versija spausdinimui
(1)
Europa
Sekdamos praėjusios savaitės neigiamas nuotaikas, šios savaitės pradžioje Europos finansų rinkos atsidarė demonstruodamos neigiamus akcijų kainų pokyčius. Labiausiai nukentėjo žaliavų gavybos ir energetikos kompanijos. Vėliau sekė visą savaitę užsitęsęs akcijų kainų kilimas, sąlygotas gerų nebankinių kompanijų veiklos rezultatų paskelbimo. Investuotojų nuotaikų nesugebėjo sugadinti netgi dėl brangaus euro vėl suprastėję Europos makroekonominiai duomenys. Iš jų daugiausiai dėmesio prikaustė ECB akylai stebima infliacija. Infliacijai Europoje viršijus Europos Centrinio banko (ECB) nustatytą pageidautiną 2% dydį, bei toliau brangstant maistui bei nuo naftos labai priklausomai energijai, ECB atstovai prognozuoja bazinių palūkanų normų didinimą jau artimiausiame banko valdybos susirinkime. Vokietijos atstovas Aksel‘is Veber‘is pranešė, kad infliacija jo šalyje jau daro rimtą žalą. Austrijoje infliacijos poveikis nacionalinei ekonomikai nuosaikesnis, tačiau pavojus yra didelis. ECB vadovai teigia išliekantys labai budrūs infliacijos atžvilgiu, todėl kiekvienas, netgi menkas jos pasireiškimas gali dar labiau padidinti palūkanų didinimo galimybę.
Iš kitos pusės, ECB nuo palūkanų didinimo kampanijos gali atbaidyti pastaruoju metu labai pabrangęs euras ir dėl to susilpnėjęs eksportas. Kiti makroekonominiai rodikliai taip pat neblizga. Vokietijos IFO verslo pasitikėjimo indeksas spalį smuko iki daugiau nei pusantrų metų žemumų ir pasiekė 103,9 punkto lygmenį. Kita vertus, tokia rinkos dalyvių reakcija į brangią naftą, dolerį, bei į prasidedantį Vokietijos nekilnojamo turto nuosmukį yra logiška, o atsižvelgiant į tai, kad buvo prognozuojamas dar didesnis kritimas, dabartinį IFO indekso dydį galime vertinti teigiamai. Investuotojai tai irgi priėmė kaip pozityvią naujieną. Kadangi didesnio kritimo nebuvo sulaukta, Vokietijos vyriausybė padidino šių metų ekonomikos augimo prognozes nuo 2,3% iki 2,4%. Kita vertus, atsižvelgiant į pasaulinės ekonomikos sulėtėjimą, kitų metų 2,4% augimo prognozės buvo sumažintos iki 2%. Analogiškas Prancūzijos verslo pasitikėjimo indeksas taip pat parodė smukimą nuo 110 iki 109 punktų lygmens ir pasiekė penkių mėnesių žemumas. Kritimas prognozių neviršijo, o priežastys buvo tokios pat kaip kaimyninėje Vokietijoje. Nepaisant verslo pasitikėjimo mažėjimo didžiosiose Europos ekonomikose, analitikai mano, kad bendras Europos ūkio augimas leis joms atsilaikyti prieš laikinus ekonomikos sulėtėjimus. Prie prieštaringai vertinamų verslo pasitikėjimo rodiklių prisidėjo vienareikšmiškai neigiamas Eurozonos verslo aktyvumo indeksas, parodęs daugiau nei dvigubą aktyvumo augimo sulėtėjimą nuo 53,2 iki 51,5 dydžio. Indeksas išliko virš 50 lygmens, o tai reiškia tolimesnį augimą, tačiau atsižvelgiant į ankstesnes vos 0,3 punkto tesiekiančias mažėjimo prognozes, dabartinė padėtis, jei užsitęs ilgiau gali pasirodyti kritiška ir priversti ECB dar kartą pergalvoti savo monetarinę politiką.
