versija spausdinimui
(0)
Pirmadienį prekyba JAV akcijų rinkose vyko permainingai. JAV akcijų biržos dieną pradėjo kritimu, tačiau prekybos sesiją baigė su teigiamais pokyčiais. S&P 500 indeksas padidėjo 0,63 proc., Dow Jones Industrial Average indeksas – 0,7 proc., o Nasdaq indeksas – 0,34 proc.
Investuotojų optimizmą paskatino JAV Federalinio rezervų banko paskelbti duomenys apie gyventojų vartojimų paskolų augimą rugsėjo mėnesį. Palyginti su 2010 metų rugsėju jų pagausėjo 3,6 proc. iki 7,4 mlrd. JAV dolerių. Palyginimui, rugpjūčio mėnesį vartojimo paskolų sumažėjo 4,7 proc. Labiausiai augo studentų paskolos, tačiau kreditinių kortelių skola sumažėjo 1 proc.
Vėluojantys būsto paskolų mokėjimai JAV III ketv. išaugo pirmąjį sykį per pastaruosius metus. 6,44 proc. būsto paskolų turėtojų buvo neatlikę dviejų ar daugiau mokėjimų. 2010 metų III ketv. šis rodiklis siekė 5,88 proc.
JAV bankas „Morgan Stanley“, valdantis didžiausią pasaulyje finansų maklerio įmonę, paskelbė, kad nuostoliai iš prekybos vertybiniais popieriais buvo patirti net 31 dieną per trečiąjį ketvirtį. Tai prasčiausias ketvirtis nuo 2008 metų. Apie panašius prekybos vertybiniais popieriais rezultatus paskelbė ir kiti bankai, užsiimantys investicine veikla. „Morgan Stanley“ akcijos vakar brango 1,2 proc.
Vakarų Europa
Pirmadienį žemyn suko 10 iš 18 nacionalinių Vakarų Europos akcijų kainų indeksų. Pirmu smuiku grojo antraštės iš Europos politinės arenos. Investuotojai gaudė žinias ar atsistatydins Italijos ministras pirmininkas S.Berlsukoni ir kaip Graikijai sekasi formuoti naują vyriausybę.
Prakybos kryptį Europos rinkose jau kurį laiką lemia politiniai įvykiai, o šioje srityje apie kažkokį apibrėžtumą kalbėti yra sudėtinga. „Morgan Stanley“ analitikai pablogino savo rekomendaciją Vakarų Europos akcijoms argumentuodami neadekvačia politikų reakcija į susidariusią ekonominę situaciją.
Šiandien ateities sandoriai rodo investuotojus tikintis akcijų indeksų augimo Vakarų Europoje. Kilimo laukiama po vakarykščio brangimo JAV biržose.
Euro zonos investuotojų pasitikėjimas, kurį skaičiuoja „Sentix“ institutas lapkritį toliau ritosi žemyn. Šiuo metu jo reikšmė susitraukusi iki 2009 metų vasaros lygio. Apklausa parodė, kad euro zonos investuotojai toliau nerimauja dėl skolų krizės padarinių, kurie gali lemti recesiją regione.
Smunkantis pasitikėjimas euro zonoje matomas ir gamyboje. Vokietijos pramonės produkcija rugsėjį smuko labiau nei tikėtasi. Palyginti su rugpjūčiu, jos apimtys sumažėjo 2,7 proc., ekonomistai tikėjosi mažesnio smukimo – 0,9 proc.
Azija
Šįryt daugiau Azijos akcijų indeksų reikšmių krito nei kilo – Japonijos Nikkei 225 indeksas krito 1,3 proc., Kinijos CSI 300 indeksas smuko 0,3 proc. Japonijos vertybinių popierių biržose labiausiai krito eksportuotojų akcijų kainos, kurias smukdė sustiprėjusi jena. Pasibaigus prekybai, savo II ketv. finansinius rezultatus paskelbė „Toyota“. Rezultatai buvo prastesni nei tikėtasi. Veiklos pelnas krito 32 proc. iki 966 mln. JAV dolerių. Investuotojus nuliūdino tai, kad bendrovė atsisakė prognozuoti likusių metų finansinius rezultatus dėl kol kas nesuskaičiuotų nuostolių Tailande, kuriame daug žalos pridarė potvyniai. Kinijoje labiausiai krito nekilnojamojo turto vystymo bendrovių akcijų kainos po to, kai šalies premjeras pasakė, kad vyriausybė nelengvins apribojimų nekilnojamojo turto rinkoje tol, kol būsto kainos nekris.
