versija spausdinimui
(0)
Bulgarijos Ekonomikos vystymo centras prognozuoja, kad šalies ekonomikos augimas 2007 m. sieks 6,5 proc. Per paskutiniuosius 3 metus šalies BVP augimas viršydavo 6 proc. kasmet. 2006 m. BVP augo 6,1 proc. Didžiausią įtaką ekonomikos augimui turėjo statybų ir orientuotos į eksportą pramonės šakos. Didesniais nei vidutiniais augimo tempais pasižymėjo finansų, prekybos, teikiantys mobiliojo ryšio, turizmo ir oro transporto paslaugas sektoriai.
2006 m. buvo pasiektas rekordinis - 4 mlrd. EUR tiesioginių užsienio investicijų į Bulgarijos ekonomiką dydis. Iš bendro investicijų srauto į Pietryčių Europą, Bulgarijai atiteko 20 proc. Nedarbo lygis sumažėjo iki 9 proc. Tačiau didele šalies problema išlieka korupcija. Bulgarijos korupcijos indeksas yra 4.1. Indekso ribos yra nuo 10 (pats mažiausias) iki 0 (pats aukščiausias). Pagal organizacijos Transparency International, kuri stebi Bulgariją nuo 1998 metų, korupciją apibrėžiantis indeksas pastoviai kilo.
Šių metų lapkričio mėnesį tikimasi, kad Briuselyje bus patvirtinta Bulgarijos rajonų (iš viso jų apie 28), užsiimančių žemės ūkiu vystymu, programa. Iki 2013 m. Bulgarija turėtų gauti iš Europos Sąjungos daugiau kaip 3,2 mlrd. EUR šios programos įgyvendinimui.
Bulgarijos pramonininkai ir darbdaviai yra paruošę taip vadinamą „Baltąją knygą“, kuri šalies vyriausybei ir verslininkams yra tolesnio šalies ekonomikos vystymo orientyru. Viena iš pagrindinių šioje knygoje įvardinamų Bulgarijos problemų - žemas BVP augimo vienam gyventojui tempas, skaičiuojant pagal perkamąją galią. Pagal šį rodiklį Bulgarija ES užima paskutinę vietą.
Kita įvardijama didelė problema yra žemas darbo našumas. Tiek vyriausybė, tiek verslininkai supranta, kad darbo našumo pakėlimui reikalingos investicijos į naujas technologijas, inovacijas bei darbuotojų kvalifikacijos kėlimą. Tačiau tiek pačios firmos, tiek valstybė tam lėšų praktiškai neskiria. O žemas darbo našumas tiesiogiai atsiliepia eksporto apimtims – jos vis mažėja ir tai neigiamai veikia šalies prekybos balansą. Taip atsirado aukštas einamosios sąskaitos deficitas, kuris siekia 15,5 proc., tuo tarpu CRE vidurkis yra 6,6 proc.
Infliacijos metinis lygis Bulgarijoje 2007 m. rugpjūčio mėnesį siekė 12 proc., liepą jis buvo šiek tiek mažesnis - 8,4 proc. Tokio spartaus kainų augimo neužfiksuota nė vienoje ES šalyje. Infliacijos augimo priežastimi tapo smarkiai pakilusios maisto produktų kainos, kadangi šiais metais vieni Bulgarijos regionai stipriai nukentėjo nuo sausros, kiti – nuo potvynių, o tai labai neigiamai atsiliepė šalies žemės ūkiui. Sumažėjusi žemės ūkio produkcijos pasiūla ir lėmė maisto produktų kainų augimą.
2006 m. buvo pasiektas rekordinis - 4 mlrd. EUR tiesioginių užsienio investicijų į Bulgarijos ekonomiką dydis. Iš bendro investicijų srauto į Pietryčių Europą, Bulgarijai atiteko 20 proc. Nedarbo lygis sumažėjo iki 9 proc. Tačiau didele šalies problema išlieka korupcija. Bulgarijos korupcijos indeksas yra 4.1. Indekso ribos yra nuo 10 (pats mažiausias) iki 0 (pats aukščiausias). Pagal organizacijos Transparency International, kuri stebi Bulgariją nuo 1998 metų, korupciją apibrėžiantis indeksas pastoviai kilo.
Šių metų lapkričio mėnesį tikimasi, kad Briuselyje bus patvirtinta Bulgarijos rajonų (iš viso jų apie 28), užsiimančių žemės ūkiu vystymu, programa. Iki 2013 m. Bulgarija turėtų gauti iš Europos Sąjungos daugiau kaip 3,2 mlrd. EUR šios programos įgyvendinimui.
Bulgarijos pramonininkai ir darbdaviai yra paruošę taip vadinamą „Baltąją knygą“, kuri šalies vyriausybei ir verslininkams yra tolesnio šalies ekonomikos vystymo orientyru. Viena iš pagrindinių šioje knygoje įvardinamų Bulgarijos problemų - žemas BVP augimo vienam gyventojui tempas, skaičiuojant pagal perkamąją galią. Pagal šį rodiklį Bulgarija ES užima paskutinę vietą.
Kita įvardijama didelė problema yra žemas darbo našumas. Tiek vyriausybė, tiek verslininkai supranta, kad darbo našumo pakėlimui reikalingos investicijos į naujas technologijas, inovacijas bei darbuotojų kvalifikacijos kėlimą. Tačiau tiek pačios firmos, tiek valstybė tam lėšų praktiškai neskiria. O žemas darbo našumas tiesiogiai atsiliepia eksporto apimtims – jos vis mažėja ir tai neigiamai veikia šalies prekybos balansą. Taip atsirado aukštas einamosios sąskaitos deficitas, kuris siekia 15,5 proc., tuo tarpu CRE vidurkis yra 6,6 proc.
Infliacijos metinis lygis Bulgarijoje 2007 m. rugpjūčio mėnesį siekė 12 proc., liepą jis buvo šiek tiek mažesnis - 8,4 proc. Tokio spartaus kainų augimo neužfiksuota nė vienoje ES šalyje. Infliacijos augimo priežastimi tapo smarkiai pakilusios maisto produktų kainos, kadangi šiais metais vieni Bulgarijos regionai stipriai nukentėjo nuo sausros, kiti – nuo potvynių, o tai labai neigiamai atsiliepė šalies žemės ūkiui. Sumažėjusi žemės ūkio produkcijos pasiūla ir lėmė maisto produktų kainų augimą.