Kita vertus visiškai priešingą vaizdą sukėlė verslo kompanijų ataskaitos. Didelis teigiamų naujienų srautas pažiro iš transporto kompanijų. „Royal Dutch Shell“ grupė pranešė apie 16%, iki 6,92 mlrd. dolerių išaugusį pelną. Tokie rodikliai viršijo prognozes ir patraukė investuotojų žvilgsnius. Kompanijos atstovai kaip didžiausią priežastį, sukėlusią tokį pelno prieaugį įvardija išaugusias naftos kainas, todėl jei jos išsilaikys aukštame lygyje, gerų grupės rezultatų bus galima tikėtis ir ateityje. Ketvirta pagal dydį pasaulio automobilių gamintoja, Vokietijos „Volkswagen“ pranešė per trečiąjį ketvirtį, neatskaičius vienkartinių mokėjimų, gavusi 1,46 mlrd. eurų pelno, tai yra 53,3% daugiau nei pernai atitinkamu laikotarpiu. Pardavimai augo 3,8%, iki 26,1 mlrd. eurų. Visų devynių mėnesių pelnas paaugo beveik 50% ir pasiekė 4,28 mlrd. eurų. „Volkswagen“ pasiekti tokių rezultatų padėjo išlaidų mažinimas, dėl ko buvo atleisti keli tūkstančiai darbuotojų Europoje. Šiemet automobilių gamybos kompanija tikisi pasiekti 5,1 mlrd. eurų pelną ir pagaminti per 6 mln. automobilių. Prancūzų kompanijos „Peugeot Citroen“ atstovai pranešė apie 12%, iki 14 mlrd. eurų padidėjusius pardavimus per trečiąjį šių metų ketvirtį. Per visus devynis mėnesius pardavimai augo 7,7%, iki 44,84 mlrd. eurų. Tikimasi augimo ir paskutinį šių metų ketvirtį. Tokie rezultatai padėjo transporto kompanijos tapti finansų rinkų vedlėms aukštyn.
Didžiosios Britanijos finansų rinkos sureagavo į labai gerus praėjusios savaitės makroekonominius rodiklius ir viso pasaulio teigiamas nuotaikas, todėl sėkmingai kilo visą savaitę. Svarbių nacionalinės ekonomikos duomenų nepasirodė, galima paminėti tik truputį suprastėjusius pramonės gamybos ir nekilnojamo turto nuomos rodiklius. ES finansų reguliuotojas Charlie‘as McCreevy‘as ir Anglijos Centrinio banko vadovas Mervyn‘as King‘as išsakė nuomonę, kad griežti Europos Sąjungos ir Didžiosios Britanijos finansinių institucijų skaidrumo reikalavimai sužlugdė anglų „Norhthern Rosk“ banką. Pasak šių atsakingų asmenų, banko krizės buvo galima išvengti, jei vadovai būtų turėję galimybę slapta susitvarkyti su iškilusiais nesklandumais. Šiuo atveju, jie buvo priversti atskleisti nestabilią situaciją, o investuotojų panika pasaulinės kreditų krizės akivaizdoje sukėlė tikrą „Norhthern Rosk“ banko griūtį ir didelį akcijų nuvertėjimą. Tačiau atsigaunančioje anglų ekonomikoje toli gražu ne visos kompanijos laikosi blogai. Į Didžiosios Britanijos sportinių drabužių gamintoją „Umbro“ nusitaikė didysis konkurentas iš JAV – „Nike“. Amerikiečiai už anglų kompanijos akcijas yra pasiruošę mokėti 580 mln. dolerių, o tai daugiau nei 60% viršija dabartinę „Umbro“ kainą akcijų biržoje. Analitikai mano, kad „Umbro“ Britanijos akcijų biržoje yra neįvertina, tačiau „Nike“ mokėdama tokią sumą vis vien permoka. „Umbro“ dideles pajamas gauna iš futbolo marškinėlių pardavimų, kurie glaudžiai susiję su vykstančiais šio sporto čempionatais. Manoma, kad dėl čempionatų stokos 2008 metais „Umbro“ pajamos iš marškinėlių pardavimo sumažės. Atsižvelgdama į tai, kompanija plečia savo veiklą ir gamina daugiau kitokių produktų.
Rusijos finansų rinkos kilo kartu su visu pasauliu, o akcijų kainų didėjimą dar sustiprino rekordines aukštumas pasiekusios naftos bei metalų kainos. Kaip jau įprasta, rinkas vedė žaliavų gavybos ir apdirbimo bei bankinio sektoriaus kompanijos. Finansų rinkų nesustabdė net pesimistiški makroekonominiai rodikliai. Rusijos ekonomikos augimas išlieka spartus, tačiau mažėjantis. Rugsėjį buvo fiksuotas 5,6% metinis augimas, o per devynis šių metų mėnesius 7,4% BVP prieaugis. Lėtėjimą stipriai lėmė to paties rugsėjo rezultatai, nes buvo fiksuotas vos 0,4% BVP augimas. Tokį sulėtėjimą įtakojo labai stiprus pramonės gamybos augimo smukimas, iki 0,1% šį rugsėjį. Rusijos finansų ministerija šiemet prognozuoja 7,3% ekonomikos augimą ir apie 6% pramonės gamybos didėjimą. Tuo tarpu vis labiau ryškėja ekonomikos augimą lydintis reiškinys – infliacija, kuri Rusijoje šiemet gali viršyti 10% lygmenį. Finansų ministerija jau ėmėsi kainų įšaldymo. Didžiausi prakybos tinklai ir maisto gamintojai sutiko iki 2008 metų vasario nedidinti kainų, o dėl rinkos dalyvių veiksmų pasibaigus kainų įšaldymui, tokio veiksmo rezultatai paaiškės tik tuomet.
