versija spausdinimui
(1)
Finansų rinkose vėl plinta nerimas. Pranešta, kad naujos lengvatinės paskolos komerciniams bankams buvo labai paklausios. Nuogąstaujama, kad bankų sistemos būklė tebėra įtempta, jie tebėra stipriai priklausomi nuo ECB, o naujos centrinio banko priemonės skolinimo ūkiui nepagyvina. Dėl padidėjusios eurų pasiūlos vakar euras dolerio atžvilgiu atpigo 1 proc. iki pigiausio lygmens per 11 mėnesių.
Europos bankai gausiai naudojasi Europos centrinio banko (ECB) pagalba. Praėjusią savaitę ECB pradėtos teikti lengvatinės trejų metų paskolos bankams buvo labai paklausios. Centrinis bankas per savaitę suteikė paskolų už 489 mlrd. eurų. Lengvatinėmis paskolomis praėjusią savaitę pasinaudojo net 523 komerciniai bankai. Tiesa, gautas lėšas bankai bent jau kol kas perskolinti neskuba, didelė dalis pasiskolintų lėšų grįžo į ECB. Vienos nakties indelių centriniame banke vertė padidėjo iki visų laikų rekordo – 452 mlrd. eurų.
ECB paskolino daug pinigų komerciniams bankams, o tai reiškia, kad padidėja eurų kiekis finansų sistemoje. Stipriai padidėjusi eurų pasiūla, be abejo, yra nepalankus veiksnys eurui, todėl euras rekordiškai pinga. Dolerio atžvilgiu euras tapo pigiausias nuo šių metų sausio (1,293), o jenos atžvilgiu – pigiausias per dešimtmetį (100,5). Dėl neišspręstų žemyno skolų problemų ir didėjančios pasiūlos euro perspektyvos išlieka nepalankios.
ECB parama gerokai padeda tokioms šalims kaip Italija skolintis finansų rinkoje. Vakar Italija itin sėkmingai pasiskolino pusei metų. Už 6 mėnesių iždo obligacijas šalis mokės tik 3,25 proc. palūkanų, nors dar prieš mėnesį pasiskolinti kainavo dvigubai brangiau – 6,5 procento. Be to, pusmečiui pasiskolinta net 9 mlrd. eurų, tuo tarpu 2 metų obligacijų išplatinta tik už 1,7 mlrd. eurų. Trumpalaikės obligacijos tapo patrauklesnės, nes lėšas, reikalingas popierių pirkimui, galima pigiau ir lengviau pasiskolinti iš ECB, užstatui panaudojus tuos pačius Italijos vertybinius popierius. Tiesa, kad būtų uždirbta iš palūkanų skirtumo Italija turi išlikti moki – būtent todėl trumpo laikotarpio obligacijos patraukliausios. Šiandien Italija platins 2 ir 10 metų trukmės obligacijas, ketinama pasiskolinti 8,5 mlrd. eurų.
Lietuvos mažmeninės prekybos duomenys nenuvylė. Lapkritį mažmeninės prekybos apyvarta, palyginti su pernai lapkričiu padidėjo 21,8 procento. Spalį metinio augimo mastas buvo 17,8 procento. Panašu, kad bent jau kol kas vidaus paklausa tebėra pakankamai stipri ir padeda Lietuvos ūkiui atsispirti nepalankioms pasaulio ūkio tendencijoms. Šiandien sužinosime ar ir toliau mažėja atleidimų mastas JAV. Pastarąsias tris savaites registruotų bedarbių mažėjo ir atleidimų mastas tapo mažiausias nuo 2008 metų vidurio. Jei atleidimų ir vėl sumažėtų, jau būtų galima kalbėti apie lūžį JAV darbo rinkoje. Tiesa, investuotojai mano, kad praėjusią savaitę bedarbių šiek tiek padaugėjo. Įdomūs ir duomenys apie gamybos būkle Čikagos valstijoje (16:45) bei Lietuvos verslo pasitikėjimo rodiklio duomenys (11:00).
Prekybą Vilniaus biržoje suaktyvino „Invaldos“ ir „City Service“ pirkėjai
Trečiadienį Baltijos biržų investuotojų nuotaikos buvo skirtingos – Taline dominavo pardavėjai, tuo tarpu Vilniaus ir Rygos biržų indeksų vertės ūgtelėjo. „Tallink Grupp“ (+1,0 proc.) akcijų apyvarta buvo didžiausia, tačiau aktyviausiai prekiauta stipriai brangusiomis „Invaldos“ (+4,9 proc.) ir „City Service“ (+6,6 proc.) akcijomis. Dar gruodžio 19 dieną Baltijos biržos pranešė apie naują prestižinio likvidžiausių 10 Baltijos biržų akcijų indekso OMXB10 sudėtį, į kurią buvo įtrauktos pastarųjų bendrovių akcijos, todėl paskutinėmis metų dienomis šias akcijas pradėjo pirkti fondai ir portfeliniai investuotojai, kopijuojantys OMXB10 sudėtį. Jeigu vakar pirkėjai nespėjo pilnai suformuoti savo portfelių, tai šiandien ir rytoj turėtume sulaukti tolimesnio „Invaldos“ ir City Service“ akcijų brangimo. Žvelgiant bendrai, regiono rinkose ramybė tęsis, didžioji dalis investuotojų, matydami smukusį likvidumą, vengs imtis aktyvesnių veiksmų, o akcijų kainos prieš metų pabaigą turėtų labiau kilti, negu kristi.
