versija spausdinimui
(0)
Antradienį JAV akcijų indeksai smuko, o didžiausiu neigiamu pokyčiu išsiskyrė Nasdaq Composite indeksas – 1,26 proc. Investuotojų lūkesčių nepateisino vakar skelbti mažmeninės prekybos duomenys ir Federalinis rezervų bankas, kuris taip ir nepaskelbė trečio ekonomikos skatinimo etapo.
Kaip ir tikėtasi, antradienį Federalinis rezervų bankas paliko galioti 0,25 proc. palūkanų normą, tačiau jo vadovas užsiminė, kad yra susirūpinęs dėl Europos skolų krizės. Jis patikino, kad jei dėl pastarosios JAV ekonomika patirs recesijos grėsmę, gali būti imtasi trečio kiekybinio pinigų politikos švelninimo etapo.
Antrą mėnesį iš eilės augo JAV verslo atsargos, kurios spalio mėnesį, palyginti su rugsėju, išaugo 0,8 proc. Buvo prognozuota, kad augimas sieks apie 0,5 proc. Lapkritį, jau trečią mėnesį iš eilės, išaugo smulkiojo verslo pasitikėjimas. Jį atspindintis indeksas lapkritį išaugo iki 92, t. y. 1,8 punkto. Vienas iš svarbiausių antradienį skelbtų rodiklių buvo mažmeninės prekybos pokytis lapkričio mėnesį. Tiesa, mažmeniniai pardavimai JAV augo vos 0,2 proc., kai tikėtasi 0,6 proc. Tai lėčiausias augimas per pastaruosius penkis mėnesius.
Vakarų Europa
Antradienį Vakarų Europos investuotojų nuotaikos tapo normalios, kilo 11 iš 18 nacionalinių akcijų kainų indeksų. Ispanijai pavyko išplatinti iždo vekselių už beveik 5 mlrd. eurų, t. y. kiek daugiau nei planuota. Tiesa, investuotojų optimizmą slopino Vokietijos kanclerė A. Merkel, kuri atmetė bet kokius pasiūlymus didinti būsimo Europos stabilumo fondo limitą. Europos stabilumo mechanizmas (ESM), pakeisiantis dabartinį finansinio stabilumo fondą (angl. EFSF – European Financial Stability Facility), turėtų pradėti veikti kitų metų viduryje, o jo pajėgumas turėtų siekti 500 mlrd. eurų.
Vakar indeksus palaikė kilusi naftos kaina, dėl kurios brango žaliavų gavybos sektoriaus bendrovių akcijos. Tačiau iš esmės apyvartos rinkoje nebuvo itin didelės, o investuotojų euforija po praėjusios savaitės Europos Sąjungos viršūnių susitikimo blėso, užleisdama vietą skeptiškesniems vertinimams.
Šiandien ateities sandoriai rodo niūresnes investuotojų nuotaikas. Rinkų vertinimas linksta nepalankia linkme dėl vakarykštės FED abejonės dėl euro zonos skolų likimo ir keliamos rizikos JAV ekonomikos plėtrai. Investuotojų nusivylimui, FED nieko neužsiminė apie galimas ekonomikos skatinimo priemones.
Vokietijos investuotojų lūkesčiai, kuriuos matuoja „ZEW“ skaičiuojamas indeksas, pirmą kartą nuo šių metų vasario šiek tiek padidėjo ir viršijo ekonomistų lūkesčius. Nors esamos padėties vertinimas prastėja toliau, kiek pagerėję lūkesčiai suteikia vilties, kad Vokietijos ekonomika nors šiek tiek atsilaikys prieš bendras prastas nuotaikas regione.
Azija
Šiandien Azijos akcijų indeksams nepavyko atsitiesti. Per nedideliais svyravimais ir maža apyvarta pasižymėjusią prekybos sesiją dauguma Azijos regiono akcijų indeksų krito mažiau negu 0,5 proc., tik Kinijos CSI 300 nuosmukis siekė 1,07 proc.
Vakar investuotojai tikėjosi sulaukti FED vadovo užuominų apie naujas priemones JAV ekonomikai skatinti, bet apie tai nebuvo užsiminta. „Sony Corp.“, kuri daugiau kaip penktadalį prekių parduoda JAV, akcijos pigo 1,5 proc. „Olympus Corp.“ akcijų kaina per prekybą buvo sumažėjusi net 19 proc., o prekybos pabaigoje nuosmukis siekė 4 proc. Įmonė spėjo paskutinę dieną paskelbti finansinius rezultatus ir taip išvengti išbraukimo iš biržos sąrašų. Vis dėlto, skandalų krečiamai įmonei bus labai sunku susigrąžinti buvusią reputaciją ir investuotojų pasitikėjimą.
