versija spausdinimui
(0)
Trečiadienį JAV akcijų indeksai ir vėl smuko. Antrą dieną iš eilėsiausiai smuko Nasdaq Composite indeksas – 1,55 proc. S&P 500 ir Dow Jones Industrial sumažėjo 1,13 ir 1,1 proc. Investuotojų pesimizmą skatino išaugęs nerimas dėl skolų krizės Europoje ir Federalinio rezervų banko taip ir nepaskelbtas trečiasis kiekybinio pinigų skatinimo planas.
Kinija paskelbė ketinanti taikyti antidempingo muitus kai kurioms transporto priemonėms, importuojamoms iš JAV. Tai Kinijos vyriausybės atsakas į JAV pradėtą taikyti muitą kiniškoms padangoms. Planuojama, kad muitai „General Motors Company“ automobiliams sieks 12,9 proc., „Chrysler Group LLC“ – 8,8 proc. Šie muitai taip pat bus taikomi ir Vokietijos automobilių gamintojų JAV padaliniams. Tai stiprus smūgis automobilių gamintojams, kurie pastaruoju metu ypač didino pardavimus Kinijoje. Tiesa, dabar automobilių pardavimai Kinijoje auga lėčiausiai per pastaruosius 13 mėnesių, o įvedus šiuos muitus augimas turėtų dar labiau sulėtėti. Tai paskelbus „General Motors Company“ akcijos pigo daugiau nei 3 proc.
Vakarų Europa
Trečiadienį smuko visi, išskyrus Graikijos, Vakarų Europos nacionaliniai akcijų kainų indeksai. Rinkose tvyrojo niūrios nuotaikos, akcijų indeksas Eurostoxx Europe 600 smuko iki žemiausio lygio per pastarąsias dvi savaites. Investuotojų nusivylimą lėmė tai, kad JAV FED taip ir nepaskelbė jokių papildomų ekonomikos skatinimo priemonių. Taip ir nesulaukta žinių apie trečiąją kiekybinio skatinimo programą. Europos skolų rinkoje kol kas didesnių pokyčių taip pat nėra. Italija vakar išleido 5 metų trukmės euroobligacijų emisiją, kurios vidutinis pajamingumas siekia 6,47 proc. – didesnis palyginti su palūkanomis per lapkričio 14 d. aukcioną, kai jos siekė 6,29 proc.
Šiandien ateities sandoriai rodo ramesnes investuotojų nuotaikas nei vakar per akcijų išpardavimą. Didelio optimizmo nematyti, tikimasi tik menko akcijų indeksų postūmio.
Spalio mėnesio euro zonos pramonės produkcijos statistika nuvylė ekonomistų prognozes. Per mėnesį jos apimtys smuko 0,1 proc., o tai labiausiai lėmė energetikos ir tarpinio vartojimo produkcijos gamybos nuosmukis. Regione tvyro ekonomikos sulėtėjimo lūkesčiai, prie kurių prisidėjo ir Vokietijos „Ifo“ institutas, pabloginęs šalies ekonomikos augimo prognozę nuo 2,3 iki 0,4 proc.
Azija
Šiandien Azijos akcijų indeksų judėjimas atspindėjo bendras nuotaikas pasaulio finansų rinkose. Pietų Korėjos indeksas Kospi smuko 2,32 proc., Honkongo akcijų indeksas Hang Seng sumažėjo 2,19 proc., o Japonijos Nikkei 225 neteko 1,66 proc. vertės.
Šiandien pasirodė preliminarūs Kinijos gamybos sektoriaus pirkimo vadybininkų indekso duomenys. Iš apklausų sudaromo indekso reikšmė siekė 49 ir tai buvo žemiau už 50-ties ribą, kuri skiria augimą nuo lėtėjimo. Japonijos verslo pasitikėjimo indeksas taip pat buvo žemesnis nei praėjusį mėnesį. Paskelbus šias naujienas Japonijos gamybos sektoriaus bendrovių akcijos buvo labiau parduodamos nei perkamos. „Hitachi Construction Machinery Co.“ akcijos pigo 4,1 proc.
Vakar didžiausiu kritimu pasižymėjo tokios žaliavos kaip varis, sidabras ir nafta. Nenuostabu, kad investuotojai tai įvertino kaip blogą ženklą šias žaliavas išgaunančioms bendrovėms, tad naftos gavybos milžinių „Cnooc Ltd“ ir „PetroChina Co.“ akcijos pigo 4,7 ir 3,3 proc. Aukso kasybos sektoriaus bendrovių akcijų kritimai siekė nuo 3 iki 9 proc.
