versija spausdinimui
(0)
Vakar JAV akcijų indeksų reikšmės prekybą pradėjo beveik 1 proc. šuoliuku į viršų, tačiau vėliau akcijų kainos krito ir NASDAQ indekso reikšmės pokytis prekybos pabaigoje tapo neigiamas. Visgi S&P 500 ir Dow Jones išlaikė teigiamus dienos pokyčius. Investuotojai vakar pardavinėjo technologinių bendrovių akcijas – „Dell“ akcijos pigo net 10 proc. po to, kai ji pranešė apie lėtėjančius kompiuterių pardavimus bei sumažino šių metų pardavimo pajamų prognozę. Nuo jos neatsiliko ir „Hewlett-Packard“ akcijos, kurios pigo 3,7 proc. Investuotojai stengiasi didinti saugių ir mažiau ciklinių bendrovių akcijų dalį savo portfeliuose, todėl yra išaugęs susidomėjimas tokiomis bendrovėmis kaip „Verizon Communications“ ar „Coca-Cola“.
Reikšmingų makroekonominių naujienų vakar JAV nebuvo skelbta. Dėmesį galima atkreipti nebent į didmeninių kainų išaugimą liepą 0,2 proc., arba daugiau nei tikėjosi analitikai. Tai atrodo pakankamai keistai, nes degalų kainos praėjusį mėnesį krito, tad turėjo sumažėti spaudimas gamintojų kainoms. Tokia statistika mažina galimybę, kad FED gali pradėti trečiąją kiekybinę ekonomikos skatinimo programą. Šiandien, kaip visuomet ketvirtadieniais, labiausiai bus laukiama naujų bedarbių paraiškų skaičiaus už praėjusią savaitę. Verta atkreipti dėmesį ir į vartojimo kainų pokytį per liepos mėnesį JAV.
Vakarų Europa
Trečiadienį Vakarų Europos rinkose investuotojai buvo linkę įsigyti ženkliai atpigusių akcijų – 12 iš 18 nacionalinių akcijų indeksų vertės padidėjo. Nors nuogąstavimai dėl tolesnės regiono bei viso pasaulio ekonomikos plėtros niekur nedingo, investuotojai tapo kiek drąsesni.
Vis dėlto prastų nuotaikų pliūpsnių rinkose veikiausiai dar pamatysime, nes skolos problemos ir lėtesnio augimo lūkesčiai niekur nedingo. Susitikę Vokietijos ir Prancūzijos vadovai nusprendė įvesti griežtesnes taisykles biudžeto deficitams ir harmonizuoti įmonių mokestinę sistemą. Taip pat buvo atsisakyta daugiau išplėsti 440 mlrd. eurų vertės pagalbos fondą.
Šiandien ateities sandoriai Europoje rodo investuotojus tikintis akcijų kainų mažėjimo. Tokie lūkesčiai seka po prastesnės prekybos Azijos rinkose, kur vėl viršų ėmė nerimas dėl pasaulio ekonomikos augimo perspektyvų.
Kainos euro zonoje liepos mėnesį pastebimai sumažėjo – palyginti su birželiu vartotojų kainų indeksas smuko 0,6 proc., o metinis infliacijos tempas susitraukė nuo 2,7 proc. iki 2,5 proc. Kainų augimas lėtėjo regione tvyrant nekokioms nuotaikoms dėl skolų alinamų ekonomikų perspektyvų. Toliau kainų augimą taip pat kiek sulaikyti gali sumažėjusios naftos kainos, kurios šiuo metu yra apie 15 proc. mažesnės nei liepą.
Azija
Šiandien Azijos akcijų indeksai smuko. Paprastai didžiausiais svyravimais pasižymintis Pietų Korėjos akcijų indeksas Kospi 200 sumažėjo net 2,72 proc. o kitų indeksų reikšmės mažėjo kiek nuosaikiau: Japonijos Nikkei 225 indekso – 0,91 proc., o Kinijos CSI 300 indekso – 0,66 proc.
Šiandien Japonija paskelbė prekybos balanso duomenis. Liepos mėnesį šalies tarptautinės prekybos deficitas siekė 0,13 trln. Japonijos jenų. Eksportas susitraukė 3,3 proc., o importas liepos mėnesį padidėjo 9,9 proc. Silpstant doleriui, Japonijos jenos brangimas labai ženkliai mažina eksportuojančių bendrovių konkurencingumą ir pelno potencialą. Šiandien investuotojai stengėsi atsikratyti nuo eksporto itin priklausomų bendrovių akcijomis. Automobilių gamintojų „Mazda Motor“ ir „Nissan Motor“ akcijos pigo atitinkamai 5 ir 2 proc.
Bendrovių skelbti II ketv. finansiniai rezultatai šiandien turėjo džiuginti investuotojus. Pagal vartotojų skaičių didžiausias pasaulyje mobiliojo ryšio operatorius „China mobile“ pranešė, kad grynasis pelnas antrąjį ketvirtį išaugo 6,3 proc. Vis dėlto, investuotojų šis progresas nenustebino ir bendrovės akcijų kaina išliko beveik nepakitusi. Kompiuterių gamintojo „Lenovo Group“ akcijos brango daugiau kaip 1 proc., bendrovei paskelbus apie beveik dvigubai didesnį pelną palyginti su praėjusių metų antruoju ketvirčiu.