Centrinės ir Rytų Europos (CRE) regionui toliau sekasi neblogai. Sparčiai auganti Lenkijos ekonomika šią savaitę gavo stiprų politinį postūmį. Konservatyvi Brolių Kačinskių valdoma partija „Įstatymas ir teisingumas“ pralaimėjo parlamento rinkimus liberaliai Bronislawo Komorowskio valdomai „Pilietinei platformai“ ir neteko parlamento daugumos. Po rinkimų paaiškėjus tokiems rezultatams, daugelis investuotojų nudžiugo, nes brolių valdoma Lenkija Vakarų valstybėse buvo užsitarnavusi netobulėjančios rytietiškos ekonomikos statusą, kuris atbaidydavo užsienio investuotojus. Dabar Bronislawas Komorowskis žada naudoti visiškai priešingą politiką ir atverti Lenkiją Vakarų Europai. Investuotojai įsitikinę, kad tai leis Lenkijai atsilaikyti prieš ekonomikos lėtėjimą, kuris po nemenko kelerių metų augimo jau pradėjo reikštis. Nepaisant to, buvęs vienas didžiausių Europoje, Lenkijos nedarbas Rugsėjį nusileido iki 11,6%, kai prieš metus buvo 15,3%. Tiesa, net ir dabartinis nedarbo dydis rodo didelį gamybinių pajėgumų nepanaudojimą, o tai reiškia, kad Lenkija, įdarbinusi savo bedarbius galėtų toliau palaikyti spartų nacionalinės ekonomikos augimą. Ekonomika dideliais tempais auga ir Bulgarijoje. Tai puikiai iliustruoja per devynis šių metų mėnesius 22% padidėjusios nekilnojamo turto kainos, kurios dabar siekia vidutiniškai 590 eurų už kvadratinį metrą. Pastebima, kad sostinėje ir kituose dideliuose miestuose, nors būsto kainos ir buvo sąlyginai didelės, tačiau toliau auga sparčiau nei provincijoje ir kai kur augimas siekia net iki 40%. Analitikai anksčiau prognozavo 15% Bulgarijos nekilnojamo turto augimą šiemet, todėl šio dydžio viršijimas dar metams nesibaigus rodo, kad ekspertai nepakankamai vertina šią rinką.
Amerika
JAV finansų rinkos savaitės pradžioje pradėjo kilti atsistatydamos po praėjusios penktadienio kritimo, kuris iš esmės nebuvo paremtas rimtomis priežastimis, todėl kritusios akcijų kainos daugiau nebuvo spaudžiamos pasiūlos ir galėjo kilti. Akcijų kainos kilo nepaisant „Lehman Brothers“ hipotekinių paskolų kompanijoms sumažintų rekomendacijų, o pirkėjus masino pastaruoju metu atpigusios akcijos. Nebuvo skubama investuoti į dar neaiškioje padėtyje esantį finansinį sektorių, o dėl pasirodžiusių prastų būsto rinkos rodiklių, nekilnojamo turto kompanijos taip pat neskubėjo atsigauti. Rinką aukštyn tempė naujų technologijų kompanijos, paskelbusios prognozes viršijusias veiklos ataskaitas. Investuotojams pradėjus tikėtis dar vieno palūkanų normų mažinimo, netgi vienareikšmiškai blogi JAV makroekonominiai duomenys nesugebėjo sustabdyti kilimo, tačiau kainų šuolių finansų rinkos neišvengė.
Buvęs FED vadovas Alan‘as Greenspan‘as pareiškė, kad pasaulinė kreditų krizė buvo neišvengiama. Pasak šio vis dar labai autoritetingo asmens, dėl kreditų skirtumų tarp įvairių pasaulio turto klasių, tebuvo laiko klausimas kada ir kur krizė prasidės. Jei ji nebūtų prasidėjusi JAV nekilnojamo turto ir kreditų rinkoje, tuomet greičiausiai būtų nukentėjusios sparčiai augančios ir galimai perkaitusios pasaulio ekonomikos, kaip BRIC ketvertas. JAV krizė prasidėjo dėl rizikingų paskolų nurašymų, kuriuos sukėlė neatsakingai daug prisiskolinę JAV nekilnojamo turto investuotojai. Nekilnojamo turto rinkai nustojus augti ir pradėjus kristi, iki tol dideliu pelningumu paremtas verslas subyrėjo ir stipriai paveikė JAV, o vėliau ir kitas ekonomikas. FED ėmėsi ryžtingų veiksmų apginti JAV nuo recesijos ir sumažino bazinę palūkanų normą net puse procento. Charles‘as Evans‘as, valdantis Čikagos Federalinį Rezervų Banką, pastebi padėties gerėjimą. Pasak jo, krizė neturėtų išplisti į kitus sektorius ir atmetus kreditavimą bei nekilnojamą turtą, JAV ekonomikos augimas išliks pakankamai spartus. Kaip didėjantį pavojų Evans‘as įvardija infliaciją, su kuria turėtų būti aktyviai kovojama. Čikagos FED padalinio vadovas išreiškia nuomonę, kad palūkanas reikėtų didinti. Ar pasitvirtins tokios prognozės, sužinosime jau spalio 31 dieną.
