versija spausdinimui
(2)
Per artimiausius metus emigracija bei gyventojų skaičiaus mažėjimas Lietuvoje turėtų nuslūgti, tačiau darbo jėgos mažėjimas spartės. Mažėjanti darbo jėga Lietuvoje gali silpninti ekonomikos plėtrą ir viešųjų finansų stabilumą. Tvarus ekonomikos augimas priklausys nuo to, ar į demografinius pokyčius bus reaguojama laiku didinant darbo jėgos kiekį, aktyvumą, produktyvumą bei išlaikant atsakingą valstybės finansų politiką.
Neigiamas poveikis produktyvumui ir socialinės apsaugos sistemos stabilumui
Remiantis „Swedbank” atlikta Lietuvos demografijos analize, per artimiausius penkerius metus gyventojų skaičius kasmet vidutiniškai sumažės 19.5 tūkst., o darbingo (15-64 m.) amžiaus gyventojų – net 19.6 tūkst., nes vyresnio amžiaus žmonių ir vaikų skaičius šiek tiek augs. Todėl darbo jėga mažės sparčiau nei gyventojų skaičius – po 11.7 tūkst. kasmet. Darbo jėgos sumažės nuo 1.618 mln. 2011 m. iki 1.560 mln. 2016-ųjų pradžioje, arba 3.6 proc., o visų gyventojų skaičius – 3 procentais.
Darbo jėga ne tik mažės, tačiau pradės sparčiau senti. Iki šiol stabilus vidutinis darbingo amžius (15-64 m.) žmonių amžius 2016-aisiais, palyginti su 2009-aisiais, išaugs 1.6 metų (iki 39.6 m.).
Bent iki 2016-ųjų našta dirbantiesiems dėl krintančio nedarbo sumažės. Jei 2010-aisiais 100-tui dirbančiųjų teko 99 vaikų iki 15 m., vyresnių nei 64 m. ir bedarbių, tai 2016-aisiais jų skaičius turėtų kristi iki 76. Bendras išlaikomo amžiaus (vaikai iki 15 m. ir vyresni nei 64 m.) žmonių indeksas, kitaip tariant, jų skaičius 100-tui darbingo (15-64 m.) amžiaus žmonių, pradės augti nuo 2010-ųjų. Išlaikomų žmonių 2016-aisiais bus šiek tiek daugiau nei 48, arba trimis daugiau nei 2010-aisiais. Tai reiškia, kad dirbantiesiems teks išlaikyti daugiau žmonių, kai nedarbas nustos kristi.
Didėjantis vyresnio amžiaus žmonių ir vaikų skaičius ilgainiui turės neigiamos įtakos socialinės apsaugos sistemos stabilumui. Tačiau bent jau artimiausius penkerius metus, kaip rodo išlaikomo amžiaus žmonių indeksas, ši našta padidės nežymiai ir bus šiek tiek mažesnė nei 2001-aisiais, kai 100-tui darbingo amžiaus žmonių teko daugiau nei 50 išlaikytinių. Kita vertus, dar tolimesnėje ateityje šių problemų išvengti veikiausiai nepavyks – su jomis susiduria daugelis išsivysčiusio pasaulio šalių.
Kaip išvengti neigiamų pasekmių?
Mažai tikėtina, kad vien pensijos amžiaus ilginimas ar laikina Sodros mokesčio lengvata įdarbinant iki tol niekur nedirbusį žmogų, bus pakankamas atsakas Lietuvos laukiantiems demografiniams iššūkiams. Be to, abipusis demografijos ir ekonominės plėtros ryšys lemia tai, kad politinės priemonės bus efektyvios tik ankstyvoje stadijoje.
Labiau patyrusi ir išsilavinusi darbo jėga turėtų didinti produktyvumą. Teigiamą poveikį produktyvumui galėtų daryti ir išaugusi vyresnio amžiaus žmonių motyvacija patenkinti darbo rinkos poreikius bei siekis skatinti efektyvumą, jei darbo jėga pabrangtų. Kita vertus, mažėjantis produktyvumas senstant, galimai susilpnėsiančios galimybės įsisavinti naujas technologijas ir išaugusi paslaugų paklausa produktyvumą gali veikti neigiamai. Dėl demografinės padėties Lietuvai reikės užtikrinti aukštą produktyvumo lygį, todėl svarbu skatinti investicijas į efektyvumo didinimą.