Baltijos šalys
Trečiadienį akcijų indeksai kilo visose Baltijos biržose. Vilniaus akcijų biržoje investuotojai nebuvo tokie aktyvūs, bet bendra apyvarta buvo didžiausia tarp Baltijos akcijų biržų ir siekė 651 tūkst. eurų. Biržos indeksas padidėjo labiausiai tarp Baltijos biržų – 1,38 proc. Taline investuotojų nuotaikos buvo panašios, o bendra biržos apyvarta siekė 515 tūkst. eurų kiek daugiau nei pusė (290 tūkst. eurų) buvo sudaryta tiesioginiais sandoriais. Rygos biržoje akcijų prekyba ir vėl vyko optimistiškai, biržos indeksas padidėjo 0,4 proc., bet biržos buvo mažiausia tarp visų Baltijos kaimynių.
Vidurio ir Rytų Europa
Trečiadienį kilo naftos kainos, o kartu ir Rusijos akcijų indeksai. RTS indekso reikšmė padidėjo 1,93 proc., kartu brango ir pagrindinių listinguojamų bendrovių akcijos. „Gazprom“ pabrango 2,1 proc., „Severstal“ – 3,4 proc., bankai „Sberbank“ ir „VTB“ bango atitinkamai 0,2 proc. ir 0,5 proc. Labiausiai paklausa mėgavosi elektros energetikos bendrovių akcijos, kurių kainos vakar perkybos metu brango nuo 11,8 proc. iki 2,4 proc.
Žaliavos
„WTI“ naftos ateities sandorių kaina vakar išaugo 1,1 proc., o prekybos ateities sandoriais apimtys buvo kiek didesnės nei paskutinių trijų mėnesių vidurkis. Didžiausio dėmesio vakar sulaukė JAV Energetikos administracijos ataskaita apie naftos atsargų pokyčius šalyje praėjusią savaitę. Pranešta, kad žaliavinės naftos atsargos padidėjo 4,2 mln. barelių, arba daugiau nei prognozuota. Tiesa, benzino atsargos sumažėjo net 3,5 mln. barelių. Visgi nuliūdino tai, kad naftos produktų suvartojimo metinis pokytis per paskutines keturias savaites vėl buvo neigiamas ir siekė -0,1 proc. Benzino suvartojimas buvo 3 proc. mažesnis. Beje, ataskaita atskleidė, kad toliau iš šalies strateginių rezervų į rinką buvo paleidžiama į rinką. Strateginiai rezervai jau sumažėję 20 mln. barelių, o iš viso pagal Tarptautinės Energetikos Agentūros patvirtintą programą buvo parduota 30,6 mln. barelių, tad strateginiai rezervai ateinančiomis savaitėmis dar kris.
Reikšmingų makroekonominių naujienų vakar JAV nebuvo skelbta. Dėmesį galima atkreipti nebent į didmeninių kainų išaugimą liepą 0,2 proc., arba daugiau nei tikėjosi analitikai. Tai atrodo pakankamai keistai, nes degalų kainos praėjusį mėnesį krito, tad turėjo sumažėti spaudimas gamintojų kainoms. Tokia statistika mažina galimybę, kad FED gali pradėti trečiąją kiekybinę ekonomikos skatinimo programą. Šiandien, kaip visuomet ketvirtadieniais, labiausiai bus laukiama naujų bedarbių paraiškų skaičiaus už praėjusią savaitę. Verta atkreipti dėmesį ir į vartojimo kainų pokytį per liepos mėnesį JAV.
Vakarų Europa
Trečiadienį Vakarų Europos rinkose investuotojai buvo linkę įsigyti ženkliai atpigusių akcijų – 12 iš 18 nacionalinių akcijų indeksų vertės padidėjo. Nors nuogąstavimai dėl tolesnės regiono bei viso pasaulio ekonomikos plėtros niekur nedingo, investuotojai tapo kiek drąsesni.
Vis dėlto prastų nuotaikų pliūpsnių rinkose veikiausiai dar pamatysime, nes skolos problemos ir lėtesnio augimo lūkesčiai niekur nedingo. Susitikę Vokietijos ir Prancūzijos vadovai nusprendė įvesti griežtesnes taisykles biudžeto deficitams ir harmonizuoti įmonių mokestinę sistemą. Taip pat buvo atsisakyta daugiau išplėsti 440 mlrd. eurų vertės pagalbos fondą.
Šiandien ateities sandoriai Europoje rodo investuotojus tikintis akcijų kainų mažėjimo. Tokie lūkesčiai seka po prastesnės prekybos Azijos rinkose, kur vėl viršų ėmė nerimas dėl pasaulio ekonomikos augimo perspektyvų.