Nerimsta aistros JAV nekilnojamo turto rinkoje. Vienas žymiausių pasaulyje finansinių laikraščių “The New York Times” pranešė, kad JAV nekilnojamo turto vertė per krizę nuo preliminariai vertinamų 21 trilijonų dolerių galėjo prarasti nuo 2 iki 4 mlrd. dolerių. Tuo tarpu nekilnojamą turtą kreditavusios finansinės kompanijos galėjo prarasti apie 400 mlrd. dolerių, o tai jau demonstruoja prasti trečiojo ketvirčio investicinių bankų rezultatai. Analitikai prognozuoja rinkos atsigavimą 2009 metais, tačiau vieningai sutaria, jog prognozuoti gana sunku nežinant tikrojo krizės poveikio. Yra teigiančių, kad JAV ekonomika netgi gali pereiti į recesiją ir atsigavimas užtruktų daug ilgiau, tačiau dauguma tikisi laikino augimo sulėtėjimo, kurį jau rodo visi JAV makroekonominiai rodikliai. Namų pardavimai smuko 440 tūkstančių, iki 5,04 mln., o toks lėtėjimas beveik dvigubai viršijo prognozes. Šią savaitę buvo užfiksuotas 331 tūkstantis bedarbių paraiškų, tai yra 8 tūkstančiais mažiau nei praėjusią savaitę, tačiau džiaugtis nėra dėl ko, nes analitikai tikėjosi dvigubai didesnio bedarbių mažėjimo. Taip pat smuko ilgalaikio vartojimo prekių užsakymų skaičius bei JAV vartotojų pasitikėjimo indeksas. Vertinant bendrai, Amerikoms finansų rinkoms labai pasisekė, kad pasirodžius tokiems prastiems makroekonominiams rodikliams, jos sugebėjo išlaikyti pakankamai spartų kilimą.
Žinoma, prie to stipriai prisidėjo geri kompanijų veiklos rezultatai. Trečiasis ketvirtis tapo tikru aukso amžiumi nuo kreditavimo ir nekilnojamo turto mažai priklausomam JAV aukštųjų technologijų sektoriui. „Apple“ pelnas trečiąjį ketvirtį paaugo net 67%, iki 904 mln. dolerių, o pajamos padidėjo 29%, iki 6,22 mlrd. dolerių. Tokius rezultatus pasiekti padėjo kompiuterių „Macintoch“, telefonų „iPhone“ ir grotuvų „iPod“ pardavimai, stipriai viršiję prognozes. Tie patys „iPhone“ telefonai padėjo didžiausiai JAV mobiliojo ryšio paslaugų teikėjai „AT&T” padidinti trečiojo ketvirčio pelną 41%, iki 3,06 mlrd. dolerių. Pajamos padidėjo beveik dvigubai, iki 30,1 mlrd. dolerių. Didžiausia pasaulio internetinė mažmeninės prekybos kompanija „Amazon“ padidino ketvirčio pelną beveik daugiau nei keturis kartus, iki 80 mln. dolerių. Pajamos didėjo 41%, iki 3,26 mlrd. dolerių. Didžiausia pasaulio kompiuterių ir programinės įrangos gamintoja „Microsoft“ pranešė, per ketvirtį uždirbusi 4,29 mlrd. dolerių, tai yra 23,2% daugiau nei pernai per atitinkamą laikotarpį. Pajamos augo 27%, iki 13,76 mlrd. dolerių. Gerų rezultatų pasiekti padėjo operacinių sistemų „Windows“, „Office“ ir žaidimo „Halo 3“. Kitais metais „Microsoft“ ketina išlaikyti spartų augimą ir skelbia į rinką išleisianti kelis naujus produktus, kurie sukels tikrą perversmą kompanijos asortimente. Tokios naujienos padėjo aukštųjų technologijų kompanijų akcijų kainoms augti dideliais šuoliais.
