versija spausdinimui
(0)
Numatoma, kad šiuo metu vyraujančios ekonominio ciklo pakilimo tendencijos, pasireiškiančios pertekline vidaus paklausa, dideliu einamosios sąskaitos deficitu, darbo našumą viršijančiu darbo užmokesčio augimu ir nuosekliai didėjančia infliacija, tęsis artimiausiais ketvirčiais.
Šiemet numatomas bendro vidaus produkto (BVP) augimo paspartėjimas iki 8,5 proc., kurį, be fundamentaliųjų veiksnių, iš dalies lems ir ketvirtąjį ketvirtį numatomas naftos perdirbimo veiklos pajėgumo atkūrimas ir dėl to atsigausiantis eksporto augimas. Tikėtina, kad nuoseklus realiojo ekonomikos augimo artėjimas prie potencialaus lygio prasidės kitų metų antroje pusėje, todėl 2008 metais numatomas 7,4 proc. BVP augimas.
Ūkio augimo tendencijos pasikeitimas daugiausia siejamas su mažėsiančiu kreditavimo mastu ir darbo jėgos išteklių apribojimais. ES struktūrinių fondų lėšos išliks svarbus ekonomikos augimą skatinantis veiksnys visu prognozuojamu laikotarpiu.
Atsižvelgiant į realiųjų ekonominių procesų inertiškumą ir iki šiol nemažėjantį kredito srautą, tikėtina, kad išorinio finansavimo stimulas namų ūkių pajamoms ir tiesiogiai privataus vartojimo augimui išliks ženklus ir 2008 metų pirmoje pusėje.
Privataus sektoriaus nominaliųjų pajamų augimą skatins ir kiti su ūkio ciklo pozicija susiję veiksniai – paklausos ir pasiūlos disbalansas darbo rinkoje bei sparčiai didėjantis užimtumas, tačiau prie pajamų didėjimo reikšmingai prisidės ir ekspansinė bei socialiai nukreipta fiskalinė politika, pasireiškianti namų ūkių disponuojamųjų pajamų augimą skatinančiais sprendimais – viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio, minimalios mėnesinės algos ir socialinių išmokų namų ūkiams didinimu, mokesčių naštos mažinimu. Įmonių paskatas plėsti privataus sektoriaus investicijų mastą trumpuoju laikotarpiu didins išaugusi investicijų grąža, kurios stimuliuojantis poveikis turėtų atsverti neigiamą ECB pinigų politikos griežtinimo įtaką.
Vidutiniu laikotarpiu kredito srautas nefinansiniam privačiam sektoriui turėtų sumažėti ir priartėti prie dydžio, atitinkančio nominaliųjų pajamų didėjimą. Atsirandant vis daugiau neapibrėžtumo dėl nekilnojamojo turto kainų raidos, tikėtinas nuosaikesnis nekilnojamojo turto rinkos aktyvumas, lemsiantis vangesnę būsto ir su juo susijusių paskolų paklausą bei investicijas į šį sektorių. Kartu galimybės ir paskatos komerciniams bankams skatinti paskolų pasiūlą taip pat yra beveik išsemtos.
Šie veiksniai sudaro prielaidas paskolų srauto mažėjimui ir nominaliųjų pajamų, taigi ir vidaus paklausos, augimo lėtėjimui prognozuojamu laikotarpiu. Tuo pat metu intensyvus darbo išteklių panaudojimas rodo, kad galimybių nedarbo lygiui toliau mažėti beveik nėra ir prognozuojamu laikotarpiu užimtumo augimas bus apribotas gyventojų skaičiaus ir aktyvumo lygio pokyčių. Tikėtina, kad dėl toliau nedidėjančio aktyvumo lygio ir išliekančių grynosios emigracijos tendencijų pasiūlos suvaržymai lems BVP augimo lėtėjimą.
Dėl spartaus vidaus paklausos augimo einamosios sąskaitos deficitas (ESD) didės ir 2008 metais. Numatoma, kad fundamentalioji eksporto raida atitiks užsienio paklausos kitimą, o šių metų pabaigoje eksporto augimas paspartės atkūrus naftos perdirbimo veiklos pajėgumą. Tai turėtų daryti švelninantį poveikį ESD didėjimui paskutinį šių metų ketvirtį
Įsibėgėjus maisto kainų augimui, stiprėjant vidaus paklausos infliaciniam spaudimui ir pasireiškiant administracinių sprendimų įtakai, 2008 metais vidutinė metinė infliacija didės iki 5,7 procento. Šiemet išryškėjusi maisto produktų kainų didėjimo tendencija, susijusi su pasaulinėmis žemės ūkio produktų kainų tendencijomis, kainų konvergencija ir stiprios paklausos aplinka, turėtų tęstis artimiausiais ketvirčiais. Palankias sąlygas kainų didinimui sudaro ir gamintojų lūkesčiai dėl kainų didėjimo ateityje.