Šiandien dauguma finansinio sektoriaus bendrovių akcijų brango. Vis dėlto, draudimo įmonių ir bankų akcijų kainų prieaugiai buvo gana kuklūs – iki 1 proc. Vakar paskelbti prastesni nei laukta JAV mažmeninės prekybos duomenys turėjo įtakos Japonijos automobilių gamintojų akcijų kainų mažėjimui. „Honda Motor Co.“ akcijos pigo 2,2 proc., o „Mazda Motor Corp.“ akcijos neteko 0,7 proc. vertės.
Baltijos šalys
Antradienį visų trijų Baltijos akcijų biržų indeksai sumažėjo. Taline fiksuota didžiausia vertybinių popierių apyvarta, kuri sudarė 531 tūkst. eurų. Aktyviausiai prekiauta bendrovės „Silvano Fashion Group“ vertybiniais popieriais. Šių buvo perleista net už 241 tūkst. eurų, o tai sudarė beveik pusę visos biržos apyvartos. Tačiau verta paminėti, kad net 232 tūkst. eurų perleista tiesioginiais sandoriais.
Vakar pranešta, kad keturi investiciniai fondai perleido 44,4 proc. „Snaigės“ akcijų paketą UAB „Alvora“, kuri yra susijusi su didžiausia Rusijos šaldymo įrangos gamintoja „Polair“. Tiesa, ši bendrovė įgis dar 15,4 proc. „Snaigės“ akcijų iš tų pačių fondų iki gruodžio 26 d., kai perves pinigus ir už šias akcijas, tad iš viso valdys apie 59,8 proc. „Snaigės“. Nuo vakar prasidėjo ir 20 dienų laikotarpis, per kurį UAB „Alvora“ turės pateikti privalomą oficialų siūlymą supirkti likusias akcijas iš smulkiųjų akcininkų už kainą, ne mažesnę nei 0,5397 euro. Tikėtina, kad dalyvaujančiųjų pasiūlyme bus nemažai, nes rusų pasiūlyta kaina atrodo pakankamai patraukli. Tai, kaip rusų bendrovė sieks gaivinti „Snaigę“, paaiškės rytoj, tačiau akivaizdu, kad „Polair“ turi ganėtinai didelių tikslų Alytuje. Vakar „Snaigės“ akcijų uždarymo kaina buvo 0,518 euro.
Reitingų agentūra „Fitch“ pablogino Lietuvos ir Latvijos kredito reitingų perspektyvas iš „teigiamos“ į „stabilią“. O tai reiškia, kad reitingas artimiausiu metu didinamas nebus. Toks žingsnis buvo argumentuotas prastėjančiomis ekonomikos perspektyvomis, kurias skatina prastėjanti situacija Vakarų Europoje. Tiek Lietuva, tiek Latvija turi investicinio lygio reitingus – BBB ir BBB-.
Žaliavos
Antradienį „WTI“ naftos ateities sandoriai „NYMEX“ biržoje smarkiai šoktelėjo ir perlipo 100 JAV dolerių už barelį kartelę. Kaina šoktelėjo daugiau nei 3 JAV doleriais greičiau nei per pusvalandį. Spėjama, kad tai sukėlė gandai, jog FED vadovas po susitikimo su kitų federalinių rezervų bankų vadovais paskelbs apie trečią skatinamosios kiekybinės pinigų politikos programą, tačiau tai neįvyko. Prekyba ateities sandoriais šiandien vyko šiek tiek žemesne kaina. Didelę teigiamą įtaką kainai turėjo ir kilęs nerimas, kad Iranas gali blokuoti tanklaivių eismą Hormuzo sąsiauryje, pro kurį praplaukia beveik visi tanklaiviai, transportuojantys naftą iš Persijos įlankos šalių. Toks Irano veiksmas taptų milžiniška problema pasaulio naftos rinkai. Investuotojų dėmesį taip pat patraukė ir Amerikos naftos instituto duomenys apie šios žaliavos atsargų pokyčius. Žaliavinės naftos atsargos JAV padidėjo 0,5 mln. barelių, o Kušinge jos išaugo 0,1 mln. barelių. Jeigu panašius skaičius parodys ir šiandien skelbiama JAV energetikos administracijos ataskaita, tai turės kiek neigiamą įtaką naftos kainai. O svarbiausia naujiena šiandien bus OPEC narių vadovų susitikimas Vienoje. Spėjama, kad gali būti paliktos tos pačios oficialios naftos gavybos kvotos, tačiau realiai sutarta dėl naftos gavybos apimčių mažinimo prognozuojant lėtesnį naftos paklausos augimą.
