiųjų atidėjinių) ir paskolų portfelio santykis sumažėjo.
Bankų akcininkai, skirstydami 2006 ir ankstesnių metų nepaskirstytąjį pelną, atsižvelgė į Lietuvos banko raginimą skirti daugiau dėmesio sudarant pakankamus rezervus galimiems nuostoliams sumažinti ir stiprinti kapitalo bazę. Ji šiuo metu yra pakankama prisiimtoms rizikoms sumažinti.