Baltijos šalys
Trečiadienį iš Baltijos akcijų biržų indeksų kilo vienintelis Rygos – 0,1 proc., o Vilniaus ir Talino indeksai fiksavo 1,21 ir 1,13 proc. neigiamus pokyčius. Vilniuje fiksuota didžiausia vertybinių popierių apyvarta, kuri sudarė 448,2 tūkst. eurų. Aktyviausiai prekiauta bendrovės „Snaigės“ vertybiniais popieriais. Jų perleista net už 95 tūkst. eurų, o akcijų kaina sumenko 1,54 proc.
Vakar baigėsi „Rokiškio sūrio“ savų akcijų supirkimas. Iš viso supirkta vos 13,3 tūkst. akcijų, nors įmonė norėjo įsigyti iki 2,8 mln. akcijų. Tai rodo, kad savų akcijų supirkimas už beveik tokią pačią kaip rinkos kainą nesudomino investuotojų. Taip pat trečiadienį įvyko „Snaigės“ akcininkų susirinkimas, per kurį išrinkta naujoji valdyba. Į ją įsitraukė su naujuoju akcininku „Polair“ susiję keturi žmonės. Įmonės pagrindinis akcininkas ir „Polair“ vadovas A. Kovalčiukas teigė, jog „Polair“ stengsis didinti ir Alytaus gamyklos šaldymo įrangos pardavimus Vakaruose. Kad tai ne tušti žodžiai, įrodo pateikta paraiška dalyvauti gaiviųjų gėrimų gamybos įmonės „Pepsi“ šaldymo įrangos tiekėjo konkurse. Tikėtina pasiekti daug sinergijos bendrovėms kartu perkant žaliavas bei medžiagas. Rinkoje ir toliau išlieka didelis (daugiau nei 4 proc.) skirtumas tarp minimalios būsimos „Snaigės“ oficialaus pasiūlymo ir rinkos kainų.
Estijos centrinis bankas vakar pablogino šalies BVP augimo prognozes ir neatmetė recesijos galimybės, jei euro zonos skolų krizė gilės. Pasak Centrinio banko, BVP augimas 2012 metais gali sulėtėti iki 1,9 proc. nuo 7,9 proc. prognozuojamų šiemet.
Vidurio ir Rytų Europa
Rusijos biržų indeksai vakar dieną baigė sumažėję. Rinkas slopino prasta ankstesnė prekybos kryptis JAV, kur nesulaukta paramos iš FED. Be to, Rusijai strategiškai svarbaus resurso – naftos – kaina taip pat suko žemyn. Akcijų indeksas Micex vakar smuko 0,45 proc., o dėl mažesnio rizikos apetito pigęs rublis lėmė 1,26 proc. neigiamą RTS indekso grąžą.
Šiandienos aktuali tema Rusijai – narystės Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) klausimas. PPO posėdis truks dvi dienas, tad patvirtinimo laukiama tiek šiandien, tiek rytoj.
Žaliavos
Trečiadienį „WTI“ naftos ateities sandoriai „NYMEX“ biržoje labai smarkiai pigo. Kaina krito net 5 JAV doleriais iki 95 dolerių už barelį. Tokį pigimą sukėlė OPEC susitikime priimtas sprendimas pirmą kartą po trejų metų oficialiai pakelti leidžiamą bendrą naftos gavybos lygį iki 30 mln. barelių per dieną. Tai maždaug atitinka didžiausią per pastaruosius trejus metus leistą gavybos lygį. Didžiausia tokio lygio pakėlimo šalininkė buvo Saudo Arabija, kuri pastaruoju metu išgavo 20 proc. daugiau naftos, nei jai leido gavybos kvotos. Šios valstybės padidinta žaliavos gavyba leido šiais metais sušvelninti Libijos naftos dingimą iš rinkos. Beje, Saudo Arabija teigia nenorinti, kad naftos kaina augtų ir tai kliudytų pasaulio ekonomikai augti ir naftos paklausai didėti. Atsižvelgiant į tai, kad Libijos nafta vėl sugrįžta į naftos rinką, o žaliavos paklausa kitų metų I pusm. susilpnės, laukiama, kad kritęs pasaulio atsargų lygis atsistatys. Tokios naujienos, suprantama, nesuteikia palaikymo naftos kainai. Vakar svarbiausių valiutų atžvilgiu stiprėjo ir JAV doleris, o tai taip pat neigiamai veikia naftos kainą. Investuotojų dėmesio sulaukė ir JAV energetikos administracijos ataskaita apie naftos atsargų pokyčius. Žaliavinės naftos atsargos krito 1,9 mln. barelių, arba mažiau nei prognozuota. Nuliūdino tai, kad naftos produktų suvartojimas JAV per pastarąsias keturias savaites buvo net 5,6 proc. mažesnis nei prieš metus.
