versija spausdinimui
(0)
Lietuvos vartotojų pasitikėjimo rodiklis šių metų spalio mėnesį buvo minus 4. Palyginti su rugsėjo mėnesiu, jis sumažėjo 5 proc. punktais. Per metus vartotojų pasitikėjimo rodiklis taip pat sumažėjo 5 proc. punktais.
Spalio mėnesį, palyginti su rugsėju, respondentai blogiau vertino šalies ekonomikos ir savo namų ūkio perspektyvas: padaugėjo respondentų, prognozuojančių šalies ekonominės padėties ir savo namų ūkio finansinės padėties blogėjimą. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, mažesnė respondentų dalis tikėjosi kiek nors sutaupyti per ateinančius metus, pranešė Statistikos departamentas.
Spalį 26 proc. respondentų teigė, kad namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius metus pagerėjo, 19 – kad pablogėjo, o 54 proc. respondentų atsakė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per metus nepasikeitė.
Vertindami savo šeimos finansinės padėties tikėtinus pokyčius per artimiausius 12 mėn., 23 proc. respondentų nurodė, jog tikisi pagerėjimo, 20 – pablogėjimo (rugsėjo mėn. atitinkamai 27 ir 11 proc.). Daugiau kaip pusė (54 proc.) apklaustųjų atsakė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per artimiausius metus nesikeis.
Vertindami šalies ekonominę padėtį, trečdalis apklaustųjų teigė, kad ekonominė padėtis per praėjusius metus pagerėjo, 30 proc. – kad pablogėjo, o 36 proc. atsakė, kad padėtis per praėjusius 12 mėn. nepasikeitė (rugsėjo mėn. atitinkamai 44, 19, 36 proc.). Ketvirtadalis respondentų tikėjosi, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėn. pagerės, 32 proc. prognozavo pablogėjimą, 40 proc. teigė, kad padėtis išliks tokia pati (rugsėjo mėn. atitinkamai 31, 20 ir 45 proc.).
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime skyrėsi. Spalio mėnesį mieste jis buvo minus 2, kaime – minus 7. Palyginti su rugsėjo mėnesiu, rodiklis tiek mieste tiek kaime sumažėjo 5 proc. punktais: visi gyventojai žymiai pesimistiškiau vertino šalies ekonominės ir savo namų ūkio finansinės padėties perspektyvas. Be to, miesto respondentai, palyginti su praėjusiu mėnesiu, šiek tiek pesimistiškiau vertino savo galimybes nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėnesių.
Didžiausios įtakos metiniam vartotojų pasitikėjimo rodiklio pasikeitimui turėjo šalies ekonominės padėties vertinimas: per metus respondentų, prognozuojančių, kad šalies ekonominė padėtis pablogės dalis padidėjo nuo 18 iki 32 proc., respondentų, prognozuojančių nedarbo lygio mažėjimą, dalis sumažėjo nuo 57 iki 49 procentų.
Spalio mėnesį, palyginti su rugsėju, respondentai blogiau vertino šalies ekonomikos ir savo namų ūkio perspektyvas: padaugėjo respondentų, prognozuojančių šalies ekonominės padėties ir savo namų ūkio finansinės padėties blogėjimą. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, mažesnė respondentų dalis tikėjosi kiek nors sutaupyti per ateinančius metus, pranešė Statistikos departamentas.
Spalį 26 proc. respondentų teigė, kad namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius metus pagerėjo, 19 – kad pablogėjo, o 54 proc. respondentų atsakė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per metus nepasikeitė.
Vertindami savo šeimos finansinės padėties tikėtinus pokyčius per artimiausius 12 mėn., 23 proc. respondentų nurodė, jog tikisi pagerėjimo, 20 – pablogėjimo (rugsėjo mėn. atitinkamai 27 ir 11 proc.). Daugiau kaip pusė (54 proc.) apklaustųjų atsakė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per artimiausius metus nesikeis.
Vertindami šalies ekonominę padėtį, trečdalis apklaustųjų teigė, kad ekonominė padėtis per praėjusius metus pagerėjo, 30 proc. – kad pablogėjo, o 36 proc. atsakė, kad padėtis per praėjusius 12 mėn. nepasikeitė (rugsėjo mėn. atitinkamai 44, 19, 36 proc.). Ketvirtadalis respondentų tikėjosi, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėn. pagerės, 32 proc. prognozavo pablogėjimą, 40 proc. teigė, kad padėtis išliks tokia pati (rugsėjo mėn. atitinkamai 31, 20 ir 45 proc.).
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime skyrėsi. Spalio mėnesį mieste jis buvo minus 2, kaime – minus 7. Palyginti su rugsėjo mėnesiu, rodiklis tiek mieste tiek kaime sumažėjo 5 proc. punktais: visi gyventojai žymiai pesimistiškiau vertino šalies ekonominės ir savo namų ūkio finansinės padėties perspektyvas. Be to, miesto respondentai, palyginti su praėjusiu mėnesiu, šiek tiek pesimistiškiau vertino savo galimybes nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėnesių.
Didžiausios įtakos metiniam vartotojų pasitikėjimo rodiklio pasikeitimui turėjo šalies ekonominės padėties vertinimas: per metus respondentų, prognozuojančių, kad šalies ekonominė padėtis pablogės dalis padidėjo nuo 18 iki 32 proc., respondentų, prognozuojančių nedarbo lygio mažėjimą, dalis sumažėjo nuo 57 iki 49 procentų.