Kaip ir tikėtasi, antradienį Federalinis rezervų bankas paliko galioti 0,25 proc. palūkanų normą, tačiau jo vadovas užsiminė, kad yra susirūpinęs dėl Europos skolų krizės. Jis patikino, kad jei dėl pastarosios JAV ekonomika patirs recesijos grėsmę, gali būti imtasi trečio kiekybinio pinigų politikos švelninimo etapo.
Antrą mėnesį iš eilės augo JAV verslo atsargos, kurios spalio mėnesį, palyginti su rugsėju, išaugo 0,8 proc. Buvo prognozuota, kad augimas sieks apie 0,5 proc. Lapkritį, jau trečią mėnesį iš eilės, išaugo smulkiojo verslo pasitikėjimas. Jį atspindintis indeksas lapkritį išaugo iki 92, t. y. 1,8 punkto. Vienas iš svarbiausių antradienį skelbtų rodiklių buvo mažmeninės prekybos pokytis lapkričio mėnesį. Tiesa, mažmeniniai pardavimai JAV augo vos 0,2 proc., kai tikėtasi 0,6 proc. Tai lėčiausias augimas per pastaruosius penkis mėnesius.
Vakarų Europa
Antradienį Vakarų Europos investuotojų nuotaikos tapo normalios, kilo 11 iš 18 nacionalinių akcijų kainų indeksų. Ispanijai pavyko išplatinti iždo vekselių už beveik 5 mlrd. eurų, t. y. kiek daugiau nei planuota. Tiesa, investuotojų optimizmą slopino Vokietijos kanclerė A. Merkel, kuri atmetė bet kokius pasiūlymus didinti būsimo Europos stabilumo fondo limitą. Europos stabilumo mechanizmas (ESM), pakeisiantis dabartinį finansinio stabilumo fondą (angl. EFSF – European Financial Stability Facility), turėtų pradėti veikti kitų metų viduryje, o jo pajėgumas turėtų siekti 500 mlrd. eurų.
Vakar indeksus palaikė kilusi naftos kaina, dėl kurios brango žaliavų gavybos sektoriaus bendrovių akcijos. Tačiau iš esmės apyvartos rinkoje nebuvo itin didelės, o investuotojų euforija po praėjusios savaitės Europos Sąjungos viršūnių susitikimo blėso, užleisdama vietą skeptiškesniems vertinimams.
Šiandien ateities sandoriai rodo niūresnes investuotojų nuotaikas. Rinkų vertinimas linksta nepalankia linkme dėl vakarykštės FED abejonės dėl euro zonos skolų likimo ir keliamos rizikos JAV ekonomikos plėtrai. Investuotojų nusivylimui, FED nieko neužsiminė apie galimas ekonomikos skatinimo priemones.
Vokietijos investuotojų lūkesčiai, kuriuos matuoja „ZEW“ skaičiuojamas indeksas, pirmą kartą nuo šių metų vasario šiek tiek padidėjo ir viršijo ekonomistų lūkesčius. Nors esamos padėties vertinimas prastėja toliau, kiek pagerėję lūkesčiai suteikia vilties, kad Vokietijos ekonomika nors šiek tiek atsilaikys prieš bendras prastas nuotaikas regione.
Azija
Šiandien Azijos akcijų indeksams nepavyko atsitiesti. Per nedideliais svyravimais ir maža apyvarta pasižymėjusią prekybos sesiją dauguma Azijos regiono akcijų indeksų krito mažiau negu 0,5 proc., tik Kinijos CSI 300 nuosmukis siekė 1,07 proc.
Vakar investuotojai tikėjosi sulaukti FED vadovo užuominų apie naujas priemones JAV ekonomikai skatinti, bet apie tai nebuvo užsiminta. „Sony Corp.“, kuri daugiau kaip penktadalį prekių parduoda JAV, akcijos pigo 1,5 proc. „Olympus Corp.“ akcijų kaina per prekybą buvo sumažėjusi net 19 proc., o prekybos pabaigoje nuosmukis siekė 4 proc. Įmonė spėjo paskutinę dieną paskelbti finansinius rezultatus ir taip išvengti išbraukimo iš biržos sąrašų. Vis dėlto, skandalų krečiamai įmonei bus labai sunku susigrąžinti buvusią reputaciją ir investuotojų pasitikėjimą.
