versija spausdinimui
(1)
Europa
Po penktadieninio kritimo Europos akcijų biržos neskubėjo atsigauti ir pirmadienį. Naftai siekiant naujų aukštumų, pagaliau atsigavo energetikos sektoriaus bendrovės. Kita vertus, tik jos ir tepalaikė finansų rinkas, nes visi kiti sektoriai jas tempė žemyn. Tuo tarpu didėjant infliacijos baimei, o makroekonominiams rodikliams neblizgant, Švedijos kritimo paveiktos kaimyninės biržos taip pat nusidažė raudonai. Pačioje Švedijoje kritimas sustiprėjo dėl „Ericsson“ prognozių, kad jos pelnas praktiškai išnyks. Tokių finansų rinkų įvykių sūkuryje pasirodė ES vadovų pranešimai apie galimą užsienio prekybos karą su Kinija. Europos Sąjungos prekybos departamento vadovas Peter‘is Mandelson‘as išreiškė pasipiktinimą, kad Kinija nesiima jokių veiksmų mažinti prekybos disbalansą tarp ES ir Kinijos. ES valdžia nepatenkinta tuo, kad nepaisant Kinijos valdininkų pažadų taisyti padėtį, Europos prekybos deficitas su Kinija išaugo dar 25%, iki 86 mlrd. eurų per septynis šių metų mėnesius. Kaip pagrindinės priežastys įvardijamos Kinijos valdininkų skatinamas silpnas juanio kursas, skatinantis Kinijos produkcijos pardavimus užsienyje ir valdžios trukdžiai Kinijos rinkoje įsitvirtinti Europos kompanijoms. ES atsakingi atstovai su daugeliu finansų ministrų priešakyje netgi pradėjo svarstyti apie protekcionizmo politikos pradžią, kuri galėtų sukelti tikrą prekybos karą.
Reikšmingai finansų rinkas įtakojo makroekonominiai duomenys, kurie Vokietijoje buvo dviprasmiški. ZEW ekonomikos lūkesčių indeksas spalį išliko – 18,1 lygyje ir nepateisino pesimistinių prognozių. Atrodo, vokiečiai nebebijo kreditų, nekilnojamo turto ir finansų rinkų krizių. Kitą vertus staigaus atsigavimo neleidžia tikėtis vis dar neigiamas indekso rodiklis. Tokį jo dydį ir vėl lėmė vis dar pažeista Vokietijos ekonomika, bei dėl brangaus dolerio kenčiantis eksportas. Tuo tarpu infliacija Vokietijoje toliau auga, bet ne taip stipriai, kaip buvo prognozuota anksčiau. Rugsėjį ji pasiekė 2,4% metinį lygmenį. Per metus vartotojų kainos išaugo jau pusę procento ir infliacijos augimas didžiausioje ES ekonomikoje be abejonės paveiks visą sąjungą. Pagal „Eurostat“ duomenis mėnesinė infliacija Eurozonoje rugsėjį siekė 0,4%, o metinė pasiekė 2,1% ir viršijo ECB nustatytą saugią 2% ribą. Europos sąjungoje infliacija rugsėjį buvo atitinkamai 0,4% ir 2,2%. Mažiausias vartotojų kainų pokytis fiksuotas maltoje (0,9%) ir Danijoje (1,2%). Didžiausia infliacija pasirodė Latvijoje (11,5%) ir Bulgarijoje (11%). Labiausiai brango mokslas, alkoholis, tabakas ir viešbučių paslaugos. Tuo tarpu atpigo telekomunikacijos ir ryšio paslaugos. Infliacijos kilimas virš nustatytos norimos ribos sustiprino analitikų lūkesčius, kad ECB pratęs palūkanų normų didinimo politiką.
Verslo kompanijos pranešimų aktyvumu nepasižymėjo. „BNP Paribas“, didžiausias Prancūzijos bankas paskelbė, kad finansų rinkų krizė bei kreditų sistemos sutrikimai nepridarys didelės žalos banko rezultatams. „BNP Paribas“ generalinis direktorius Baudouin‘as Prot‘as nurodė, kad likvidumo krizės išvengti padėjo didesni nei konkurentų bankų rezervai. JAV nekilnojamo turto rinkos krizė banko rezultatų taip pat pastebimai nepagadins, nes dukterinės įmonės ten yra investavusios tik truputį daugiau nei vieną procentą savo valdomo turto, o „BNP Paribas“ valdomi hedge fondai buvo užšaldyti. Baudouin‘as Prot‘as pridėjo, kad nepaisant banko atsparumo, siekiant tolimesnės sėkmingos veiklos, Europos Centrinis Bankas turi neleisti krizei atsinaujinti.
