versija spausdinimui
(0)
Siekdama užtikrinti Lietuvos ekonomikos augimą ir sustiprinti aukštą pridėtinę vertę kuriančias pramonės šakas, Finansų ministerija parengė Pelno mokesčio įstatymo pakeitimus dėl šio mokesčio lengvatų investicijoms į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP).
Pakeitimų projektas bus svarstomas šį trečiadienį Vyriausybės posėdyje. „Proveržis šioje srityje yra būtina prielaida, siekiant didinti šalies konkurencingumą. Mes turime investuoti į pagrindinį Lietuvos turtą – žmones ir jų intelektinį potencialą, jeigu esame neabejingi valstybės raidai“, – sakė finansų ministras Rimantas Šadžius.
Nuostatos dėl pelno mokesčio lengvatos investicijoms į MTEP yra orientuotos į įmones, kurios savo veikloje pačios kuria naujoves. Esama padėtis MTEP srityje, nuo kurios labai priklauso pažanga ir vystymosi sparta ateityje, kelia susirūpinimą, skelbiama Finansų ministerijos pranešime.
Lietuvos verslo išlaidų dalis 2003-2004 metų visose išlaidose MTEP buvo mažiausia tarp visų Europos Sąjungos (ES) šalių. Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje išlaidų MTEP santykis su BVP sudarė: 2003 metais – 0,67 proc. (verslo lėšų santykis – 0,12 proc., kitos – valstybės biudžeto lėšos), 2004 metais – 0,76 proc. (verslo lėšų santykis – 0,28 proc.), 2005 metais – 0,76 procento.
Įstatymo projekte siūloma taikyti lengvatas visai investicijų apimčiai, o ne jų prieaugiui. Jei įmonė vienais metais į MTEP investuos 100 tūkst. litų, o kitais – 200 tūkst. litų, tai mokesčių lengvatos ir bus atitinkamai taikomos šioms sumoms. Tokio pobūdžio paskatos rekomenduojamos valstybei, kuri nori pasiekti gerų bendrų verslo investicijų į MTEP augimo rodiklių, be to, šis metodas lengviau administruojamas.
Šias lengvatas siūloma įgyvendinti tarptautinėje praktikoje pripažintais būdais: leisti tris kartus iš pajamų atskaityti įmonių sąnaudas, išskyrus ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos sąnaudas, patirtas atliekant MTEP. Tai būtų papildoma paskata, nes įprastai sąnaudos atskaitomos tik vieną kartą. Taip pat leisti nurašyti į sąnaudas MTEP veikloje naudojamo ilgalaikio turto įsigijimo kainą per du metus (dabar ši kaina į sąnaudas perkeliama per 3-8 metus). Siekiant ambicingų investicijų rodiklių, šias nuostatas rekomenduojama taikyti visų rūšių investicijoms į MTEP, neskirstant pagal įmonių tipą ar investicijų sritį.
Pasaulinė praktika pripažįsta, jog mokesčių lengvatos daro teigiamą poveikį šiai veiklai, ypač proceso pradžioje, kai verslo investicijose į MTEP siekiama esminio persilaužimo. Be to, mokestinė lengvata yra reali paskata apskaitoje tiksliai fiksuoti ir išskirti veiklą, susijusią su MTEP. Įsidėmėtina, kad ne visos net itin aukštus investicijų rodiklius demonstruojančios valstybės (pavyzdžiui, Suomija) taiko specialias mokestinių paskatų schemas. Lietuva šiuo atveju įsijungtų į gretas šalių, kurios investicijoms į MTEP sudaro išskirtines sąlygas.
Pakeitimų projektas bus svarstomas šį trečiadienį Vyriausybės posėdyje. „Proveržis šioje srityje yra būtina prielaida, siekiant didinti šalies konkurencingumą. Mes turime investuoti į pagrindinį Lietuvos turtą – žmones ir jų intelektinį potencialą, jeigu esame neabejingi valstybės raidai“, – sakė finansų ministras Rimantas Šadžius.
Nuostatos dėl pelno mokesčio lengvatos investicijoms į MTEP yra orientuotos į įmones, kurios savo veikloje pačios kuria naujoves. Esama padėtis MTEP srityje, nuo kurios labai priklauso pažanga ir vystymosi sparta ateityje, kelia susirūpinimą, skelbiama Finansų ministerijos pranešime.
Lietuvos verslo išlaidų dalis 2003-2004 metų visose išlaidose MTEP buvo mažiausia tarp visų Europos Sąjungos (ES) šalių. Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje išlaidų MTEP santykis su BVP sudarė: 2003 metais – 0,67 proc. (verslo lėšų santykis – 0,12 proc., kitos – valstybės biudžeto lėšos), 2004 metais – 0,76 proc. (verslo lėšų santykis – 0,28 proc.), 2005 metais – 0,76 procento.
Įstatymo projekte siūloma taikyti lengvatas visai investicijų apimčiai, o ne jų prieaugiui. Jei įmonė vienais metais į MTEP investuos 100 tūkst. litų, o kitais – 200 tūkst. litų, tai mokesčių lengvatos ir bus atitinkamai taikomos šioms sumoms. Tokio pobūdžio paskatos rekomenduojamos valstybei, kuri nori pasiekti gerų bendrų verslo investicijų į MTEP augimo rodiklių, be to, šis metodas lengviau administruojamas.
Šias lengvatas siūloma įgyvendinti tarptautinėje praktikoje pripažintais būdais: leisti tris kartus iš pajamų atskaityti įmonių sąnaudas, išskyrus ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos sąnaudas, patirtas atliekant MTEP. Tai būtų papildoma paskata, nes įprastai sąnaudos atskaitomos tik vieną kartą. Taip pat leisti nurašyti į sąnaudas MTEP veikloje naudojamo ilgalaikio turto įsigijimo kainą per du metus (dabar ši kaina į sąnaudas perkeliama per 3-8 metus). Siekiant ambicingų investicijų rodiklių, šias nuostatas rekomenduojama taikyti visų rūšių investicijoms į MTEP, neskirstant pagal įmonių tipą ar investicijų sritį.
Pasaulinė praktika pripažįsta, jog mokesčių lengvatos daro teigiamą poveikį šiai veiklai, ypač proceso pradžioje, kai verslo investicijose į MTEP siekiama esminio persilaužimo. Be to, mokestinė lengvata yra reali paskata apskaitoje tiksliai fiksuoti ir išskirti veiklą, susijusią su MTEP. Įsidėmėtina, kad ne visos net itin aukštus investicijų rodiklius demonstruojančios valstybės (pavyzdžiui, Suomija) taiko specialias mokestinių paskatų schemas. Lietuva šiuo atveju įsijungtų į gretas šalių, kurios investicijoms į MTEP sudaro išskirtines sąlygas.