Demografinės tendencijos skatina susimąstyti ne tik apie produktyvumo didinimą, bet ir apie darbo jėgos kiekį. Jį gali didinti imigracija bei aktyvumo kilimas. Pagal pastarąjį rodiklį Lietuva atsilieka nuo Latvijos ir Estijos.
Vyresnio amžiaus žmonių aktyvumą sėkmingai didina pensijinio amžiaus ilginimas. Motyvaciją įsitraukti į darbo jėgą didintų ir žymesnis skirtumas tarp minimalios algos ir bedarbio pašalpos. Jaunimo aktyvumą galėtų padidinti atostogų sąskaita sumažinta mokymosi trukmė. Ilgiau dirbti skatintų didesnės išmokos vėliau išėjusiems į pensiją.
Taip pat gali tekti siekti imigracijos politikos liberalizavimo taip pagreitinant ir atpiginant užsieniečių įdarbinimą. Ne mažiau svarbu - užtikrinti valstybės finansų stabilumą ir taip tinkamai pasiruošti galimai išaugsiančioms socialinės apsaugos išlaidoms.
Delsimas bus brangus
Bet kokių priemonių efektyvumas priklausys nuo to, ar šiems iššūkiams bus pasiruošta laiku. Ekonominė plėtra yra glaudžiai susijusi su demografiniais šalies rodikliais. Demografija veikia ekonominę plėtrą ir socialinės apsaugos sitemos stabilumą, o pastarieji tuo pačiu metu formuoja demografines tendencijas.
Darbo jėgos augimas turės teigiamą poveikį tik didėjant darbo vietų skaičiui. Kitu atveju, didės tik bedarbių gretos, o netikrumas dėl ateities mažins gimstamumą ir investicijas į efektyvumo didinimą. Todėl nepalankiai demografinei padėčiai pradėjus stabdyti ekonomikos augimą bei mažinti produktyvumą bet kokios priemonės taps vis mažiau efektyvios.
Neigiamas poveikis produktyvumui ir socialinės apsaugos sistemos stabilumui
Remiantis „Swedbank” atlikta Lietuvos demografijos analize, per artimiausius penkerius metus gyventojų skaičius kasmet vidutiniškai sumažės 19.5 tūkst., o darbingo (15-64 m.) amžiaus gyventojų – net 19.6 tūkst., nes vyresnio amžiaus žmonių ir vaikų skaičius šiek tiek augs. Todėl darbo jėga mažės sparčiau nei gyventojų skaičius – po 11.7 tūkst. kasmet. Darbo jėgos sumažės nuo 1.618 mln. 2011 m. iki 1.560 mln. 2016-ųjų pradžioje, arba 3.6 proc., o visų gyventojų skaičius – 3 procentais.
Darbo jėga ne tik mažės, tačiau pradės sparčiau senti. Iki šiol stabilus vidutinis darbingo amžius (15-64 m.) žmonių amžius 2016-aisiais, palyginti su 2009-aisiais, išaugs 1.6 metų (iki 39.6 m.).
Bent iki 2016-ųjų našta dirbantiesiems dėl krintančio nedarbo sumažės. Jei 2010-aisiais 100-tui dirbančiųjų teko 99 vaikų iki 15 m., vyresnių nei 64 m. ir bedarbių, tai 2016-aisiais jų skaičius turėtų kristi iki 76. Bendras išlaikomo amžiaus (vaikai iki 15 m. ir vyresni nei 64 m.) žmonių indeksas, kitaip tariant, jų skaičius 100-tui darbingo (15-64 m.) amžiaus žmonių, pradės augti nuo 2010-ųjų. Išlaikomų žmonių 2016-aisiais bus šiek tiek daugiau nei 48, arba trimis daugiau nei 2010-aisiais. Tai reiškia, kad dirbantiesiems teks išlaikyti daugiau žmonių, kai nedarbas nustos kristi.