Tuo tarpu Didžiojoje Britanijoje reikšmingesnių politinių įvykių nevyko ir viską lėmė fundamentika. Makroekonominiai rodikliai buvo stebėtinai optimistiški ir jei ilgiau išsilaikys tokie geri, greičiausiai padės britams išsikapstyti iš bankinių lėšų likvidumo bei nekilnojamo turto krizių. Bedarbių skaičius rugsėjį sumažėjo 12,8 tūkstančio ir daugiau nei trigubai viršijo išankstines mažėjimo prognozes. Nedarbo lygis išliko 2,6% lygyje. Analitikai įsitikinę, kad bedarbių skaičiaus mažėjimą lemia Didžiosios Britanijos atsigavimas po sukrėtimo ir didėjantis ekonomikos aktyvumas. Tai atspindi ir 0,6% padidėjusios mažmeninės prekybos apimtys, kai buvo prognozuojamas minimalus 0,1% augimas. Kartu buvo patikslinti ir nuo 0,6%, iki 0,7% padidinti rugpjūčio mėnesio mažmeninės prakybos augimo duomenys. Per metus mažmeninės prekybos apimtys išaugo jau 6,3% ir pademonstravo didžiausią kilimą per tris metus. Anksčiau buvo prognozuotas 5,5% metinis didėjimas.
Prekybos plėtrą stipriausiai skatino nuolaidos parduotuvėse, todėl didelių mažmenininkų pelnų augimo tikėtis neverta. Įdomu, kad atsigaunant Anglijos ekonomikai infliacijos lygis mažėja. Rugsėjį kainos paaugo vos 0,1%, o per metus tik 1,8%. Analitikai vėl suklydo prognozuodami. Prognozes viršijo ir britų BVP per trečiąjį šių metų ketvirtį paaugęs 0,8%, o per metus 3,3%. Ekonomikos augimo rodikliai Didžiojoje Britanijoje paskutinį kartą didesni buvo jau prieš trejus metus. Akivaizdu, kad tokio Didžiosios Britanijos ekonomikos atsigavimo nebuvo tikimasi, o optimistiškai nuteikiantys rodikliai netruks paveikti Europos finansų rinkas, jei tik išsilaikys ilgesnį laiką. Tai pat teigiamą poveikį padarys lūkesčiai, kad dėl gerų makroekonominių rodiklių Anglijos Bankas galės nemažinti bazinių palūkanų normų, kaip buvo tikimasi krizei pradėjus daryti žalą šalies ekonomikai.
Tuo tarpu „Virgin Group“, valdoma Ričard‘o Branson‘o, tapo dar viena kompanija, susidomėjusia krizę patiriančio „Northern Rock“ banko perėmimu. Pastaruoju metu šis bankas išgarsėjo nesėkminga veikla visame pasaulyje ir veiklos sutrikimas padarė jam milžinišką reklamą. Vis dėlto, nepaisant milžiniško susidomėjimo banko pirkimu, galimi pirkėjai yra pasiruošę mokėti tik mažą kainą, nes „Northern Rock“ juos domina tik dėl stipriai smukusių akcijų verčių ir galimybės banką prikelti.
Rusijos akcijų birža, kuriai pastaruoju metu buvo prognozuojama nedidelė korekcija, atsilaikė dar vieną savaitę. Nors akcijų kainos buvo linkusios sekti neigiamas Europos tendencijas, tačiau kritimai tikrai nebuvo panašūs į korekciją. Dėl pingančių metalų kainų, metalurgijos sektorius traukė biržą žemyn, tačiau jai atsilaikyti padėjo nors ir nedaug, tačiau sėkmingai kylantis bankinis sektorius. Tokią rinkos dalyvių reakciją sukėlė Rusijos Centrinio Banko direktorius Sergėj‘us Ignatiev‘as, paskelbęs apie 49% per metus padidėjusį Rusijos bankų valdomą turtą. Pasak Centrinio Banko vadovo, augimas buvo fiksuotas dėl sparčiai augančio vartojimo, žemų palūkanų normų sukelto skolinimosi ir sparčios ekonomikos plėtros. Tokį augimą modernioji Rusijos bankinė sistema pademonstravo pirmą kartą, o tai sužadino investuotojų apetitą. Vis dėlto, investuotojai neskubėjo investuoti į „Sberbank“ akcijas, pasirodžius pranešimams apie banko vadovų akcijų pardavimus. Tai pasirodė gana netikėta, atsižvelgiant į neseniai skelbtą banko neįvertinimą. Tuo tarpu rinką labiausiai palaikė naftininkų kompanijos, dėl rekordinių naftos kainų atsidūrusios investuotojų taikikliuose. Sergėj‘us Bogdanchikov‘as pranešė, kad jo valdoma „Rosneft“ pelną didina ne procentais, o kartais. Tai sukėlė šios kompanijos akcijų kainos šuolį akcijų biržoje. Skelbiama, kad per antrąjį šių metų ketvirtį „Rosneft“ pelnas išaugo 7,5 karto, iki 7,655 mlrd. dolerių. Pajamos didėjo 23,4%, iki 10,785 mlrd. dolerių. Labiausiai stebina tai, kad šiuo laikotarpiu naftos kainos dar nebuvo rekordinėse aukštumose, taigi kompanijos rezultatų taip stipriai įtakoti negalėjo. Pats Bogdanchikov‘as teigia, kad stulbinančiai gerus rezultatus pasiekti padėjo kompanijos įsigijimai ir pardavimų apimčių bei pelningumo didėjimas. Kita vertus, vargu ar tai paaiškina tokį didžiausios Rusijos naftos kompanijos pelno augimą. Tikslesnes išvadas galima bus daryti tik išanalizavus konkurentų bei viso sektoriaus rezultatus. Kol kas energetikos sektorius Rusijoje laikosi gerai ir dėl to niekas nesistebi.