Baltijos šalys
Latvijoje stringa 2012 metų biudžeto patvirtinimas, nes šalies vyriausybė kol kas neranda bendro sutarimo su Europos komisija ir Tarptautiniu valiutos fondu. Planuojama turėti 2,5 proc. BVP biudžeto deficitą, kad sudarytų prielaidas 2014 metais įsivesti eurą. Kol kas su tarptautiniais kreditoriais nesutariama dėl to koks Latvijos biudžeto deficitas turėtų būti absoliučiu dydžiu, tačiau kalba eina apie 150-180 mln. latų.
Pirmadienį žemyn smuko visų trijų Baltijos biržų akcijų kainų indeksai. Be to, prekyba Vilniuje pasižymėjo gana kuklia apyvarta, siekusia tik 196,9 tūkst. eurų. Estijoje prekiauta kiek aktyviau, tačiau apyvarta taip pat nebuvo itin didelė ir siekė 345 tūkst. eurų. Rygoje didžioji dalis 30,9 tūkst. apyvartos teko bendrovės „SAF Tehnika“ akcijoms, kurios pigo 1,69 proc.
Žaliavos
Vakar „WTI“ naftos ateities sandorių kaina „NYMEX“ biržoje sugebėjo pakilti aukščiau 95 JAV dolerių už barelį. Kaip ir ankstesnėmis dienomis, „WTI“ naftos kainos judėjimas buvo panašus į akcijų rinkų judėjimą. Naftos rinkos dalyviai atidžiai stebėjo įvykius Graikijos ir Italijos vyriausybėse. Teigiamą impulsą naftos kainai suteikė geopolitinės rizikos, susijusios su Iranu, kurį pirmą kartą Tarptautinė Atominės Energetikos Agentūra gali viešai apkaltinti atominio ginklo kūrimu. Priminsime, kad Iranas yra antra pagal išgaunamą naftos kiekį OPEC narė.
Investuotojų optimizmą paskatino JAV Federalinio rezervų banko paskelbti duomenys apie gyventojų vartojimų paskolų augimą rugsėjo mėnesį. Palyginti su 2010 metų rugsėju jų pagausėjo 3,6 proc. iki 7,4 mlrd. JAV dolerių. Palyginimui, rugpjūčio mėnesį vartojimo paskolų sumažėjo 4,7 proc. Labiausiai augo studentų paskolos, tačiau kreditinių kortelių skola sumažėjo 1 proc.
Vėluojantys būsto paskolų mokėjimai JAV III ketv. išaugo pirmąjį sykį per pastaruosius metus. 6,44 proc. būsto paskolų turėtojų buvo neatlikę dviejų ar daugiau mokėjimų. 2010 metų III ketv. šis rodiklis siekė 5,88 proc.
JAV bankas „Morgan Stanley“, valdantis didžiausią pasaulyje finansų maklerio įmonę, paskelbė, kad nuostoliai iš prekybos vertybiniais popieriais buvo patirti net 31 dieną per trečiąjį ketvirtį. Tai prasčiausias ketvirtis nuo 2008 metų. Apie panašius prekybos vertybiniais popieriais rezultatus paskelbė ir kiti bankai, užsiimantys investicine veikla. „Morgan Stanley“ akcijos vakar brango 1,2 proc.
Vakarų Europa
Pirmadienį žemyn suko 10 iš 18 nacionalinių Vakarų Europos akcijų kainų indeksų. Pirmu smuiku grojo antraštės iš Europos politinės arenos. Investuotojai gaudė žinias ar atsistatydins Italijos ministras pirmininkas S.Berlsukoni ir kaip Graikijai sekasi formuoti naują vyriausybę.
