Rugsėjo mėnesį JAV vartotojų pasitikėjimo indeksas padidėjo lyginant su rugpjūčio mėnesiu. Rugpjūčio mėnesį rodiklis smarkiai krito dėl vartotojų nuogąstavimų dėl darbo perspektyvų ir šalies skolos. Rugsėjo mėnesio rodiklio stabilizavimasis byloja apie vartotojų mažėjantį pesimizmą dėl darbo rinkos. Visgi, vartotojai išreiškė susirūpinimą dėl blogėjančios ekonominės situacijos, kas byloja apie galimus prastus rugsėjo mėnesio darbo rinkos rodiklius.
Vakarų Europa
Antradienį Vakarų Europos akcijų indeksų reikšmės augo labai stipriai. Vokietijos DAX indeksas išaugo 5,3 proc., Prancūzijos CAC 40 padidėjo 5,7 proc., Ispanų IBEX 35 kilo 4,0 proc. Toks akcijų kainų atšokimas dar kartą patvirtina, kad akcijų rinkos yra išsiderinusios ir baimė dėl prastų ekonomikos lūkesčių maišosi su galimybe įsigyti atpigusių akcijų. Daugiausiai vakar brango žaliavų gamintojų akcijos. Jos atšoko po to, kai metalų ir energetinių resursų kainos stipriai pabrango. Taip pat brango ir tie bankai, kurių akcijos labiausiai nukentėjo per praėjusios savaitės akcijų kainų smukimą. Pavyzdžiui, „Societe Generale“ pabrango 14 proc., o „Societe Generale“ akcijų kaina iškilo 17 proc.
Optimizmą vakar rinkose skatino tai, kad ruošiamasi padidinti Europos finansinio stabilumo fondo dydį. Nors tikslus dydis nėra įvardintas, tačiau Ispanijos finansų ministras išdavė, kad jis gali siekti iki 2 trln. eurų. Beje, šis sprendimas padidinti fondo dydį turi būti patvirtintas visose euro zonos valstybėse. Baiminamasi, kad A.Merkel, svarbiausiai euro zonos valstybei Vokietijai, gali nepavykti įtikinti parlamento patvirtinti šį sprendimą. Beje, vakar Graikijos parlamentas patvirtino nekilnojamojo turto mokesčio įvedimą šalyje, kaip to reikalavo Tarptautinis valiutos fondas. Tai buvo ganėtinai sunkus išbandymas šalies vyriausybei ir parlamentui, nes sprendimas patvirtintas nedideliu balsų skaičiumi. Beje, artimiausiu metu Graikijos valdžiai teks priimti dar daug nepopuliarių ir žmonėms nepalankių sprendimų.
Azija
Šiandien Azijos akcijų indeksų pokyčiai buvo skirtingi. Dvi dienas rinkose laikęsis investuotojų optimizmas išgaravo. Šiandien kukliais prieaugiais dar galėjo pasigirti Japonijos ir Pietų Korėjos akcijų indeksai, gana nuosaikius nuosmukius fiksavo Kinijos, Honkongo ir Indijos akcijų indeksai. Investuotojai laukia naujienų rinkose ir vengia daryti agresyvius veiksmus neapibrėžtumo laikotarpiu.
Vakar įspūdingai brango tokios žaliavos kaip nafta ir varis, todėl investuotojai puolė pirkti šių žaliavų išgavimu besiverčiančių bendrovių akcijas.
Baltijos šalys
Antrą prekybos sesiją iš eilės prekyba Vilniaus akcijų biržoje pasižymėjo optimizmu. Antradienį Vilniaus akcijų biržos indeksas padidėjo 2,44 proc. iki 341,97 punkto, o bendra biržos apyvarta siekė 497,5 tūkst. eurų ir buvo labai panaši į pirmadienio apyvartą. Verta pažymėti, jog net 12 bendrovių akcijos brango virš 2 proc.
Talino akcijų biržos indeksas padidėjo 2,25 proc. iki 535,66 punkto, o bendra apyvarta siekė 798,8 tūkst. eurų ir buvo taip pat panaši į pirmadienio apyvartą. Aktyviausia prekyba išsiskyrė „Tallinna Vesi“ akcijos, kurių apyvarta siekė 266 tūkst. eurų, o akcijų kaina padidėjo 0,14 proc. Taip pat aktyviau prekiauta „Olympic Entertainment Group“ bei „Silvano Fashion Group“ akcijomis, kurių apyvarta siekė atitinkamai 230,6 ir 121,1 tūkst. eurų, o akcijos brango atitinkamai 1,72 ir 1,39 proc.
Rygos akcijų biržos indeksas padidėjo mažiausiai iš Baltijos akcijų biržų, šįkart – 1,26 proc. iki 385,63 punkto, o bendra apyvarta siekė 270,2 tūkst. latų. Verta pabrėžti, jog kaip ir pirmadienį net 240 tūkst. latų apyvarta buvo pasiekta vienu tiesioginiu „Grindeks“ akcijų sandoriu.
Žaliavos
Antradienį „WTI“ naftos ateities sandorių kaina lipo į viršų ir vienu metu buvo perkopusi 84 JAV dolerius už barelį. Optimizmą naftos rinkoje skatino kylančios akcijų rinkos. Tai, kad dedamos visos pastangos į euro zonos skolų problemą, vakar rinkose buvo sutikta teigiamai, tačiau jau dienos pabaigoje tiek finansų, tiek ir žaliavų rinkose optimizmas išblėso, tad ir naftos kaina prekybos pabaigoje vėl krito. Vakar Amerikos naftos institutas paskelbė, kad žaliavinės naftos atsargos padidėjo 568 tūkst. barelių, o tai yra mažiau nei prognozuota. Jeigu panašias tendencijas patvirtintų ir JAV energetikos administracija, tai turėtų teigiamos įtakos kainai. Visgi daugiausia šiandien kainą lems tai, kuria kryptimi judės investuotojų nuotaikos finansų rinkose.