Neblogai sekėsi ir transporto kompanijoms. JAV „General Motors“ atsiėmė didžiausios pasaulio automobilių gamintojos titulą iš Japonijos „Toyota“. Per trečiąjį šių metų ketvirtį „General Motors“ pardavė 2,34 mln. automobilių ir 80 tūkstančių vienetų pralenkė savo didžiausią konkurentą ir Tolimųjų Rytų. Tuo tarpu per devynis šių metų mėnesius „General Motors“ pardavė 7,06 mln. automobilių ir „Toyota“ pralenkė 100 tūkstančių vienetų. Vis dėlto, analitikai prognozuoja, kad dėl pirkėjams priimtinesnės automobilių kainos ir naftai stipriai brangstant dar aktualesnių mažesnių kuro sąnaudų, Japonijos automobilių gamintoja greitai vėl taps didžiausia pasaulyje savo srities kompanija. Lėktuvų gamintojas „Boeing“ pranešė 61%, iki 1,1 mlrd. dolerių padidinęs ketvirčio pelną ir apie 12%, iki 16,5 mlrd. dolerių paaugusias pajamas. Dėl prognozes viršijusių rezultatų, „Boeing“ padidino metines prognozes. Pelnas turėtų siekti 4 mlrd. dolerių, o pajamos 66 mlrd. dolerių. Žinoma, ne visoms kompanijoms sekėsi demonstruoti įspūdingus veiklos rezultatus, o tarp didžiausią nesėkmę patyrusių kompanijų pirmavo būtent finansų sektorius. Finansinio tarpininkavimo milžinė „Merrill Lynch“ pranešė per trečiąjį ketvirtį patyrusi 2,3 mlrd. dolerių nuostolio, kai pernai tuo pat metu buvo pasiekta 3 mlrd. pelno. Visa kaltė dėl nesėkmingos veiklos verčiama obligacijoms, susietoms su rizikingomis paskolomis, dėl kurių kompanija nurašė 7,9 mlrd. dolerių. „Merrill Lynch“ analitikai teigia, kad tai tikra katastrofa ir rodo visišką nesugebėjimą valdyti riziką, todėl jau artimiausiu metu kompanijoje turi vykti didelės permainos ir keistis svarbūs žmonės. Tai buvo pirmasis nuostolis po 6 metų pertraukos ir investuotojai, nors tikėjosi jo, tačiau nenumatė, kad nuostolis gali būti toks didelis.
Azija
Savaitės pradžioje truputį pakritusios Azijos finansų rinkos, vėliau pradėjo atsistatinėti. Pirmadieninį kritimą sukėlė Azijos investuotojų baimė dėl toliau silpstančio dolerio ir Silpnos JAV ekonomikos, kuri yra pagrindinė Azijos eksportuotojų partnerė. Nepaisant visko, vėliau sekė spartus kilimas, kuris labiausiai pasireiškė Kinijos ir Indijos finansų rinkose, o daugelyje kitų Azijos akcijų biržų iki savaitės pabaigos taip pat spėjo palikti savo teigiamus ženklus. Japonijos finansų rinkos pateko tarp nedaugelio kritusių, nes kilimą pademonstruoti trukdė nežibantys makroekonominiai rodikliai. Pramonės gamybos pajėgumai rugsėjį smuko 1,4% ir atvėsino po praėjusio mėnesio spartaus kilimo atsiradusį investuotojų įkarštį. Truputį smukęs užsienio prekybos balansas parodė Japonijos eksporto problemas, atsiradusias dėl mažėjančio JAV vartojimo. Tačiau atsirado kompanijų, dėl savo produkcijos prieinamos kainos išlošusių esant tokiai padėčiai. Antra pagal dydį Japonijos automobilių gamybos kompanija „Honda Motors“ paskelbė, per pirmąjį šių metų pusmetį uždirbusi 374,6 mlrd. dolerių, o tai yra 38,1% daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį.. Tuo tarpu pardavimai augo 5,8%,tačiau tai lėmė geri rezultatai užsienyje, nes pačioje Japonijoje pajamos smuko net 15%. Peržvelgę pirmojo pusmečio rezultatus „Honda Motors“ atstovai padidino šių metų prognozes 8%.