Rusijos finansų rinkai poveikį darė ir politinės aplinkybės. Po praėjusios savaitės Prancūzijos prezidento Sarkozi apsilankymo Maskvoje ir išsakytos pozicijos, kad prancūzai domisi investicijomis Rusijoje, Vladimiras Putinas neliko skolingas Vakarų Europai. Šią savaitę Rusijos prezidentas apsilankė Vokietijoje, kur pakvietė vietos valdžią abipusiai bendradarbiauti, atveriant savo rinkas kitų valstybių investuotojams. Putinas pastebėjo, kad toks bendradarbiavimas padėtų ne tik ekonominei, bet ir politinei abiejų valstybių raidai. Permainos vyksta ir pačioje Rusijoje. Po to kai Rusijos premjeras Viktoras Zubkovas savo vyriausybės ministrams ir valdininkams nurodė suvienodinti prekių kainas šalyje ir sustabdyti jų brangimą, Aleksejus Gordeyevas, Rusijos žemės ūkio ministras, susitarė su maisto gamintoju asociacijomis dėl kainų įšaldymo. Taip tikimasi apsaugoti neturtingiausius valstybės gyventojus nuo neigiamo infliacijos poveikio, tačiau karti patirtis byloja, kad panašūs veiksmai, įšaldymui pasibaigus sukelia tik dar spartesnį, netgi momentinį kainų kilimą kai produktai per labai trumpą laiką pabrangsta dideliu dydžiu, todėl ar pasiteisins Gordeyevo taikoma politika paaiškės tik atšaukus kainų įšaldymą. Tokie veiksmai buvo atliekami, nes rusams atsirado rimta priežastis nagrinėti kainų klausimą. Infliacija Rusijoje per devynis šių metų mėnesius pasiekė 8,5% ir privertė Centrinio Banko vadovą Aleksėj‘ų Ulyukayev‘ą didinti infliacijos prognozes. Nuo anksčiau lauktos 8% infliacijos prognozės pakilo iki 10%. Labiausiai infliaciją lėmė didėjančios maisto ir naftos kainos.
Centrinėje ir Rytų Europoje ekonomikos augimas toliau tęsiasi. Ukrainos BVP šiemet paaugo 7,3% lyginant su pernai. Šio rugsėjo augimas lyginant su pernai rugsėju siekė 6,2%. Vyriausybė šiemet planuoja ekonomikos augimo lėtėjimą nuo pernai 7,1%, iki šių metų 6,5% dydžio. 2008 metais tikimasi 7,2% augimo. Ekonomikos augimas pastebimas ir Lenkijoje. Šiemet, investicijų departamento teigimu, planuojama pritraukti virš 15 mlrd. eurų tiesioginių užsienio investicijų. Investicijų tikimasi dėka pigios darbo jėgos bei geros darbuotojų kvalifikacijos. Pastaruoju metu sparčiai brangstančios akcijos Lenkijos biržoje taip pat trauks užsienio investuotojų dėmesį. Investicijų traukos prognozę pirmoji patvirtino didžiausia pasaulio konditerijos kompanija „Cadbury Schweppes“, pranešusi apie planus Lenkijoje statyti savo gamyklą ir perkelti dalį gamybos pajėgumų.