Didėjantis vyresnio amžiaus žmonių ir vaikų skaičius ilgainiui turės neigiamos įtakos socialinės apsaugos sistemos stabilumui. Tačiau bent jau artimiausius penkerius metus, kaip rodo išlaikomo amžiaus žmonių indeksas, ši našta padidės nežymiai ir bus šiek tiek mažesnė nei 2001-aisiais, kai 100-tui darbingo amžiaus žmonių teko daugiau nei 50 išlaikytinių. Kita vertus, dar tolimesnėje ateityje šių problemų išvengti veikiausiai nepavyks – su jomis susiduria daugelis išsivysčiusio pasaulio šalių.
Kaip išvengti neigiamų pasekmių?
Mažai tikėtina, kad vien pensijos amžiaus ilginimas ar laikina Sodros mokesčio lengvata įdarbinant iki tol niekur nedirbusį žmogų, bus pakankamas atsakas Lietuvos laukiantiems demografiniams iššūkiams. Be to, abipusis demografijos ir ekonominės plėtros ryšys lemia tai, kad politinės priemonės bus efektyvios tik ankstyvoje stadijoje.
Labiau patyrusi ir išsilavinusi darbo jėga turėtų didinti produktyvumą. Teigiamą poveikį produktyvumui galėtų daryti ir išaugusi vyresnio amžiaus žmonių motyvacija patenkinti darbo rinkos poreikius bei siekis skatinti efektyvumą, jei darbo jėga pabrangtų. Kita vertus, mažėjantis produktyvumas senstant, galimai susilpnėsiančios galimybės įsisavinti naujas technologijas ir išaugusi paslaugų paklausa produktyvumą gali veikti neigiamai. Dėl demografinės padėties Lietuvai reikės užtikrinti aukštą produktyvumo lygį, todėl svarbu skatinti investicijas į efektyvumo didinimą.
Demografinės tendencijos skatina susimąstyti ne tik apie produktyvumo didinimą, bet ir apie darbo jėgos kiekį. Jį gali didinti imigracija bei aktyvumo kilimas. Pagal pastarąjį rodiklį Lietuva atsilieka nuo Latvijos ir Estijos.
Vyresnio amžiaus žmonių aktyvumą sėkmingai didina pensijinio amžiaus ilginimas. Motyvaciją įsitraukti į darbo jėgą didintų ir žymesnis skirtumas tarp minimalios algos ir bedarbio pašalpos. Jaunimo aktyvumą galėtų padidinti atostogų sąskaita sumažinta mokymosi trukmė. Ilgiau dirbti skatintų didesnės išmokos vėliau išėjusiems į pensiją.
Taip pat gali tekti siekti imigracijos politikos liberalizavimo taip pagreitinant ir atpiginant užsieniečių įdarbinimą. Ne mažiau svarbu - užtikrinti valstybės finansų stabilumą ir taip tinkamai pasiruošti galimai išaugsiančioms socialinės apsaugos išlaidoms.
Delsimas bus brangus
Bet kokių priemonių efektyvumas priklausys nuo to, ar šiems iššūkiams bus pasiruošta laiku. Ekonominė plėtra yra glaudžiai susijusi su demografiniais šalies rodikliais. Demografija veikia ekonominę plėtrą ir socialinės apsaugos sitemos stabilumą, o pastarieji tuo pačiu metu formuoja demografines tendencijas.
Darbo jėgos augimas turės teigiamą poveikį tik didėjant darbo vietų skaičiui. Kitu atveju, didės tik bedarbių gretos, o netikrumas dėl ateities mažins gimstamumą ir investicijas į efektyvumo didinimą. Todėl nepalankiai demografinei padėčiai pradėjus stabdyti ekonomikos augimą bei mažinti produktyvumą bet kokios priemonės taps vis mažiau efektyvios.