Kinijos akcijų, rinkos dalyviai sunerimo dėl tolimesnių šios didžiosios pasaulio ekonomikos perspektyvų. Kinijos augimo rodikliai vis dar labai geri, trečiąjį šių metų ketvirtį siekė net 11,5%, o Kinijai artimiausiu metu prognozuojama trečioji vieta pasaulyje pagal ekonomikos dydį. Pagrindiniais ekonomikos kalviais įvardijami industrializacija, eksportas ir urbanizacija. Kita vertus, viskas nėra taip gerai, kaip atrodo. Toks spartus augimas rodo ryškų perkaitimą, o augimo lėtėjimas ir infliacijos, kuri jau viršijo 6%, didėjimas jau rodo augimo ciklo perėjimą į kritimą. Kaip pasekmė vis daugėjant investuotojų kalbų apie Kinijos kainų burbulą, kritimas gali būti labai stiprus, o tarp blogojo scenarijaus prognozuotojų pastaruoju metu atsidūrė tikri pasaulio investuotojų autoritetai. Tarp jų ir Warren‘as Buffet‘as bei žinomas Azijos analitikas Wang Zheng. Jie teigia, kad investuoti į labai brangias Kinijos akcijas vien dėl dabartinio spartaus jų kainų kilimo būtų neprotinga. Jų manymu, reikėtų investuoti saugesnėse finansų rinkose į kompanijas, kurių augimą ateityje galima numatyti ir įvertinti. Dabartinė padėtis įvardijama kaip kritiškai pavojinga ir jei tai tęsis, jau greitai galėsime matyti kainų burbulo sprogimą. Anksčiau milijardierius iš Kinijos Li Ka-Shing buvo išsakęs panašią nuomonę. Kita vertus, yra nemažai manančių, kad kainos dar gali augti ir jų griūtis, nors ir neišvengiama, tačiau dar nėra labai artima.
Karinis konfliktas Artimuosiuose Rytuose pradėjo kenkti vietinei ekonomikai. Po sekmadienio kurdų sukilėlių išpuolio prieš Turkijos ginkluotąsias pajėgas ir vyriausybės apsisprendimo pradėti invaziją į Iraką, Turkijos akcijų birža patyrė labai stiprų sukrėtimą. Šią savaitę buvo nuspręstas tolimesnis veiksmų planas, tačiau JAV paprašė neskubinti veiksmų ir truputėlį palaukti. Ši Vakarų valstybė kol kas buvo vienintelė kliūtis Turkijai pradėti plataus masto kurdų sukilėlių puolimą, kuris neabejotinai paveiktų vietines finansų rinkas bei tokių žaliavų kaip nafta ir dujos kainas. Vis dėlto, nepaisant JAV reikalavimų, trečiadienį Turkijos kariuomenė įsiveržė į Šiaurės Iraką ir pradėjo atvirą ginkluotą kovą su kurdų sukilėliais. Naftos kainos sumušė visų laikų rekordus, o regiono ateitis tapo labai neaiški. Žinoma, jei Turkijai pavyktų pasiekti greitą pergalę ir užtikrinti stabilumą, Artimieji Rytai taptų patrauklesni investuotojams, tačiau dabartiniu laikotarpiu kariniai veiksmai pasitikėjimo nekelia.
Kas vyksta pasaulyje?
Savaitės pradžios kritimą pasaulio finansų rinkose stipriai įtakojo Didžiojo septyneto (G7) pareiškimai apie pasaulio ekonomikos augimo lėtėjimą. Buvo mažinamos augimo prognozės atskiroms ekonomikoms, regionams ir visam pasauliui. Bene skaudžiausiai prognozės palietė nuo nekilnojamo turto ir kreditų krizių kenčiančią JAV. Žinoma, tai tik šiek tiek pristabdė finansų rinkų kilimą, kuris savaitės viduryje, dėl gerų kompanijų veiklos rezultatų ir optimistiškai nusiteikusių investuotojų veiksmų, iššovė aukštyn su trenksmu. Pasaulio ekonomikai toliau kylant, valstybės vis glaudžiau bendradarbiauja siekdamos naudos sau. Tokio bendradarbiavimo nori ir verslininkai, kurie patys skubina ES ir Rusiją pradėti artimiau bendradarbiauti ir priimti Rusiją į Pasaulio Prekybos organizaciją. Taip pat buvo siekiama atskirti politinius nesutarimus nuo ekonomikos. Reikėtų paminėti, kad pastaruoju metu aukšti Rusijos ir Europos valdininkai taip pat pareiškė nuomonę, kad globalizacijos veikiamame pasaulyje glaudesnis bendradarbiavimas yra būtinas.
Bankinėje pasaulio sistemoje galima pastebėti Vakarų ir Rytų bankų susiliejimą. JAV bankininkystės milžinas „Bear Stearns“ ir Kinijos „Citic“ planuoja nusipirkti viena kitos akcijų už maždaug 1 mlrd. dolerių. Taip tikimasi padidinti šių bankų tarpusavio bendradarbiavimą. „Bear Stearns“ tokiu būdu bando patekti į Kinijos ir Visos Pietryčių Azijos rinkas, nes susitarimo atveju būtų kuriama jungtinė abiejų bankų atstovybė Honkonge. Ekonomikos globalizacijos procesą bei skirtingų valstybių kompanijų bendradarbiavimą galima pastebėti visame pasaulyje. Rusijos dujų gavybos milžinas „Gazprom“ pradeda bendradarbiavimą su Norvegijos „StatoilHydro“ ir Prancūzijos „Total“. Visos trys kompanijos kartu kuria Barenco jūros dugne esančio, ekspertų teigimu, apie 3,7 trilijonų kubinių metrų dujų telkinio eksploatavimo projektą. Dujos bus gabenamos nauju dujotiekiu Baltijos jūros dugnu. „Gazprom“ priklausys apie 51% projekto, likusioms dalyvėms teks maždaug po lygiai. Visos kompanijos tikisi projekto sėkmės ir numato tolimesnio bendradarbiavimo galimybes.
