versija spausdinimui
(0)
Vakar S&P 500 ir Dow Jones Industrial akcijų indeksų reikšmių pokyčiai buvo teigiami, o NASDAQ akcijų indeksas krito vos 0,01 proc. Prekybos pradžioje visi indeksai nėrė žemyn, bet vėliau sugebėjo po truputį atsitiesti. Neigiamą prekybos pradžią lėmė vakarykštis Europos akcijų indeksų kritimas, bet geros įmonių naujienos padėjo sugrįžti optimizmui. Pranešta, kad JAV automobilių gamintojų pardavimai gruodžio mėn. buvo stipriausi per paskutinius ketverius metus. „Ford“ metiniai pardavimai praėjusį mėnesį augo 11 proc., „General Motors“ – 5 proc., o „Chrysler“ – 37 proc. Visi automobilių gamintojai tikisi dar sėkmingesnių 2012 m. Laukiama geresnio vartotojų pasitikėjimo ekonomika, be to palūkanų normoms išlieka rekordinėse žemumose.
JAV gamyklų užsakymų mėnesinis pokytis lapkritį buvo didžiausias per praėjusius keturis mėnesius. Nors jis siekė 1,8 proc., ekonomistų prognozės siekė net 2 proc. Daugiausia išaugo lėktuvų, automobilių ir metalų apdirbimo gamyklų užsakymai, kurie sugebėjo padengti kompiuterių ir elektronikos gamintojų užsakymų kritimą. Beje, užvakar paskelbta didžiausia per pastaruosius šešis mėnesius ISM gamybos pirkimo vadybininkų indekso reikšmė dar kartą patvirtino, kad pramonės padėtis JAV yra ganėtinai nebloga.
Po vėl sugrįžusių gandų apie bendrovės planus sausį ar vasario pradžioje skelbti bankrotą „Eastman Kodak“ akcijos stipriai pigo. Kos turimų patentų pardavimai, siekiant gauti grynųjų pinigų, stringa. Įmonės produktai nebesugeba konkuruoti su pažangesniais „Canon“ ar „Hewlett-Packard“ gaminiais.
Pranešimas apie daugiau nei tikėtasi augusias mažmeninės prekybos apimtis gruodį (metini pokytis sudarė 4,5 proc.) leido tokioms akcijoms kaip „Home Depot“, „Starbucks“ ir „Ralph Lauren“ brangti atitinkamai 1,4 proc., 2,0 proc. ir 4,2 proc.
Vakarų Europa
Trečiadienį indeksų reikšmės mažėjo visose Europos biržose išskyrus Islandijos ir Šveicarijos. Smukusį investuotojų pasitikėjimą lėmė rinkų nuogąstavimai dėl bankų kapitalo poreikio. Vakar didžiausias Italijos bankas „UniCredit“ paskelbė naujas teises į nuosavybę rinkoje siūlysiantis 43 proc. mažesne verte, nei jau esamų akcijų rinkos kaina. Taip bankas nori pritraukti 7,5 mlrd. eurų papildomo kapitalo. „UniCredit“ akcijos kaina vakar smuko 14 proc. – daugiausia nuo 1988 metų. Ši žinia ir tai, kad Vakarų Europos valstybėms artimiausiu metu reikės ieškoti finansavimo esamoms skoloms apmokėti nežada ramaus laikotarpio rinkose. Vakar Vokietija aukciono metu 10-iai metų pasiskolino 4,06 mlrd. eurų vidutiniškai už 1,93 proc. Vakar dar skolinosi ir Portugalijos vyriausybė, o vėliau šį mėnesį į finansų rinkas finansavimo ieškoti eis Graikija, Italija ir Ispanija.
Šiandien ateities sandoriai rodo palankesnę rinkos kryptį nei vakar. Tačiau grąža veikiausiai bus ribota, nes nepasitikėjimą investuotojų gretose gali lemti vėliau šiandien vyksiantis Prancūzijos vyriausybės obligacijų aukcionas.
Azija
Šiandien Azijos akcijų rinkose vyravo neigiamos nuotaikos. Tik Honkongo akcijų indeksas Hang Seng pakilo 0,3 proc., o kitų indeksų reikšmės mažėjo. Pavyzdžiui, Japonijos akcijų indeksas Nikkei 225 krito 0,83 proc., o Pietų Korėjos akcijų indekso Kospi 200 reikšmė sumažėjo 0,23 proc.