Amerika
Po praėjusios savaitės susijungimų ir įsigijimų sukelto kilimo, Amerikos finansų rinkos šią savaitę atsidarė vienareikšmiškai neigiamomis investuotojų nuotaikomis. Milžiniškais tempais augant naftos kainoms, didžiųjų bankų rezultatams parodžius nemenką kritimą, o makroekonominiams rodikliams vėl sumenkus, JAV investuotojų tarpe įsivyravo pesimizmas. Krito beveik visos biržos ir sektoriai. Vienintelės informacinių technologijų kompanijos, pademonstravusios gerus veiklos rezultatus, sugebėjo atsilaikyti prieš stipriai neigiamas rinkos nuotaikas. „Intel“, esanti didžiausia mikroprocesorių gamintoja pasaulyje, pranešė apie 43%, iki 1,86 mlrd. dolerių padidėjusį pelną ir 16%, iki 11,1 mlrd. išaugusią apyvartą. Daugiausiai augimą įtakojo pardavimų Azijoje ir Europoje augimas, o plėtra vietinėje rinkoje išliko santūri. Pastaruoju metu kompanija sėkmingai varžosi su savo tiesioginiais konkurentais ir užima vis didesnę pardavimų dalį rinkoje. Paskutiniajame šių metų ketvirtyje prognozuojami panašūs rezultatai. Tuo tarpu „Yahoo“ pranešė apie pelno mažėjimą, kurio buvo tikimasi, tačiau visus nustebino sparčiu, 12% pajamų augimu iki 1,77 mlrd. dolerių. Kompiuterių gamybos milžinės „IBM“ rezultatai atitiko prognozes. Pelnas ir pajamos augo po 6%, atitinkamai iki 2,63 mlrd. dolerių ir 24,1 mlrd. dolerių. Didžiausia pasaulio internetinės paieškos kompanija “Google”, užimanti daugiau nei pusę pasaulio rinkos, pranešė apie 46% pelno didėjimą ir 57% pajamų augimą. Pelnas augo iki 1,07 mlrd. dolerių, o pajamos iki 4,23 mlrd. dolerių. Analitikų prognozės buvo kuklesnės, tačiau atsižvelgiant į ankstesnių metų augimą po 80%, dabartinė plėtra rinkos dalyvių nestebina. Pastebima, kad “Google” auga daug sparčiau nei jos pagrindiniai konkurentai, o tai džiugina investuotojus.
Išlikus aistroms dėl Centrinių Bankų veiksmų, FED vadovas Ben‘as Bernanke pradžiugino investuotojus teigdamas, kad jo valdoma finansų sistema darys viską, kad būtų išvengta krizės ir ekonomikos nuosmukio, augimas išliktų pastovus, o infliacija netrukdytų tolimesnei JAV ekonomikos raidai. FED vadovas užsiminė apie galimybę toliau mažinti basines palūkanų normas, taip palaikant ekonomikos augimą ir amerikiečių investicijas, tačiau paminėjo, kad infliacijai pavojingai išaugus būtų galimi ir palūkanų didinimo veiksmai. Rinkos dalyvių tarpe yra daugiau įsitikinusių, kad palūkanos bus sumažintos 0,25 procentinio punkto, nes JAV makroekonominiai rodikliai vėl pradėjo prastėti, o vyriausybės iždo obligacijų pajamingumas ir pardavimai praėjusią savaitę stipriai krito. Investuotojų pasaulyje įsitvirtinusi nuomonė, kad investuotojai į obligacijas tiksliausiai nuspėja FED veiksmus, o pastaruoju metu apie 70% obligacijų rinkos dalyvių pasisako manantys apie palūkanų normos mažinimą. Artimiausias FED valdymo grupės susirinkimas prasidės spalio 30 dieną. Jo belaukiant, Bernanke nuramino rinkos dalyvius, besibaiminančius dėl silpno dolerio sakydamas, jog tai infliacijos stipriai paveikti neturėtų, o pradėjusi atsigavinėti JAV ekonomika gali pakelti dolerio vertę. FED vadovas taip pat pridūrė, kad nekilnojamo turto nuosmukio pabaiga dar toli, o prasti statybų kompanijų rezultatai ilgai darys neigiamą įtaką JAV ekonomikai. Pastaruoju metu Bernanke vis dažniau prabyla apie nekilnojamo turto krizės išsiplėtimą į kitus sektorius, o tokie pasisakymai vis labiau smukdo JAV nekilnojamo turto ir finansų kompanijas. Hipotetinių paskolų jos „Fannie Mae“ ir „Freddie Mac“ paprognozavo, kad JAV nekilnojamo turto rinka risis žemyn mažiausiai iki 2010 metų. Pasak šių kompanijų ataskaitų, būsto pasiūla yra ir dar ilgokai bus per didelė, kad rinka galėtų atsigauti. Taip pat neigiamą įtaką daro priverstinai, už skolas parduodamas nekilnojamasis turtas, nes kreditų rinkoje vyrauja ne mažesnė krizė. Manoma, kad artimiausiais metais nekilnojamo turto spekuliantai pasitrauks iš šio verslo sugriežtėjus kreditų išdavimui, o tai taps dar vienu liūdnu aspektu JAV būstų rinkai.