Grynosios infliacijos didėjimas turi vis didesnę įtaką skelbiamos infliacijos kitimui ir per metus, augant vidaus paklausos spaudimui, ši įtaka turėtų tik stiprėti. Vis dėlto 2008 m. numatomas vienetinių darbo sąnaudų didėjimas iš dalies susijęs su viešojo sektoriaus darbo užmokesčio kilimu ir todėl gamintojų ir vartotojų kainoms įtakos beveik neturės.
Administracinių sprendimų (daugiausia dėl energijos – elektros, šilumos energijos – kainų didinimo ir akcizų derinimo) įtaka infliacijai šiais metais išliks reikšminga (0,7 proc. punkto), o ateinančiais metais padidės iki 1,3 proc. punkto. Palyginti su ankstesnėmis prognozėmis, šiemet numatomas šiek tiek (0,1 proc. punkto) mažesnis administracinių sprendimų poveikis infliacijai dėl vėluojančio šių metų kovo mėnesį padidinto akcizo cigaretėms poveikio. 2008 metais be anksčiau numatyto šilumos energijos kainų didinimo, prie energijos kainų poveikio prisidės ir elektros kainos didinimas nuo kitų metų pradžios.
Lietuvos banko vertinimu, pateikiamos prognozės yra labiausiai tikėtinas Lietuvos makroekonominės raidos scenarijus 2007–2008 metais, pagal šių metų spalio mėnesį turimą informaciją. Tačiau, neapibrėžtumas dėl to, kada prasidės ekonomikos augimo nuolydis, kokiu mastu jis vyks ir kokie bus dominuojantys veiksniai, yra padidėjęs. Yra aplinkybių, leidžiančių tikėtis tiek staigesnio BVP augimo sumažėjimo, tiek šiek tiek didesnio, negu numatyta prognozėse, augimo.
Scenarijaus dėl savaiminio ir nuoseklaus ekonomikos sulėtėjimo realistiškumas iš esmės priklauso nuo tarpusavyje glaudžiai susijusių rodiklių: paskolų augimą finansuojančių institucijų vertinimo dėl investicijų rizikos Lietuvoje, makroekonominio stabilumo kitose Baltijos šalyse, Lietuvos nekilnojamojo turto rinkos raidos, ir gyventojų ir įmonių lūkesčių dėl pajamų augimo ateityje. Jei įvyktų ženklus neigiamas vieno iš šių rodiklių pokytis, tikėtina, kad ir kiti pasikeistų ta pačia linkme, taigi BVP augimas labiau sumažėtų.
Tikėtina, kad palankesnį, negu numatyta, BVP augimą lemsiantys veiksniai yra susiję su pokyčiais darbo rinkoje. Visų pirma neatmestina galimybė, kad pirmąjį šių metų. pusmetį pradėjęs didėti darbo jėgos aktyvumas didės ir toliau (palyginti su kitomis ES šalimis, Lietuvos aktyvumas yra palyginti mažas). Antra, atsiranda signalų, kad didėja darbuotojų imigracija iš ne ES šalių, visuomenės diskusijose Vyriausybė skatinama supaprastinti darbo leidimų išdavimo reikalavimus ir procedūras. Trečia, tolesnė užimtumo struktūros kaita, darbuotojams pereinant iš mažiau produktyvių sektorių į labiau produktyvius, didintų bendrą viso ūkio darbo našumą. Taigi tikėtina, kad darbo jėgos tendencijos prognozuojamu laikotarpiu bus palankesnės, negu numatyta pagrindiniame scenarijuje. Tai skatintų visuminę pasiūlą ir švelnintų ūkio nesubalansuotumą.
Neapibrėžtumas dėl infliacijos prognozės daugiausia susijęs su energijos kainų didėjimu ir lūkesčių įtaka infliacijai. Didesnis, negu numatoma, elektros energijos kainos galutiniams vartotojams padidėjimas, dujų kainų didinimas ir su tuo susijęs šilumos energijos kainų didinimas turėtų reikšmingą didinantį poveikį 2008 metų infliacijai. Be to, infliacijai pasiekus 5–6 proc., yra nemaža tikimybė, kad sustiprės adaptyvių lūkesčių poveikis infliacijai ir prognozuojamu laikotarpiu infliacija didės sparčiau negu numatyta.