Kinija paskelbė ketinanti taikyti antidempingo muitus kai kurioms transporto priemonėms, importuojamoms iš JAV. Tai Kinijos vyriausybės atsakas į JAV pradėtą taikyti muitą kiniškoms padangoms. Planuojama, kad muitai „General Motors Company“ automobiliams sieks 12,9 proc., „Chrysler Group LLC“ – 8,8 proc. Šie muitai taip pat bus taikomi ir Vokietijos automobilių gamintojų JAV padaliniams. Tai stiprus smūgis automobilių gamintojams, kurie pastaruoju metu ypač didino pardavimus Kinijoje. Tiesa, dabar automobilių pardavimai Kinijoje auga lėčiausiai per pastaruosius 13 mėnesių, o įvedus šiuos muitus augimas turėtų dar labiau sulėtėti. Tai paskelbus „General Motors Company“ akcijos pigo daugiau nei 3 proc.
Vakarų Europa
Trečiadienį smuko visi, išskyrus Graikijos, Vakarų Europos nacionaliniai akcijų kainų indeksai. Rinkose tvyrojo niūrios nuotaikos, akcijų indeksas Eurostoxx Europe 600 smuko iki žemiausio lygio per pastarąsias dvi savaites. Investuotojų nusivylimą lėmė tai, kad JAV FED taip ir nepaskelbė jokių papildomų ekonomikos skatinimo priemonių. Taip ir nesulaukta žinių apie trečiąją kiekybinio skatinimo programą. Europos skolų rinkoje kol kas didesnių pokyčių taip pat nėra. Italija vakar išleido 5 metų trukmės euroobligacijų emisiją, kurios vidutinis pajamingumas siekia 6,47 proc. – didesnis palyginti su palūkanomis per lapkričio 14 d. aukcioną, kai jos siekė 6,29 proc.
Šiandien ateities sandoriai rodo ramesnes investuotojų nuotaikas nei vakar per akcijų išpardavimą. Didelio optimizmo nematyti, tikimasi tik menko akcijų indeksų postūmio.
Spalio mėnesio euro zonos pramonės produkcijos statistika nuvylė ekonomistų prognozes. Per mėnesį jos apimtys smuko 0,1 proc., o tai labiausiai lėmė energetikos ir tarpinio vartojimo produkcijos gamybos nuosmukis. Regione tvyro ekonomikos sulėtėjimo lūkesčiai, prie kurių prisidėjo ir Vokietijos „Ifo“ institutas, pabloginęs šalies ekonomikos augimo prognozę nuo 2,3 iki 0,4 proc.
Azija
Šiandien Azijos akcijų indeksų judėjimas atspindėjo bendras nuotaikas pasaulio finansų rinkose. Pietų Korėjos indeksas Kospi smuko 2,32 proc., Honkongo akcijų indeksas Hang Seng sumažėjo 2,19 proc., o Japonijos Nikkei 225 neteko 1,66 proc. vertės.
Šiandien pasirodė preliminarūs Kinijos gamybos sektoriaus pirkimo vadybininkų indekso duomenys. Iš apklausų sudaromo indekso reikšmė siekė 49 ir tai buvo žemiau už 50-ties ribą, kuri skiria augimą nuo lėtėjimo. Japonijos verslo pasitikėjimo indeksas taip pat buvo žemesnis nei praėjusį mėnesį. Paskelbus šias naujienas Japonijos gamybos sektoriaus bendrovių akcijos buvo labiau parduodamos nei perkamos. „Hitachi Construction Machinery Co.“ akcijos pigo 4,1 proc.
Vakar didžiausiu kritimu pasižymėjo tokios žaliavos kaip varis, sidabras ir nafta. Nenuostabu, kad investuotojai tai įvertino kaip blogą ženklą šias žaliavas išgaunančioms bendrovėms, tad naftos gavybos milžinių „Cnooc Ltd“ ir „PetroChina Co.“ akcijos pigo 4,7 ir 3,3 proc. Aukso kasybos sektoriaus bendrovių akcijų kritimai siekė nuo 3 iki 9 proc.
