versija spausdinimui
(0)
Lietuvos statistikos departamentas liepos 28 d. skelbia pirminį Lietuvos BVP 2011 m. II ketv. įvertį. Manome, kad Lietuvos ekonomikos augimas ir toliau liko spartus, o metinis augimo tempas „Finastos“ vertinimu II ketv. galėjo siekti mažiausiai 6,5 proc.
Lietuvos ekonomikos plėtra savo dydžiu jau ne pirmą ketvirtį stebina ekonomistus. Šių metų I ketv. BVP augo 6,9 proc. metiniu tempu taip pranokdamas net pačias optimistiškiausias rinkos prognozes. Antrąjį ketvirtį Lietuvos BVP pirmą kartą po šešių ketvirčių iš eilės lyginsime su prieš metus augusio, o ne smukusio, BVP verte. 2010 m. II ketv. Lietuvos BVP pasistiebė 1,0 proc. metiniu tempu ir šis augimas spartėjo iki šiol. Tad labai tikėtina, kad galime matyti bent jau techninį augimo tempo lėtėjimą, nors tai savaime ir neturėtų reikšti Lietuvos ekonomikos būklės prastėjimo. Dėl šios priežasties esame kiek atsargesni vertindami ekonomikos augimo tempą pastarąjį ir ateinančiais ketvirčiais, nors ir tikimės, kad ūkio plėtra turėtų likti sparti.
Nors Baltijos šalių gretose Estija dažnai išskiriama, kaip lyderė dėl savo sparčiausio augimo paskutiniaisiais ketvirčiais, palyginimas su prieškrizinėmis BVP reikšmėmis vis dar byloja Lietuvos naudai. Vertinant pasiekto piko atžvilgiu, Lietuvos ekonomika smuko mažiau ir trumpiau, o ir mūsų skola užsieniui pasitinkant krizę buvo menkesnė nei Estijoje ar Latvijoje. Veikiausiai tam tikras netolygumas tarp Baltijos šalių išliks ir toliau, Lietuva ir Estija prie savo BVP apimties, buvusios prieš krizę, sugrįš greičiau nei kad didžiausią ir ilgiausiai trukusį nuosmukį patyrusi Latvija.
BVP palyginti su piku (proc.)
2011 metais prognozuojame 6,0 proc. sieksiantį Lietuvos ekonomikos augimą. Kiek ramiau nuteikia pastarųjų mėnesių infliacijos statistika. Kaip buvo galima tikėtis, pasaulio rinkose sumažėjusios naftos kainos ir sezoninis maisto pigimas panaikino dalį spaudimo vartotojų kainoms. Tad bent jau kurį laiką, kol aplinkybės nepasikeis, matysime infliaciją labiau pagrįstą vartotojiška paklausa šalies viduje, o ne pasaulinėmis tendencijomis. Ekonomikos atsigavimas tampa vis platesnis. Ir toliau turėtume matyti vartojimo ir investicijų plėtrą, tiesa, tai reiškia, kad vėl ims ryškėti Lietuvos nesubalansuotumai užsienio sektoriuje. Padėtis darbo rinkoje kol kas nėra džiuginanti, nedarbo lygis tebėra didelis (I ketv. siekė 17,2 proc.), tad apie sveiką ir subalansuotą ekonomiką vargu ar galime kalbėti.
Menant tai, kokie svarbūs užsienio ekonominės aplinkos pokyčiai Lietuvai 2009-2010 metais, šiandienos pasaulio ekonominės būklės visiškai ignoruoti negalime. Euro zoną krečia viešųjų finansų problemos ir nors Lietuvos ekonomika nėra tiesiogiai ar itin ženkliai priklausoma nuo probleminių regiono šalių, tačiau bendras klimatas neturėtų leisti užsimiršti. Gilesnės viešųjų finansų problemos gali sąlygoti didesnes rizikos premijas tarpbankinėje rinkoje, o tuo pačiu ir brangesnį kreditavimą. Be to, Europos centrinis bankas įžengė į naują pinigų politikos fazę ir jau du kartus šiemet kėlė bazinę palūkanų normą. O tai lemia brangesnį kreditavimą ir Lietuvos ūkio subjektams.