Šiemet numatomas bendro vidaus produkto (BVP) augimo paspartėjimas iki 8,5 proc., kurį, be fundamentaliųjų veiksnių, iš dalies lems ir ketvirtąjį ketvirtį numatomas naftos perdirbimo veiklos pajėgumo atkūrimas ir dėl to atsigausiantis eksporto augimas. Tikėtina, kad nuoseklus realiojo ekonomikos augimo artėjimas prie potencialaus lygio prasidės kitų metų antroje pusėje, todėl 2008 metais numatomas 7,4 proc. BVP augimas.
Ūkio augimo tendencijos pasikeitimas daugiausia siejamas su mažėsiančiu kreditavimo mastu ir darbo jėgos išteklių apribojimais. ES struktūrinių fondų lėšos išliks svarbus ekonomikos augimą skatinantis veiksnys visu prognozuojamu laikotarpiu.
Atsižvelgiant į realiųjų ekonominių procesų inertiškumą ir iki šiol nemažėjantį kredito srautą, tikėtina, kad išorinio finansavimo stimulas namų ūkių pajamoms ir tiesiogiai privataus vartojimo augimui išliks ženklus ir 2008 metų pirmoje pusėje.
Privataus sektoriaus nominaliųjų pajamų augimą skatins ir kiti su ūkio ciklo pozicija susiję veiksniai – paklausos ir pasiūlos disbalansas darbo rinkoje bei sparčiai didėjantis užimtumas, tačiau prie pajamų didėjimo reikšmingai prisidės ir ekspansinė bei socialiai nukreipta fiskalinė politika, pasireiškianti namų ūkių disponuojamųjų pajamų augimą skatinančiais sprendimais – viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio, minimalios mėnesinės algos ir socialinių išmokų namų ūkiams didinimu, mokesčių naštos mažinimu. Įmonių paskatas plėsti privataus sektoriaus investicijų mastą trumpuoju laikotarpiu didins išaugusi investicijų grąža, kurios stimuliuojantis poveikis turėtų atsverti neigiamą ECB pinigų politikos griežtinimo įtaką.
Vidutiniu laikotarpiu kredito srautas nefinansiniam privačiam sektoriui turėtų sumažėti ir priartėti prie dydžio, atitinkančio nominaliųjų pajamų didėjimą. Atsirandant vis daugiau neapibrėžtumo dėl nekilnojamojo turto kainų raidos, tikėtinas nuosaikesnis nekilnojamojo turto rinkos aktyvumas, lemsiantis vangesnę būsto ir su juo susijusių paskolų paklausą bei investicijas į šį sektorių. Kartu galimybės ir paskatos komerciniams bankams skatinti paskolų pasiūlą taip pat yra beveik išsemtos.
Šie veiksniai sudaro prielaidas paskolų srauto mažėjimui ir nominaliųjų pajamų, taigi ir vidaus paklausos, augimo lėtėjimui prognozuojamu laikotarpiu. Tuo pat metu intensyvus darbo išteklių panaudojimas rodo, kad galimybių nedarbo lygiui toliau mažėti beveik nėra ir prognozuojamu laikotarpiu užimtumo augimas bus apribotas gyventojų skaičiaus ir aktyvumo lygio pokyčių. Tikėtina, kad dėl toliau nedidėjančio aktyvumo lygio ir išliekančių grynosios emigracijos tendencijų pasiūlos suvaržymai lems BVP augimo lėtėjimą.
Dėl spartaus vidaus paklausos augimo einamosios sąskaitos deficitas (ESD) didės ir 2008 metais. Numatoma, kad fundamentalioji eksporto raida atitiks užsienio paklausos kitimą, o šių metų pabaigoje eksporto augimas paspartės atkūrus naftos perdirbimo veiklos pajėgumą. Tai turėtų daryti švelninantį poveikį ESD didėjimui paskutinį šių metų ketvirtį
Įsibėgėjus maisto kainų augimui, stiprėjant vidaus paklausos infliaciniam spaudimui ir pasireiškiant administracinių sprendimų įtakai, 2008 metais vidutinė metinė infliacija didės iki 5,7 procento. Šiemet išryškėjusi maisto produktų kainų didėjimo tendencija, susijusi su pasaulinėmis žemės ūkio produktų kainų tendencijomis, kainų konvergencija ir stiprios paklausos aplinka, turėtų tęstis artimiausiais ketvirčiais. Palankias sąlygas kainų didinimui sudaro ir gamintojų lūkesčiai dėl kainų didėjimo ateityje.