Šiandien dauguma finansinio sektoriaus bendrovių akcijų brango. Vis dėlto, draudimo įmonių ir bankų akcijų kainų prieaugiai buvo gana kuklūs – iki 1 proc. Vakar paskelbti prastesni nei laukta JAV mažmeninės prekybos duomenys turėjo įtakos Japonijos automobilių gamintojų akcijų kainų mažėjimui. „Honda Motor Co.“ akcijos pigo 2,2 proc., o „Mazda Motor Corp.“ akcijos neteko 0,7 proc. vertės.
Baltijos šalys
Antradienį visų trijų Baltijos akcijų biržų indeksai sumažėjo. Taline fiksuota didžiausia vertybinių popierių apyvarta, kuri sudarė 531 tūkst. eurų. Aktyviausiai prekiauta bendrovės „Silvano Fashion Group“ vertybiniais popieriais. Šių buvo perleista net už 241 tūkst. eurų, o tai sudarė beveik pusę visos biržos apyvartos. Tačiau verta paminėti, kad net 232 tūkst. eurų perleista tiesioginiais sandoriais.
Vakar pranešta, kad keturi investiciniai fondai perleido 44,4 proc. „Snaigės“ akcijų paketą UAB „Alvora“, kuri yra susijusi su didžiausia Rusijos šaldymo įrangos gamintoja „Polair“. Tiesa, ši bendrovė įgis dar 15,4 proc. „Snaigės“ akcijų iš tų pačių fondų iki gruodžio 26 d., kai perves pinigus ir už šias akcijas, tad iš viso valdys apie 59,8 proc. „Snaigės“. Nuo vakar prasidėjo ir 20 dienų laikotarpis, per kurį UAB „Alvora“ turės pateikti privalomą oficialų siūlymą supirkti likusias akcijas iš smulkiųjų akcininkų už kainą, ne mažesnę nei 0,5397 euro. Tikėtina, kad dalyvaujančiųjų pasiūlyme bus nemažai, nes rusų pasiūlyta kaina atrodo pakankamai patraukli. Tai, kaip rusų bendrovė sieks gaivinti „Snaigę“, paaiškės rytoj, tačiau akivaizdu, kad „Polair“ turi ganėtinai didelių tikslų Alytuje. Vakar „Snaigės“ akcijų uždarymo kaina buvo 0,518 euro.
Reitingų agentūra „Fitch“ pablogino Lietuvos ir Latvijos kredito reitingų perspektyvas iš „teigiamos“ į „stabilią“. O tai reiškia, kad reitingas artimiausiu metu didinamas nebus. Toks žingsnis buvo argumentuotas prastėjančiomis ekonomikos perspektyvomis, kurias skatina prastėjanti situacija Vakarų Europoje. Tiek Lietuva, tiek Latvija turi investicinio lygio reitingus – BBB ir BBB-.
Žaliavos
Antradienį „WTI“ naftos ateities sandoriai „NYMEX“ biržoje smarkiai šoktelėjo ir perlipo 100 JAV dolerių už barelį kartelę. Kaina šoktelėjo daugiau nei 3 JAV doleriais greičiau nei per pusvalandį. Spėjama, kad tai sukėlė gandai, jog FED vadovas po susitikimo su kitų federalinių rezervų bankų vadovais paskelbs apie trečią skatinamosios kiekybinės pinigų politikos programą, tačiau tai neįvyko. Prekyba ateities sandoriais šiandien vyko šiek tiek žemesne kaina. Didelę teigiamą įtaką kainai turėjo ir kilęs nerimas, kad Iranas gali blokuoti tanklaivių eismą Hormuzo sąsiauryje, pro kurį praplaukia beveik visi tanklaiviai, transportuojantys naftą iš Persijos įlankos šalių. Toks Irano veiksmas taptų milžiniška problema pasaulio naftos rinkai. Investuotojų dėmesį taip pat patraukė ir Amerikos naftos instituto duomenys apie šios žaliavos atsargų pokyčius. Žaliavinės naftos atsargos JAV padidėjo 0,5 mln. barelių, o Kušinge jos išaugo 0,1 mln. barelių. Jeigu panašius skaičius parodys ir šiandien skelbiama JAV energetikos administracijos ataskaita, tai turės kiek neigiamą įtaką naftos kainai. O svarbiausia naujiena šiandien bus OPEC narių vadovų susitikimas Vienoje. Spėjama, kad gali būti paliktos tos pačios oficialios naftos gavybos kvotos, tačiau realiai sutarta dėl naftos gavybos apimčių mažinimo prognozuojant lėtesnį naftos paklausos augimą.