JAV rodikliai patvirtino analitikų nuogąstavimus. Rugsėjo mėnesį naujų namų pastatyta 10,2% mažiau nei prieš metus, o naujų statybų užsakymai smuko 7,3%. Toliau mažėjant aktyvumui, nekilnojamo turto rinka jau pasiekė 14 metų žemumas ir net nepanašu, kad mėgina stabdyti kritimo tempus. Tai parodė ir JAV verslo namų statybų verslo pasitikėjimo indeksas, spalį nukritęs iki mažiausio taško per visą 22 metų indekso egzistavimo laikotarpį. Investuotojų nedžiugino ir kiti makroekonominiai rodikliai. Rugsėjo infliacija pakilo iki 0,3% ir šiemet pasiekė 2,8% lygį. Augimą lėmė dėl brangios naftos kilusi energijos kaina bei maisto kainų augimas net puse procento. Tuo tarpu pramonės gamybos augimas mažina savo tempus iki minimalaus dydžio. Tai labiausiai lemia automobilių pardavimų smukimas, po anksčiau demonstruoto įspūdingo kilimo. JAV automobilių gamintojų milžinas „Ford“ tęsia savo gamybos pajėgumų pardavimų kampaniją. Po to, kai šių metų kovo mėnesį pardavė Didžiosios Britanijos pasididžiavimą „Aston Martin“, paskelbė lūkesčius, kad per artimiausius porą mėnesių parduos savo „Land Rover“ ir „Jaguar“ akcijas. Pasak „Ford“ atstovo John‘o Fleming‘o, derybos sekasi puikiai ir kompanijų pardavimas jau netoli. Siekiama „Land Rover“ ir „Jaguar“ parduoti kartu. Tarp galimų pirkėjų minimi „TPG“, Tata Motors“ bei „Ripplewood“.
Azija
Azijos finansų rinkos taip pat ritosi žemyn, tačiau priešingai nei beveik visas likęs pasaulis, Kinijos akcijų biržos savaitę pradėjo labai optimistiškomis nuotaikomis. Vėl buvo mušami nauji akcijų kainų rekordai, o naftai toliau brangstant, kylančių akcijų lyderių pozicijų neužleido naftininkų kompanijos. Po pranešimo apie 4,3% išaugusią naftos gavybą, Kinijos „PetroChina“ akcijų kaina pašoko daugiau nei 10% ir kompanija tapo antra pasaulyje pagal kapitalizaciją. Šią poziciją ji perėmė iš JAV „General Electric“. Pirmojoje vietoje išlieka „Exxon Mobil“ - kita naftos milžinė iš JAV. „PetroChina“ Honkongo akcijų biržoje pradėjo kotiruotis prieš 7 metus, o jos kaina jau padidėjo daugiau nei 14 kartų. Nepaisant to, analitikai linkę vertinti Kinijos naftos kompanijas kaip nepakankamai įvertintas ir mato perspektyvas kainai dar didėti.
Japonijos finansų rinkos judesius galima apibūdinti kaip nuostolingus investuotojams. Kita vertus, gerėjantys Japonijos makroekonomikos rodikliai skatina investuotojus galvoti apie šios Rytų šalies ekonomikos atsigavimą. Pramonės produkcijos apimtys per metus išaugo 3,5%, o pramonės aktyvumas padidėjo 1,3%. Abu rodikliai viršijo prognozes ir taip pradžiugino vietinę finansų rinką. Tuo tarpu verslo kompanijos pranešimų gausiai nežarstė. Japonijos „Toyota Motor“, pagaminanti daugiausiai automobilių pasaulyje, pranešė planus iš rinkos išimti beveik pusę milijono automobilių dėl gamybinio broko. Minimi automobiliai pagaminti nuo 1999 metų ir turėtų būti perrinkti dėl kuro tiekimo problemų bei valdymo sutrikimų. Nepaisant to, „Toyota Motor“ produkcija išlieka tarp patikimiausių pasaulio automobilių. Verta paminėti, kad „Toyota Motor“ yra tokio dydžio kompanija, kad net pusės milijono automobilių atšaukimas milžiniškos žalos jai padaryti neturėtų.