Ateities sandėriai
Šią savaitę buvo galima stebėti du didelius naftos kainos šuolius. Pirmoje savaitės pusėjo vyravo šuolis žemyn, kurį sukėlė laikinas įtemptos padėties Artimuosiuose Rytuose atšilimas, taip pat spekuliantų lūkesčiai, kad naftos atsargų bus užfiksuota žymiai daugiau, nei prieš tai buvusią savaitę. Poveikį darė ir prasti JAV makroekonominiai duomenys, parodę ekonomikos lėtėjimą ir pavojų, kad naftos vartojimas augs lėčiau, o recesijos atveju netgi mažės. Antroje savaitės pusėje padėtis kardinaliai pasikeitė. Nafta pradėjo sparčiai brangti paaiškėjus, kad JAV naftos ir jos produktų atsargos smuko iki metų pradžioje buvusių žemumų. Žaliavų rinkų įkarštį dar labiau pakurstė Turkijos kariuomenės įsiveržimas į Šiaurės Iraką ir realių karinių veiksmų prieš kurdų sukilėlius pradžia. Toliau pingantis doleris tik dar paspartino naftos kainos augimą. Viso to pasekoje, svarbiausios pasaulio žaliavos kaina viršijo 91 dolerio už barelį ribą ir fiksavo naują visų laikų rekordą. Artimiausiu metu laukiama nedidelės kainos korekcijos, tačiau jei Turkija pratęs savo karinius veiksmus prieš kurdus, naftos kaina gali išsilaikyti ar net dar pakilti. Taip pat tikimasi sulaukti OPEC reakcijos ir galimo tiekimo didinimo. Nemažai investuotojų dėmesio prikaustė naujas aukštumas šturmuojančios brangiųjų metalų kainos. Auksas pasiekė 27 metų didžiausią kainą. Pagrindiniu tokio kilimo, besitęsiančio jau kelis mėnesius, kaltininku tapo sparčiai pingantis doleris, už kurį auksas perkamas pasaulinėje žaliavų biržoje. Pastaruoju metu labai didelį kainos prieaugį taip pat patyrė sidabras ir kiti brangieji metalai. Prieš žiemos šventes jų kainos gali dar augti, nes kasmet pastebima padidėjusi juvelyrų paklausa.
Valiutos
Didžiojo septyneto susitikimo metu nebuvo išsakytas nerimas dėl silpno JAV dolerio ir tai leido šiai valiutai nukristi iki rekordinių žemumų. Analitikai teigia, kad nyksta prekyba dėl palūkanų normų skirtumų, o prasti JAV makroekonominiai rodikliai smukdo dolerį kaskart vis smarkiau. Vis dėlto, buvo išsakytas susirūpinimas pastaruoju metu padidėjusiais valiutų svyravimais ir išreikšta nuomonė, kad nepastovumo problemą spręsti reikia kartu. Nepaisant to, galimybė vykdyti bendrą politiką buvo atmesta vienbalsiai. Finansų rinkų autoritetu laikomas Warren‘as Buffet‘as išreiškė nuomonę, kad JAV kreditų krizė stipriai pakenkė doleriui ir toliau jam kenks net iki 2 metų. Jis išreiškė nuomonę, kad doleris dar turėtų silpnėti visų pajamingų valiutų ir kai kurių nepajamingų valiutų atžvilgiu. Esant tokiai padėčiai spekuliacinė prekyba doleriu dėl skirtingų palūkanų normų taptų neveiksminga ir investuotojai nusisuktų nuo JAV valiutos.