Daugumos Japonijos finansų sektoriaus bendrovių akcijų kainos šiandien mažėjo. Vakar stipriai atpigusios Europos bankų akcijos paskatino investuotojus pardavinėti tokių bendrovių kaip „Nomura Holdings“ ar „Daiwa Securities Group“ akcijas, kurių kainos sumažėjo atitinkamai 2,0 ir 1,6 proc. Kinijos bankų akcijų kainos vis dar palaikomos lūkesčių, kad Kinijos centrinis bankas dar kartą sumažins privalomųjų rezervų normą. Šiandien „Industrial & Commercial Banko of China Ltd.” akcijos brango 0,6 proc., o “Bank of Communications Co.” akcijų kaina padidėjo 1,1 proc.
Baltijos šalys
Trečiadienį Vilniaus akcijų biržos indeksas nepakito, o bendra biržos apyvarta prilygo vos 206,4 tūkst. eurų. Pigusių akcijų buvo dvigubai daugiau nei brangusių. Labiausiai brango „Rokiškio sūrio“ akcijos – 6,51 proc., pigo – „Lino“ akcijos – 5,25 proc. Talino akcijų biržos indeksas sumažėjo 0,77 proc. Iš 15 Taline kotiruojamų bendrovių akcijų pigo net 10, o brango vos 4. Didžiausiu teigiamu akcijų kainos pokyčiu išsiskyrė „Viisnurk“ vertybiniai popieriai, pabrangę 3,71 proc. Rygos akcijų biržos indeksas padidėjo 0,48 proc., o bendra biržos apyvarta sudarė 40,1 tūkst. latų. Įdomi prekyba vyko „Valmieras stikla skiedra“ akcijomis, kurios pabrango net 16,5 proc, t.y. labiausiai Rygos biržoje, o akcijų apyvarta siekė 8 tūkst. latų. Visi sandoriai šiomis akcijomis buvo sudaryti po pietų ir pirkėjų gretose vyravo tik vienas biržos tarpininkas.
Latvijos ministras pirmininkas V. Dombrovskis pareiškė, kad šaliai šiemet daugiau nereikės karpyti biudžeto išlaidų. Šalies vyriausybė šiemet prognozuoja 2,5 proc. BVP biudžeto deficitą ir toliau kaip įmanoma greičiau siekia narystės euro zonoje. Lėtėsiantis skolų slegiamos Vakarų Europos ekonomikos augimas netruks šiemet atsiliepti ir Latvijos ekonomikai. Jos BVP augimas gali sulėtėti nuo 2011 metais prognozuojamų 5,3 proc. iki 2,0 proc. 2012 metais.
Žaliavos
„WTI“ naftos ateities sandorių kaina „NYMEX“ biržoje vakar šoktelėjo aukščiau 103 JAV dolerių už barelį. Šios žaliavos rinkoje varžosi dvi priešingos jėgos – ES skolų problemos, didinančios ekonomikos smukimo grėsmę regione ir geopolitinė rizika, kad ES dar sausio pabaigoje nuspręs uždrausti Irano naftos importą. Vakar Prancūzijos užsienio reikalų ministras pripažino, kad ES diplomatai sutinka su siūlymais nebeleisti Iranui eksportuoti naftą į šį regioną, o galutinis sprendimas bus priimtas sausio mėn. 30 d. Spėjama, kad ES šalys bandys importo draudimą taikyti palaipsniui, laukdamos, kol pasibaigs šaltasis metų laikotarpis ir sumažės sezoninis naftos poreikis. Rinkos dalyvius kiek pradžiugino ir Amerikos naftos instituto pranešimas apie labiau nei tikėtasi sumažėjusias žaliavinės naftos atsargas. Jos krito 4,4 mln. barelių. Tiesa, vidurinio distiliavimo ir benzino atsargos išaugo. Šiandien po pietų oficialią naftos atsargų ataskaitą pateiks JAV energetikos administracija. Įdomiau bus pažvelgti į naftos produktų suvartojimo pokyčius šalyje.
JAV gamyklų užsakymų mėnesinis pokytis lapkritį buvo didžiausias per praėjusius keturis mėnesius. Nors jis siekė 1,8 proc., ekonomistų prognozės siekė net 2 proc. Daugiausia išaugo lėktuvų, automobilių ir metalų apdirbimo gamyklų užsakymai, kurie sugebėjo padengti kompiuterių ir elektronikos gamintojų užsakymų kritimą. Beje, užvakar paskelbta didžiausia per pastaruosius šešis mėnesius ISM gamybos pirkimo vadybininkų indekso reikšmė dar kartą patvirtino, kad pramonės padėtis JAV yra ganėtinai nebloga.
Po vėl sugrįžusių gandų apie bendrovės planus sausį ar vasario pradžioje skelbti bankrotą „Eastman Kodak“ akcijos stipriai pigo. Kos turimų patentų pardavimai, siekiant gauti grynųjų pinigų, stringa. Įmonės produktai nebesugeba konkuruoti su pažangesniais „Canon“ ar „Hewlett-Packard“ gaminiais.