Baltijos šalys
Trečiadienį iš Baltijos akcijų biržų indeksų kilo vienintelis Rygos – 0,1 proc., o Vilniaus ir Talino indeksai fiksavo 1,21 ir 1,13 proc. neigiamus pokyčius. Vilniuje fiksuota didžiausia vertybinių popierių apyvarta, kuri sudarė 448,2 tūkst. eurų. Aktyviausiai prekiauta bendrovės „Snaigės“ vertybiniais popieriais. Jų perleista net už 95 tūkst. eurų, o akcijų kaina sumenko 1,54 proc.
Vakar baigėsi „Rokiškio sūrio“ savų akcijų supirkimas. Iš viso supirkta vos 13,3 tūkst. akcijų, nors įmonė norėjo įsigyti iki 2,8 mln. akcijų. Tai rodo, kad savų akcijų supirkimas už beveik tokią pačią kaip rinkos kainą nesudomino investuotojų. Taip pat trečiadienį įvyko „Snaigės“ akcininkų susirinkimas, per kurį išrinkta naujoji valdyba. Į ją įsitraukė su naujuoju akcininku „Polair“ susiję keturi žmonės. Įmonės pagrindinis akcininkas ir „Polair“ vadovas A. Kovalčiukas teigė, jog „Polair“ stengsis didinti ir Alytaus gamyklos šaldymo įrangos pardavimus Vakaruose. Kad tai ne tušti žodžiai, įrodo pateikta paraiška dalyvauti gaiviųjų gėrimų gamybos įmonės „Pepsi“ šaldymo įrangos tiekėjo konkurse. Tikėtina pasiekti daug sinergijos bendrovėms kartu perkant žaliavas bei medžiagas. Rinkoje ir toliau išlieka didelis (daugiau nei 4 proc.) skirtumas tarp minimalios būsimos „Snaigės“ oficialaus pasiūlymo ir rinkos kainų.
Estijos centrinis bankas vakar pablogino šalies BVP augimo prognozes ir neatmetė recesijos galimybės, jei euro zonos skolų krizė gilės. Pasak Centrinio banko, BVP augimas 2012 metais gali sulėtėti iki 1,9 proc. nuo 7,9 proc. prognozuojamų šiemet.
Vidurio ir Rytų Europa
Rusijos biržų indeksai vakar dieną baigė sumažėję. Rinkas slopino prasta ankstesnė prekybos kryptis JAV, kur nesulaukta paramos iš FED. Be to, Rusijai strategiškai svarbaus resurso – naftos – kaina taip pat suko žemyn. Akcijų indeksas Micex vakar smuko 0,45 proc., o dėl mažesnio rizikos apetito pigęs rublis lėmė 1,26 proc. neigiamą RTS indekso grąžą.
Šiandienos aktuali tema Rusijai – narystės Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) klausimas. PPO posėdis truks dvi dienas, tad patvirtinimo laukiama tiek šiandien, tiek rytoj.
Žaliavos
Trečiadienį „WTI“ naftos ateities sandoriai „NYMEX“ biržoje labai smarkiai pigo. Kaina krito net 5 JAV doleriais iki 95 dolerių už barelį. Tokį pigimą sukėlė OPEC susitikime priimtas sprendimas pirmą kartą po trejų metų oficialiai pakelti leidžiamą bendrą naftos gavybos lygį iki 30 mln. barelių per dieną. Tai maždaug atitinka didžiausią per pastaruosius trejus metus leistą gavybos lygį. Didžiausia tokio lygio pakėlimo šalininkė buvo Saudo Arabija, kuri pastaruoju metu išgavo 20 proc. daugiau naftos, nei jai leido gavybos kvotos. Šios valstybės padidinta žaliavos gavyba leido šiais metais sušvelninti Libijos naftos dingimą iš rinkos. Beje, Saudo Arabija teigia nenorinti, kad naftos kaina augtų ir tai kliudytų pasaulio ekonomikai augti ir naftos paklausai didėti. Atsižvelgiant į tai, kad Libijos nafta vėl sugrįžta į naftos rinką, o žaliavos paklausa kitų metų I pusm. susilpnės, laukiama, kad kritęs pasaulio atsargų lygis atsistatys. Tokios naujienos, suprantama, nesuteikia palaikymo naftos kainai. Vakar svarbiausių valiutų atžvilgiu stiprėjo ir JAV doleris, o tai taip pat neigiamai veikia naftos kainą. Investuotojų dėmesio sulaukė ir JAV energetikos administracijos ataskaita apie naftos atsargų pokyčius. Žaliavinės naftos atsargos krito 1,9 mln. barelių, arba mažiau nei prognozuota. Nuliūdino tai, kad naftos produktų suvartojimas JAV per pastarąsias keturias savaites buvo net 5,6 proc. mažesnis nei prieš metus.