Grynosios infliacijos didėjimas turi vis didesnę įtaką skelbiamos infliacijos kitimui ir per metus, augant vidaus paklausos spaudimui, ši įtaka turėtų tik stiprėti. Vis dėlto 2008 m. numatomas vienetinių darbo sąnaudų didėjimas iš dalies susijęs su viešojo sektoriaus darbo užmokesčio kilimu ir todėl gamintojų ir vartotojų kainoms įtakos beveik neturės.
Administracinių sprendimų (daugiausia dėl energijos – elektros, šilumos energijos – kainų didinimo ir akcizų derinimo) įtaka infliacijai šiais metais išliks reikšminga (0,7 proc. punkto), o ateinančiais metais padidės iki 1,3 proc. punkto. Palyginti su ankstesnėmis prognozėmis, šiemet numatomas šiek tiek (0,1 proc. punkto) mažesnis administracinių sprendimų poveikis infliacijai dėl vėluojančio šių metų kovo mėnesį padidinto akcizo cigaretėms poveikio. 2008 metais be anksčiau numatyto šilumos energijos kainų didinimo, prie energijos kainų poveikio prisidės ir elektros kainos didinimas nuo kitų metų pradžios.
Lietuvos banko vertinimu, pateikiamos prognozės yra labiausiai tikėtinas Lietuvos makroekonominės raidos scenarijus 2007–2008 metais, pagal šių metų spalio mėnesį turimą informaciją. Tačiau, neapibrėžtumas dėl to, kada prasidės ekonomikos augimo nuolydis, kokiu mastu jis vyks ir kokie bus dominuojantys veiksniai, yra padidėjęs. Yra aplinkybių, leidžiančių tikėtis tiek staigesnio BVP augimo sumažėjimo, tiek šiek tiek didesnio, negu numatyta prognozėse, augimo.
Scenarijaus dėl savaiminio ir nuoseklaus ekonomikos sulėtėjimo realistiškumas iš esmės priklauso nuo tarpusavyje glaudžiai susijusių rodiklių: paskolų augimą finansuojančių institucijų vertinimo dėl investicijų rizikos Lietuvoje, makroekonominio stabilumo kitose Baltijos šalyse, Lietuvos nekilnojamojo turto rinkos raidos, ir gyventojų ir įmonių lūkesčių dėl pajamų augimo ateityje. Jei įvyktų ženklus neigiamas vieno iš šių rodiklių pokytis, tikėtina, kad ir kiti pasikeistų ta pačia linkme, taigi BVP augimas labiau sumažėtų.
Tikėtina, kad palankesnį, negu numatyta, BVP augimą lemsiantys veiksniai yra susiję su pokyčiais darbo rinkoje. Visų pirma neatmestina galimybė, kad pirmąjį šių metų. pusmetį pradėjęs didėti darbo jėgos aktyvumas didės ir toliau (palyginti su kitomis ES šalimis, Lietuvos aktyvumas yra palyginti mažas). Antra, atsiranda signalų, kad didėja darbuotojų imigracija iš ne ES šalių, visuomenės diskusijose Vyriausybė skatinama supaprastinti darbo leidimų išdavimo reikalavimus ir procedūras. Trečia, tolesnė užimtumo struktūros kaita, darbuotojams pereinant iš mažiau produktyvių sektorių į labiau produktyvius, didintų bendrą viso ūkio darbo našumą. Taigi tikėtina, kad darbo jėgos tendencijos prognozuojamu laikotarpiu bus palankesnės, negu numatyta pagrindiniame scenarijuje. Tai skatintų visuminę pasiūlą ir švelnintų ūkio nesubalansuotumą.
Neapibrėžtumas dėl infliacijos prognozės daugiausia susijęs su energijos kainų didėjimu ir lūkesčių įtaka infliacijai. Didesnis, negu numatoma, elektros energijos kainos galutiniams vartotojams padidėjimas, dujų kainų didinimas ir su tuo susijęs šilumos energijos kainų didinimas turėtų reikšmingą didinantį poveikį 2008 metų infliacijai. Be to, infliacijai pasiekus 5–6 proc., yra nemaža tikimybė, kad sustiprės adaptyvių lūkesčių poveikis infliacijai ir prognozuojamu laikotarpiu infliacija didės sparčiau negu numatyta.