
Didelė dalis visuomenės yra sutelkusi dėmesį tik į šalies viešąją skolą. Tačiau į šią skolą nėra įtraukti įsipareigojimai susiję su sveikatos priežiūra, socialinę apsauga, na o šių įsipareigojimų vertė, remiantis Amerikos valdžios pateiktais duomenimis, siekia apie 50 trilijonų dolerių.
Šalies valdžia taip pat turi įsipareigojimų susijusių su finansinės sistemos gelbėjimu per 2008 ir 2009 metais kilusią krizę.
Bill Gross teigia, kad įvertinus visus šiuos įsipareigojimus, Amerikos bendras skolos lygis yra beveik 100 trilijonų dolerių. Taigi šalis yra nepavydėtinoje finansinėje padėtyje, ir sprendimo per vieną naktį nepavyks rasti.
„Manyti, kad šią skolą galima sumažinti per metus ar dvejus, yra nereali prielaida. Amerikos skola yra gerokai didesnė nei Graikijos, ar kurios kitos išsivysčiusios šalies. Mes turime problemą, ir turime ją kuo greičiau spręsti“ – teigė investicinės kompanijos Pimco vienas iš vadovų ir investicinių fondų valdytojų Bill Gross.
Jis kalbėjo po to, kai pasirodė pranešimai, jog Amerikos bankai atsisakys naudoti valstybinius iždo vekselius kaip apsidraudimą išvestiniams vertybiniams popieriams ir kitiems sandoriams. Tokių veiksmų Amerikos bankai gali imtis jau rugpjūtį, nes kol kas Amerikos Kongreso atstovams nepavyksta pasiekti susitarimo dėl šalies skolos limito padidinimo.
Šie galimi veiksmai tik dar labiau padidina finansų visuomenės susirūpinimą dėl to, ar Amerikos politikai yra pajėgus susitarti dėl šalies skolos augimo ir biudžeto deficito problemų sprendimo.
„Mes visuomet galvojome, kas pirks valstybės skolos vertybinius popierius, kai FED šį mėnesį baigs vykdyti antrąjį kiekybinį pinigų politikos švelninimo etapą. Tai tikrai nebus Pimco, ir ko gero ne kiti pasaulio obligacijų fondai“ – pareiškė Bill Gross.
Investicinė kompanija Pimco valdo 1.2 trilijonų dolerių vertės aktyvus bei jai priklauso didžiausias pasaulyje obligacijų fondas.
Jis praėjusios savaitės pradžioje atskleidė, kad jo valdomas fondas nežymiai nuo 4 iki 5 procentų padidino savo turimų Amerikos valstybinių skolos vertybinių popierių kiekį, tačiau jis ir toliau yra mažai suinteresuotas Amerikos valstybiniais skolos vertybiniais popieriais bei jų teikiamomis mažomis palūkanomis.
„Kodėl geriau nepirkti Kanados ar Australijos valstybinių skolos vertybinių popierių, nes šių šalių balansai yra pastebimai geresni, na o siūlomos palūkanos yra didesnės?“ – retoriškai paklausė Bill Gross.
Jis mano, kad jeigu vis dėl to Graikijos skolų problema pagilės, jai išplisti neturėtų leisti Tarptautinis Valiutos Fondas, ir tuomet Vokietijos valstybinės obligacijos, o ne Amerikos, bus saugesnė investicija.