Kainos euro zonoje liepos mėnesį pastebimai sumažėjo – palyginti su birželiu vartotojų kainų indeksas smuko 0,6 proc., o metinis infliacijos tempas susitraukė nuo 2,7 proc. iki 2,5 proc. Kainų augimas lėtėjo regione tvyrant nekokioms nuotaikoms dėl skolų alinamų ekonomikų perspektyvų. Toliau kainų augimą taip pat kiek sulaikyti gali sumažėjusios naftos kainos, kurios šiuo metu yra apie 15 proc. mažesnės nei liepą.
Azija
Šiandien Azijos akcijų indeksai smuko. Paprastai didžiausiais svyravimais pasižymintis Pietų Korėjos akcijų indeksas Kospi 200 sumažėjo net 2,72 proc. o kitų indeksų reikšmės mažėjo kiek nuosaikiau: Japonijos Nikkei 225 indekso – 0,91 proc., o Kinijos CSI 300 indekso – 0,66 proc.
Šiandien Japonija paskelbė prekybos balanso duomenis. Liepos mėnesį šalies tarptautinės prekybos deficitas siekė 0,13 trln. Japonijos jenų. Eksportas susitraukė 3,3 proc., o importas liepos mėnesį padidėjo 9,9 proc. Silpstant doleriui, Japonijos jenos brangimas labai ženkliai mažina eksportuojančių bendrovių konkurencingumą ir pelno potencialą. Šiandien investuotojai stengėsi atsikratyti nuo eksporto itin priklausomų bendrovių akcijomis. Automobilių gamintojų „Mazda Motor“ ir „Nissan Motor“ akcijos pigo atitinkamai 5 ir 2 proc.
Bendrovių skelbti II ketv. finansiniai rezultatai šiandien turėjo džiuginti investuotojus. Pagal vartotojų skaičių didžiausias pasaulyje mobiliojo ryšio operatorius „China mobile“ pranešė, kad grynasis pelnas antrąjį ketvirtį išaugo 6,3 proc. Vis dėlto, investuotojų šis progresas nenustebino ir bendrovės akcijų kaina išliko beveik nepakitusi. Kompiuterių gamintojo „Lenovo Group“ akcijos brango daugiau kaip 1 proc., bendrovei paskelbus apie beveik dvigubai didesnį pelną palyginti su praėjusių metų antruoju ketvirčiu.
Baltijos šalys
Trečiadienį akcijų indeksai kilo visose Baltijos biržose. Vilniaus akcijų biržoje investuotojai nebuvo tokie aktyvūs, bet bendra apyvarta buvo didžiausia tarp Baltijos akcijų biržų ir siekė 651 tūkst. eurų. Biržos indeksas padidėjo labiausiai tarp Baltijos biržų – 1,38 proc. Taline investuotojų nuotaikos buvo panašios, o bendra biržos apyvarta siekė 515 tūkst. eurų kiek daugiau nei pusė (290 tūkst. eurų) buvo sudaryta tiesioginiais sandoriais. Rygos biržoje akcijų prekyba ir vėl vyko optimistiškai, biržos indeksas padidėjo 0,4 proc., bet biržos buvo mažiausia tarp visų Baltijos kaimynių.
Vidurio ir Rytų Europa
Trečiadienį kilo naftos kainos, o kartu ir Rusijos akcijų indeksai. RTS indekso reikšmė padidėjo 1,93 proc., kartu brango ir pagrindinių listinguojamų bendrovių akcijos. „Gazprom“ pabrango 2,1 proc., „Severstal“ – 3,4 proc., bankai „Sberbank“ ir „VTB“ bango atitinkamai 0,2 proc. ir 0,5 proc. Labiausiai paklausa mėgavosi elektros energetikos bendrovių akcijos, kurių kainos vakar perkybos metu brango nuo 11,8 proc. iki 2,4 proc.
Žaliavos
„WTI“ naftos ateities sandorių kaina vakar išaugo 1,1 proc., o prekybos ateities sandoriais apimtys buvo kiek didesnės nei paskutinių trijų mėnesių vidurkis. Didžiausio dėmesio vakar sulaukė JAV Energetikos administracijos ataskaita apie naftos atsargų pokyčius šalyje praėjusią savaitę. Pranešta, kad žaliavinės naftos atsargos padidėjo 4,2 mln. barelių, arba daugiau nei prognozuota. Tiesa, benzino atsargos sumažėjo net 3,5 mln. barelių. Visgi nuliūdino tai, kad naftos produktų suvartojimo metinis pokytis per paskutines keturias savaites vėl buvo neigiamas ir siekė -0,1 proc. Benzino suvartojimas buvo 3 proc. mažesnis. Beje, ataskaita atskleidė, kad toliau iš šalies strateginių rezervų į rinką buvo paleidžiama į rinką. Strateginiai rezervai jau sumažėję 20 mln. barelių, o iš viso pagal Tarptautinės Energetikos Agentūros patvirtintą programą buvo parduota 30,6 mln. barelių, tad strateginiai rezervai ateinančiomis savaitėmis dar kris.