Rūta Medaiskytė
Makroekonomistė
Bankas FINASTA
Lietuvos ekonomikos plėtra savo dydžiu jau ne pirmą ketvirtį stebina ekonomistus. Šių metų I ketv. BVP augo 6,9 proc. metiniu tempu taip pranokdamas net pačias optimistiškiausias rinkos prognozes. Antrąjį ketvirtį Lietuvos BVP pirmą kartą po šešių ketvirčių iš eilės lyginsime su prieš metus augusio, o ne smukusio, BVP verte. 2010 m. II ketv. Lietuvos BVP pasistiebė 1,0 proc. metiniu tempu ir šis augimas spartėjo iki šiol. Tad labai tikėtina, kad galime matyti bent jau techninį augimo tempo lėtėjimą, nors tai savaime ir neturėtų reikšti Lietuvos ekonomikos būklės prastėjimo. Dėl šios priežasties esame kiek atsargesni vertindami ekonomikos augimo tempą pastarąjį ir ateinančiais ketvirčiais, nors ir tikimės, kad ūkio plėtra turėtų likti sparti.
Nors Baltijos šalių gretose Estija dažnai išskiriama, kaip lyderė dėl savo sparčiausio augimo paskutiniaisiais ketvirčiais, palyginimas su prieškrizinėmis BVP reikšmėmis vis dar byloja Lietuvos naudai. Vertinant pasiekto piko atžvilgiu, Lietuvos ekonomika smuko mažiau ir trumpiau, o ir mūsų skola užsieniui pasitinkant krizę buvo menkesnė nei Estijoje ar Latvijoje. Veikiausiai tam tikras netolygumas tarp Baltijos šalių išliks ir toliau, Lietuva ir Estija prie savo BVP apimties, buvusios prieš krizę, sugrįš greičiau nei kad didžiausią ir ilgiausiai trukusį nuosmukį patyrusi Latvija.
BVP palyginti su piku (proc.)
2011 metais prognozuojame 6,0 proc. sieksiantį Lietuvos ekonomikos augimą. Kiek ramiau nuteikia pastarųjų mėnesių infliacijos statistika. Kaip buvo galima tikėtis, pasaulio rinkose sumažėjusios naftos kainos ir sezoninis maisto pigimas panaikino dalį spaudimo vartotojų kainoms. Tad bent jau kurį laiką, kol aplinkybės nepasikeis, matysime infliaciją labiau pagrįstą vartotojiška paklausa šalies viduje, o ne pasaulinėmis tendencijomis. Ekonomikos atsigavimas tampa vis platesnis. Ir toliau turėtume matyti vartojimo ir investicijų plėtrą, tiesa, tai reiškia, kad vėl ims ryškėti Lietuvos nesubalansuotumai užsienio sektoriuje. Padėtis darbo rinkoje kol kas nėra džiuginanti, nedarbo lygis tebėra didelis (I ketv. siekė 17,2 proc.), tad apie sveiką ir subalansuotą ekonomiką vargu ar galime kalbėti.
Menant tai, kokie svarbūs užsienio ekonominės aplinkos pokyčiai Lietuvai 2009-2010 metais, šiandienos pasaulio ekonominės būklės visiškai ignoruoti negalime. Euro zoną krečia viešųjų finansų problemos ir nors Lietuvos ekonomika nėra tiesiogiai ar itin ženkliai priklausoma nuo probleminių regiono šalių, tačiau bendras klimatas neturėtų leisti užsimiršti. Gilesnės viešųjų finansų problemos gali sąlygoti didesnes rizikos premijas tarpbankinėje rinkoje, o tuo pačiu ir brangesnį kreditavimą. Be to, Europos centrinis bankas įžengė į naują pinigų politikos fazę ir jau du kartus šiemet kėlė bazinę palūkanų normą. O tai lemia brangesnį kreditavimą ir Lietuvos ūkio subjektams.
Rūta Medaiskytė
Makroekonomistė
Bankas FINASTA