Savaitės viduryje Indijos finansų ministras Palaniappan‘as Chidambaram‘as pranešė apie investavimo taisyklių griežtinimą užsieniečiams. Po tokio pranešimo Indijos akcijų birža smuko daugiau nei 9 procentus ir dėl to prekyba buvo sustabdyta valandai. Po antrojo prekybos atidarymo kainos šoko aukštyn ir sugebėjo fiksuoti vos 2% dienos kritimą. Manoma, kad taisyklių griežtinimas daugiausiai paveiks Indijoje plačiai veikiančius „hedge“ fondus. Vietinė valdžia nusprendė imtis tokių veiksmų siekdama sustabdyti besiplečiantį akcijų kainų burbulą ir kontroliuoti sparčiai augančią infliaciją.
Kas vyksta pasaulyje?
Viso pasaulio investuotojai šią savaitę nukreipė savo dėmesį į bankinį sektorių, skelbiantį savo ketvirčio rezultatus, iš naujo peržvelgiantį krizės padarinius ir galvojantį sprendimo būdus. Keletas didžiausių pasaulio bankų, tarp kurių tokie milžinai kaip „Bank of America“, „J.P. Morgan Chase“ ir „Citigroup“, steigs JAV iždo departamento darbuotojų inicijuotą gelbėjimo fondą. Fondas, kurio dydis gali siekti 75 mlrd. dolerių, supirkinės su JAV nekilnojamo turto rinka susietas obligacijas, siekiant išlaikyti jų kainą. Pasaulyje pastebimi dideli tokių obligacijų pardavimai ir dėl to sparčiai smunkanti jų vertė. Didieji bankai, kurdami tokį fondą siekia nuo neigiamo obligacijų vertės kritimo poveikio apsaugoti ir kitas investicijas. Manoma, kad toks veiksmas padės apsisaugoti nuo skolinimosi reikalavimų griežtinimo ir palaikys tolimesnį ekonomikos augimą.
Tas pats „Citigroup“ atskleidė savo trečiojo ketvirčio rezultatus. Kaip buvo prognozuota, pasaulinė krizė, siautusi rugpjūtį, bankui pridarė milžiniškos žalos. Pelnas smuko 57%, iki 2,38 mlrd. dolerių. Pajamos padidėjo 6%, iki 22,66 mlrd. dolerių, o išlaidos išaugo 22%, iki 14,56 mlrd. dolerių. Išlaidų didėjimas ir pelno mažėjimas laikomi rizikingų paskolų nurašymo bei vertybinių popierių vertės kritimo pasekmėmis. Charles‘as Prince‘as, vadovaujantis „Citigroup“, teigia, kad tokie rezultatai gali būti vertinami nevienareikšmiškai, nes nors jie yra labai prasti, tačiau prognozės buvo dar niūresnės. Buvo prognozuojamas 60% pelno kritimas. Apžvalgininkai pastebi, kad Charles‘o Prince‘o vadovavimo laikotarpiu „Citigroup“ plėtra labai stipriai sulėtėjo. Iš kitos pusės, tai galima sieti su milžinišku kompanijos dydžiu ir dėl to atsirandančiais valdymo sunkumais. „Bank of America“ pelnas taip pat smuko 32%, iki 3,7 mlrd. Dolerių. Kompanijos vadovas Kenneth‘as Lewis‘as viešai pareiškė, kad banko pozicija skirti visą dėmesį vietinei rinkai, prasidėjus kreditų krizei subyrėjo su trenksmu. Prognozuojama, kad tai tik nedidelė dalis visų sunkumų, su kuriais „Bank of America“ dėl savo strateginės krypties susidurs ateityje. Finansų kompanijoms skelbiant pelno mažėjimus ir net nuostolius, rinkos dalyvius nustebino „JP Morgan Chase“, pranešusi apie pelno didėjimą. Nepaisant 70%, smukusių pajamų iš investicinės bankininkystės, kiti banko padaliniai fiksavo ženklų pelno didėjimą ir padėjo pademonstruoti 2,3% pelno augimą, iki 3,4 mlrd. dolerių.