G7 susirinkime finansų sistemų vadovai dar kartą paragino Kiniją nebetrukdyti juanio vertei laisvai kisti, taip siekiant palaikyti eksportą. Atrodo, nors atsakingų valdininkų iš Vakarų anksčiau pasakyti žodžiai, kad reikia mažinti Kinijos užsienio prekybos balansą su kitomis valstybėmis ir nepasiekė Kinijos valdininkų ausų, tačiau pati rinka pradėjo spręsti susidariusią problemą. Valiutų biržoje juanis pasiekė daugiau nei dviejų metų aukštumas ir jam prognozuojamas dar didesnis augimas artimiausiu metu, dėl ko kinų prekės užsienyje taptų brangesnės ir sureguliuotų prekybą tarp valstybių. Pasak Džim‘o Rodžers‘o, juanis iki metų pabaigos turėtų pabrangti 6 – 9%, o per artimiausią dešimtmetį netgi dvigubai. Jis teigia, kad Kinija vis dar yra labai perspektyvi ekonomika su labai dideliu augimu, todėl nacionalinės valiutos vertės didėjimas yra natūralus reiškinys. Taip pat juanio vertė turėtų didėti dėl bazinių palūkanų normų didinimo, kuris prognozuojamas jau šeštą kartą iš eilės. Greičiausiai Kinijos Centrinis bankas taip sieks kovoti su augančia infliacija ir galimu kainų burbulu akcijų biržoje.
Paspėliokime ateitį...
Kaip buvęs FED vadovas Alan‘as Greenspan‘as pareiškė šią savaitę, JAV krizė buvo neišvengiama ir jei ne Valstijose, kur nors kitur pasaulyje vis vien būtų pasireiškusi. Čia yra du variantai: Pietryčių Azija su Kinija ir Indija priešakyje bei Balkanų regionas. Kinijos, kuri veda visą regioną, padėtis jau buvo aprašyta anksčiau, todėl dabar verta apžvelgti situaciją Balkanuose. Tarptautinis valiutos fondas (TVF)išreiškė nuomonę, kad Kroatijos Serbijos Rumunijos ir Bulgarijos ekonomikos yra ant krizės slenksčio. Pasak šios institucijos, didžiausią pavojų kelia milžiniški minėtų valstybių užsienio prekybos deficitai ir užsienio skolos. Taip pat neramina lėtėjanti ekonomika ir didėjanti infliacija. Žinoma, su tokiais reiškiniais susiduria beveik visas pasaulis, tačiau dėl agresyvaus pastarųjų metų augimo Balkanų regionas atsidūrė pavojaus zonoje. Vienintelis Tarptautinį valiutos fondą raminantis faktas yra tas, kad Balkanų valstybės turi pakankamas užsienio valiutų atsargas. TVF įspėja Kroatiją dėl būtino nacionalinės valiutos kunos devalvavimo, kitaip Kroatijos monetarinė sistema subyrės. Jei Balkanų valstybės nesiims taisyti padėtį, subyrėti gali ir visa regiono ekonomika.
Pagrindiniai kitos savaitės makroekonominiai rodikliai
Pirmadienį laukiama nepakitusio Vokietijos vartotojų kainų indekso, kuris turėtų parodyti pastovią infliaciją ir leisti ECB valdininkams atsipūsti.
Antradienį tikimasi 30 tūkstančių sumažėjusio Vokietijos bedarbių skaičiaus ir 0,1%, iki 8,7% nukritusio nedarbo lygio. Italijos gamintojų kainų indeksas gali parodyti spartų augimą ir sukelti nerimą dėl infliacijos. JAV vartotojų pasitikėjimo indeksas turėtų beveik nekisti.
Trečiadienis pasižymės milžinišku naujienų srautu. Paaiškės Prancūzijos ir visos Eurozonos vartotojų pasitikėjimo indeksai, kurie turėtų pratęsti kritimą. Prancūzijos gamintojų kainų indeksas ir Italijos bei Eurozonos vartotojų kainų indeksai greičiausiai demonstruos infliacijos didėjimus. Bus nemažai kitų reikšmingų makroekonominių rodiklių, tačiau jiems pokyčiai neprognozuojami, todėl didesnę įtaką padarytų nebent dideli neatitikimai. Be abejonės svarbiausiu dienos įvykiu taps FED sprendimas dėl bazinės palūkanų normos. Analitikai nevieningai mano, kad norma bus dar mažinama 0.25%, iki 4,5% ribos.
Likusiomis savaitės dienomis naujienos atkeliaus iš JAV. Ketvirtadienį pasirodys namų ūkių pajamų ir išlaidų ataskaitos, kurios turėtų parodyti pastovų nedidelį augimą. Taip pat tikimasi sulaukti 6 tūkstančiais mažiau bedarbių paraiškų. Dar laukiama nedidelio ISM gamybos sektoriaus indekso augimo lėtėjimo.
Paskutinę savaitės dieną laukiama gamyklų užsakymų atsigavimo ir 88 tūkstančių naujų darbo vietų ne žemės ūkio sektoriuje. Jei JAV ekonomika vėl nesugebės sukurti pakankamai naujų darbo vietų, solidus šios savaitės kilimas kitos savaitės pabaigoje gali tapti ne menkesniu kritimu.