Europos bankai gausiai naudojasi Europos centrinio banko (ECB) pagalba. Praėjusią savaitę ECB pradėtos teikti lengvatinės trejų metų paskolos bankams buvo labai paklausios. Centrinis bankas per savaitę suteikė paskolų už 489 mlrd. eurų. Lengvatinėmis paskolomis praėjusią savaitę pasinaudojo net 523 komerciniai bankai. Tiesa, gautas lėšas bankai bent jau kol kas perskolinti neskuba, didelė dalis pasiskolintų lėšų grįžo į ECB. Vienos nakties indelių centriniame banke vertė padidėjo iki visų laikų rekordo – 452 mlrd. eurų.
ECB paskolino daug pinigų komerciniams bankams, o tai reiškia, kad padidėja eurų kiekis finansų sistemoje. Stipriai padidėjusi eurų pasiūla, be abejo, yra nepalankus veiksnys eurui, todėl euras rekordiškai pinga. Dolerio atžvilgiu euras tapo pigiausias nuo šių metų sausio (1,293), o jenos atžvilgiu – pigiausias per dešimtmetį (100,5). Dėl neišspręstų žemyno skolų problemų ir didėjančios pasiūlos euro perspektyvos išlieka nepalankios.
ECB parama gerokai padeda tokioms šalims kaip Italija skolintis finansų rinkoje. Vakar Italija itin sėkmingai pasiskolino pusei metų. Už 6 mėnesių iždo obligacijas šalis mokės tik 3,25 proc. palūkanų, nors dar prieš mėnesį pasiskolinti kainavo dvigubai brangiau – 6,5 procento. Be to, pusmečiui pasiskolinta net 9 mlrd. eurų, tuo tarpu 2 metų obligacijų išplatinta tik už 1,7 mlrd. eurų. Trumpalaikės obligacijos tapo patrauklesnės, nes lėšas, reikalingas popierių pirkimui, galima pigiau ir lengviau pasiskolinti iš ECB, užstatui panaudojus tuos pačius Italijos vertybinius popierius. Tiesa, kad būtų uždirbta iš palūkanų skirtumo Italija turi išlikti moki – būtent todėl trumpo laikotarpio obligacijos patraukliausios. Šiandien Italija platins 2 ir 10 metų trukmės obligacijas, ketinama pasiskolinti 8,5 mlrd. eurų.
Lietuvos mažmeninės prekybos duomenys nenuvylė. Lapkritį mažmeninės prekybos apyvarta, palyginti su pernai lapkričiu padidėjo 21,8 procento. Spalį metinio augimo mastas buvo 17,8 procento. Panašu, kad bent jau kol kas vidaus paklausa tebėra pakankamai stipri ir padeda Lietuvos ūkiui atsispirti nepalankioms pasaulio ūkio tendencijoms. Šiandien sužinosime ar ir toliau mažėja atleidimų mastas JAV. Pastarąsias tris savaites registruotų bedarbių mažėjo ir atleidimų mastas tapo mažiausias nuo 2008 metų vidurio. Jei atleidimų ir vėl sumažėtų, jau būtų galima kalbėti apie lūžį JAV darbo rinkoje. Tiesa, investuotojai mano, kad praėjusią savaitę bedarbių šiek tiek padaugėjo. Įdomūs ir duomenys apie gamybos būkle Čikagos valstijoje (16:45) bei Lietuvos verslo pasitikėjimo rodiklio duomenys (11:00).
Prekybą Vilniaus biržoje suaktyvino „Invaldos“ ir „City Service“ pirkėjai
Trečiadienį Baltijos biržų investuotojų nuotaikos buvo skirtingos – Taline dominavo pardavėjai, tuo tarpu Vilniaus ir Rygos biržų indeksų vertės ūgtelėjo. „Tallink Grupp“ (+1,0 proc.) akcijų apyvarta buvo didžiausia, tačiau aktyviausiai prekiauta stipriai brangusiomis „Invaldos“ (+4,9 proc.) ir „City Service“ (+6,6 proc.) akcijomis. Dar gruodžio 19 dieną Baltijos biržos pranešė apie naują prestižinio likvidžiausių 10 Baltijos biržų akcijų indekso OMXB10 sudėtį, į kurią buvo įtrauktos pastarųjų bendrovių akcijos, todėl paskutinėmis metų dienomis šias akcijas pradėjo pirkti fondai ir portfeliniai investuotojai, kopijuojantys OMXB10 sudėtį. Jeigu vakar pirkėjai nespėjo pilnai suformuoti savo portfelių, tai šiandien ir rytoj turėtume sulaukti tolimesnio „Invaldos“ ir City Service“ akcijų brangimo. Žvelgiant bendrai, regiono rinkose ramybė tęsis, didžioji dalis investuotojų, matydami smukusį likvidumą, vengs imtis aktyvesnių veiksmų, o akcijų kainos prieš metų pabaigą turėtų labiau kilti, negu kristi.