Prakybos kryptį Europos rinkose jau kurį laiką lemia politiniai įvykiai, o šioje srityje apie kažkokį apibrėžtumą kalbėti yra sudėtinga. „Morgan Stanley“ analitikai pablogino savo rekomendaciją Vakarų Europos akcijoms argumentuodami neadekvačia politikų reakcija į susidariusią ekonominę situaciją.
Šiandien ateities sandoriai rodo investuotojus tikintis akcijų indeksų augimo Vakarų Europoje. Kilimo laukiama po vakarykščio brangimo JAV biržose.
Euro zonos investuotojų pasitikėjimas, kurį skaičiuoja „Sentix“ institutas lapkritį toliau ritosi žemyn. Šiuo metu jo reikšmė susitraukusi iki 2009 metų vasaros lygio. Apklausa parodė, kad euro zonos investuotojai toliau nerimauja dėl skolų krizės padarinių, kurie gali lemti recesiją regione.
Smunkantis pasitikėjimas euro zonoje matomas ir gamyboje. Vokietijos pramonės produkcija rugsėjį smuko labiau nei tikėtasi. Palyginti su rugpjūčiu, jos apimtys sumažėjo 2,7 proc., ekonomistai tikėjosi mažesnio smukimo – 0,9 proc.
Azija
Šįryt daugiau Azijos akcijų indeksų reikšmių krito nei kilo – Japonijos Nikkei 225 indeksas krito 1,3 proc., Kinijos CSI 300 indeksas smuko 0,3 proc. Japonijos vertybinių popierių biržose labiausiai krito eksportuotojų akcijų kainos, kurias smukdė sustiprėjusi jena. Pasibaigus prekybai, savo II ketv. finansinius rezultatus paskelbė „Toyota“. Rezultatai buvo prastesni nei tikėtasi. Veiklos pelnas krito 32 proc. iki 966 mln. JAV dolerių. Investuotojus nuliūdino tai, kad bendrovė atsisakė prognozuoti likusių metų finansinius rezultatus dėl kol kas nesuskaičiuotų nuostolių Tailande, kuriame daug žalos pridarė potvyniai. Kinijoje labiausiai krito nekilnojamojo turto vystymo bendrovių akcijų kainos po to, kai šalies premjeras pasakė, kad vyriausybė nelengvins apribojimų nekilnojamojo turto rinkoje tol, kol būsto kainos nekris.
Baltijos šalys
Latvijoje stringa 2012 metų biudžeto patvirtinimas, nes šalies vyriausybė kol kas neranda bendro sutarimo su Europos komisija ir Tarptautiniu valiutos fondu. Planuojama turėti 2,5 proc. BVP biudžeto deficitą, kad sudarytų prielaidas 2014 metais įsivesti eurą. Kol kas su tarptautiniais kreditoriais nesutariama dėl to koks Latvijos biudžeto deficitas turėtų būti absoliučiu dydžiu, tačiau kalba eina apie 150-180 mln. latų.
Pirmadienį žemyn smuko visų trijų Baltijos biržų akcijų kainų indeksai. Be to, prekyba Vilniuje pasižymėjo gana kuklia apyvarta, siekusia tik 196,9 tūkst. eurų. Estijoje prekiauta kiek aktyviau, tačiau apyvarta taip pat nebuvo itin didelė ir siekė 345 tūkst. eurų. Rygoje didžioji dalis 30,9 tūkst. apyvartos teko bendrovės „SAF Tehnika“ akcijoms, kurios pigo 1,69 proc.
Žaliavos
Vakar „WTI“ naftos ateities sandorių kaina „NYMEX“ biržoje sugebėjo pakilti aukščiau 95 JAV dolerių už barelį. Kaip ir ankstesnėmis dienomis, „WTI“ naftos kainos judėjimas buvo panašus į akcijų rinkų judėjimą. Naftos rinkos dalyviai atidžiai stebėjo įvykius Graikijos ir Italijos vyriausybėse. Teigiamą impulsą naftos kainai suteikė geopolitinės rizikos, susijusios su Iranu, kurį pirmą kartą Tarptautinė Atominės Energetikos Agentūra gali viešai apkaltinti atominio ginklo kūrimu. Priminsime, kad Iranas yra antra pagal išgaunamą naftos kiekį OPEC narė.