Pastaruoju metu pastebima įdomi tendencija, kad vakarietiškiems bankams kenčiant nuo kreditų krizės, uždarinėjant savo padalinius ir atleidinėjant darbuotojus vis geriau laikosi ir sparčiau plečiasi rytietiški bankai. Anksčiau plėtrą Kinijoje planavusioms finansinėms institucijoms kelią į šią egzotišką ir labai sparčiai augančią rinką užkirto pati Kinijos valdžia, sutrukdžiusi užsienio kompanijoms įsikurti vietinėje rinkoje. Tuo tarpu pačios Kinijos bankai, pastaruoju metu labai išaugę ir sukaupę milžiniškas lėšas, pradeda vykdyti sparčią plėtrą vakaruose. Didžiausiu pasaulio banku pagal kapitalizaciją tapęs Kinijos „ICBC“ pranešė apie planus steigti savo padalinius Sidnėjuje, Dubajuje bei Maskvoje. Bankas siekia panaudoti per didžiausią pasaulio istorijoje viešąjį akcijų platinimą pritrauktas lėšas. Kitas Kinijos bankas „CITIC Bank“ žengia dar drastiškesnį žingsnį ir braunasi į pačią Vakarų pasaulio ekonomikos širdį – Volstrytą. „CITIC Bank“ nusitaikė į dėl kredito krizės atpigusio Bear Stearns“ akcijas. Žinoma, po banko vadovo James‘o Cayne pranešimo apie norimas parduoti savo banko akcijas, atsirado ir daugiau pirkėjų, taigi kinams teks pasivaržyti su „Bank of America“, Warren‘u Buffett‘u ir kitais investuotojais. Vis dėlto, pastarieji įvykiai Rytuose ir Vakaruose privertė prisiminti prognozes, kad didžiąją dalį BRIC ketverto sudarančiai Kinijai po 40 metų prognozuojamas pasaulio finansų valdovės vaidmuo.
Ateities sandėriai
Nafta šią savaitę siekė naujus rekordus, pabuvojo net 90 dolerių už barelį aukštumose , o tai vyko dėl daugybės priežasčių. Pirmiausia tai lėmė rekordines žemumas fiksavęs JAV doleris, už kurį nafta perkama pasaulinėje ateities sandėrių biržoje. Nemažą įtaką padarė kai kur jau prasidėjęs šildymo sezonas, parodęs, kad naftos pasiūla greitai gali tapti nepajėgi patenkinti jos paklausos. Žinoma, svarbiausiu veiksniu, kausčiusiu viso pasaulio investuotojų dėmesį išliko karinis konfliktas Artimuosiuose Rytuose. Turkijos parlamentui pritarus realių karinių veiksmų pradžiai prieš Irake įsitvirtinusius kurdų sukilėlius, investuotojai suskubo pirkti naftą, dėl galimo žaliavos tiekimo iš Irako sutrikimo ar netgi blokados. Kita vertus, analitikai prognozuoja, kad didelės karinės kampanijos nereikėtų tikėtis, nes tam stipriai paprieštarautų JAV ir kitos išsivysčiusios valstybės. Netgi nafta eksportuojančių valstybių sąjungos OPEC vadovas Abdalla El-Badri išreiškė susirūpinimą esančia padėtimi. Žinoma, tokia aukšta naftos kaina didina jo valdomos sąjungos valstybių pelnus, tačiau tai taip pat sukelia nepastovumą ir padidina ateityje galimus naftos kainos svyravimus. OPEC vėl išreiškė nuomonę, kad naftos atsargų pasaulio valstybės turi pakankamai ir didinti gavybą nėra būtina. Vis dėlto, po stebinančio kilimo, antroje savaitės pusėje naftos kaina pradėjo leistis, nes paaiškėjo, kad po ilgo mažėjimo truputį padaugėjo naftos ir jos gaminių atsargų JAV saugyklose. Analitikai mano, kad iki metų pabaigos naftos kaina gali svyruoti 80 – 90 dolerių už barelį ribose, tačiau yra manančių, kad net 95 doleriai už barelį yra reali kaina dar šiais metais.
Pasaulio ateities sandėrių biržoje milžiniškais tempais augančios grūdinių kultūrų kainos pradėjo daryti įtaką visiems maisto produktams. Grūdinės kultūros per metus jau pabrango nuo 50 iki 100 procentų, o jas po truputį vejasi pieno ir mėsos kainos. Kainą stipriausiai įtakoja milžiniškas besivystančių ekonomikų paklausos augimas. Pieno kainos per matus išaugo jau per 20 procentų, tuo tarpu rimtesnio mėsos kainos augimo dar tikimasi. Pieno kainoms augant, Rusija nusprendė sumažinti jo importo mokesčius net iki trijų kartų. Pagrindinių maisto produktų kainos Europoje šiemet išaugo 15 – 20%. Esant tokiai padėčiai, Prancūzijos maisto pramonės milžinė „Danone“ ir didžiausia Europos sūrių tiekėja „Lactalis“ planuoja artimiausiu metu 10 – 15% branginti savo produkciją.
Savaitė tarptautinėje valiutų biržoje prasidėjo dolerio atsigavimu, tačiau spartesnio kilimo sulaukta nebuvo. Vyravo menki kainų pokyčiai ir sąlyginai nedidelės apyvartos, nes investuotojai laukė Didžiojo septyneto (septynių ekonomiškai stipriausių valstybių pasaulyje) susirinkimo, kuriame daug dėmesio turėtų būti skirta dideliems valiutų kainų svyravimams ir smarkiai išaugusiai naftos kainai. Rinkos dalyviai nenorėjo prisiimti rizikingų pozicijų, tokių kaip jena ar doleris, nes nuo G7 susirinkimo labai stipriai priklausys valiutų rinkos pokyčiai. Vis dėlto, savaitei įsibėgėjus ir JAV pažėrus šūsnį blogų makroekonominių rodiklių bei kompanijų trečiojo ketvirčio rezultatų, doleris krito žemyn visų pagrindinių valiutų atžvilgiu. Dar vieną smūgį JAV doleriui sudavė Tarptautinis Valiutos Fondas (TVF), paskelbęs savo poziciją, kad doleris vis dar yra pakankamai brangus ir dar gali kristi. TVF vadovai mano, kad euro ir Didžiosios Britanijos svaro sterlingų kainos šiuo metu taip pat yra per didelės. Kaip neįvertintos valiutos įvardijamos Japonijos jena ir Kinijos juanis.
Paspėliokime ateitį...
O tai bandysime daryti remdamiesi “JT investicijų valdymo” fondų valdytojo Mariaus Dubnikovo mintimis, išsakytomis žurnalo “Investuok” seminare. Jis teigia, kad investuoti verta visada, netgi pasaulinės krizės akivaizdoje. Pasak Dubnikovo, visada būna kylančių regionų, ekonomikų ar atskirų sektorių, o aktyviai reiškiantis ir stiprėjant infliacijai, tik investicijos į akcijas gali duoti apčiuopiamos naudos. Kaip pagrindinius regionus fondų valdytojas pažymi šiuo metu dažnai minimus BRIC ir Balkanus. Jų spartų augimą turėtų lemti milžiniški vystymosi tempai, didelis eksportas ir augantis vidaus vartojimas. Dubnikovas kiek netikėtai išskiria Rusiją ir išreiškia nuomonę, kad po prezidento rinkimų įsivyravus politiniam pastovumui, užsienio investuotojai suskubs savo lėšas nukreipti būtent į šią rinką. Tuo tarpu daugelis kitų analitikų pataria vengti Rusijos, nes po rinkimų sumažėjus valstybės išlaidoms, turėtų sumažėti ir privatus vartojimas, o kartu ir visos ekonomikos augimas. Taip pat didelį pavojų kelia sparčiai auganti infliacija. Nuskambėjo dar vienas įdomus pasiūlymas – investuoti Baltijos regione, kurį daugelis jau mato kaip nuvažiavusį traukinį. Pasak Dubnikovo, pastaraisiais metais kompanijų rezultatai nuosekliai gerėjo, o akcijų kainos tuo tarpu trypčiojo vietoje. Kita vertus, jis nepažymi regione sparčiai augančios infliacijos ir lėtėjančio ekonomikos augimo.
Pagrindiniai kitos savaitės makroekonominiai rodikliai
Pirmąją savaitės dieną svarbių makroekonominių rodiklių nepasirodys, o viso pasaulio finansų rinkas labiausiai įtakos Didžiojo septyneto susirinkimo rezultatai ir aptartos temos.
Antradienį pasirodys Prancūzijos namų ūkių išlaidų duomenys. Tikimasi išlaidų sumažėjimo rugsėjį. Tuo tarpu metinis manų ūkių išlaidų augimas turėtų spartėti. Kitas reikšmingesnis rodiklis, taip pat bus paskelbtas Europoje. Tai – Italijos vartotojų pasitikėjimo indeksas, kuriam prognozuojamas menkas sumažėjimas.
Trečiadienį tikimasi vėl smunkančių JAV namų pardavimų duomenų.
Ketvirtadienis pasižymės rodiklių gausa. Bus skelbiamas Prancūzijos verslo pasitikėjimo indeksas ir analogiškas Vokietijos IFO instituto verslo pasitikėjimo indeksas. Tikimasi nedidelių abiejų indeksų veršių mažėjimų, kurie pailiustruotų pastaruoju metu suprastėjusią padėtį Europoje. Jei rodikliai paaugtų – finansų rinkos sulauktų nemenko šuolio.
Paskutinę savaitės dieną paaiškės Eurozonos pinigų pasiūla. Tikimasi minimalaus metinio augimo lėtėjimo, nuo 11,4%, iki 11,3%.