Pranešimas apie daugiau nei tikėtasi augusias mažmeninės prekybos apimtis gruodį (metini pokytis sudarė 4,5 proc.) leido tokioms akcijoms kaip „Home Depot“, „Starbucks“ ir „Ralph Lauren“ brangti atitinkamai 1,4 proc., 2,0 proc. ir 4,2 proc.
Vakarų Europa
Trečiadienį indeksų reikšmės mažėjo visose Europos biržose išskyrus Islandijos ir Šveicarijos. Smukusį investuotojų pasitikėjimą lėmė rinkų nuogąstavimai dėl bankų kapitalo poreikio. Vakar didžiausias Italijos bankas „UniCredit“ paskelbė naujas teises į nuosavybę rinkoje siūlysiantis 43 proc. mažesne verte, nei jau esamų akcijų rinkos kaina. Taip bankas nori pritraukti 7,5 mlrd. eurų papildomo kapitalo. „UniCredit“ akcijos kaina vakar smuko 14 proc. – daugiausia nuo 1988 metų. Ši žinia ir tai, kad Vakarų Europos valstybėms artimiausiu metu reikės ieškoti finansavimo esamoms skoloms apmokėti nežada ramaus laikotarpio rinkose. Vakar Vokietija aukciono metu 10-iai metų pasiskolino 4,06 mlrd. eurų vidutiniškai už 1,93 proc. Vakar dar skolinosi ir Portugalijos vyriausybė, o vėliau šį mėnesį į finansų rinkas finansavimo ieškoti eis Graikija, Italija ir Ispanija.
Šiandien ateities sandoriai rodo palankesnę rinkos kryptį nei vakar. Tačiau grąža veikiausiai bus ribota, nes nepasitikėjimą investuotojų gretose gali lemti vėliau šiandien vyksiantis Prancūzijos vyriausybės obligacijų aukcionas.
Azija
Šiandien Azijos akcijų rinkose vyravo neigiamos nuotaikos. Tik Honkongo akcijų indeksas Hang Seng pakilo 0,3 proc., o kitų indeksų reikšmės mažėjo. Pavyzdžiui, Japonijos akcijų indeksas Nikkei 225 krito 0,83 proc., o Pietų Korėjos akcijų indekso Kospi 200 reikšmė sumažėjo 0,23 proc.
Daugumos Japonijos finansų sektoriaus bendrovių akcijų kainos šiandien mažėjo. Vakar stipriai atpigusios Europos bankų akcijos paskatino investuotojus pardavinėti tokių bendrovių kaip „Nomura Holdings“ ar „Daiwa Securities Group“ akcijas, kurių kainos sumažėjo atitinkamai 2,0 ir 1,6 proc. Kinijos bankų akcijų kainos vis dar palaikomos lūkesčių, kad Kinijos centrinis bankas dar kartą sumažins privalomųjų rezervų normą. Šiandien „Industrial & Commercial Banko of China Ltd.” akcijos brango 0,6 proc., o “Bank of Communications Co.” akcijų kaina padidėjo 1,1 proc.
Baltijos šalys
Trečiadienį Vilniaus akcijų biržos indeksas nepakito, o bendra biržos apyvarta prilygo vos 206,4 tūkst. eurų. Pigusių akcijų buvo dvigubai daugiau nei brangusių. Labiausiai brango „Rokiškio sūrio“ akcijos – 6,51 proc., pigo – „Lino“ akcijos – 5,25 proc. Talino akcijų biržos indeksas sumažėjo 0,77 proc. Iš 15 Taline kotiruojamų bendrovių akcijų pigo net 10, o brango vos 4. Didžiausiu teigiamu akcijų kainos pokyčiu išsiskyrė „Viisnurk“ vertybiniai popieriai, pabrangę 3,71 proc. Rygos akcijų biržos indeksas padidėjo 0,48 proc., o bendra biržos apyvarta sudarė 40,1 tūkst. latų. Įdomi prekyba vyko „Valmieras stikla skiedra“ akcijomis, kurios pabrango net 16,5 proc, t.y. labiausiai Rygos biržoje, o akcijų apyvarta siekė 8 tūkst. latų. Visi sandoriai šiomis akcijomis buvo sudaryti po pietų ir pirkėjų gretose vyravo tik vienas biržos tarpininkas.
Latvijos ministras pirmininkas V. Dombrovskis pareiškė, kad šaliai šiemet daugiau nereikės karpyti biudžeto išlaidų. Šalies vyriausybė šiemet prognozuoja 2,5 proc. BVP biudžeto deficitą ir toliau kaip įmanoma greičiau siekia narystės euro zonoje. Lėtėsiantis skolų slegiamos Vakarų Europos ekonomikos augimas netruks šiemet atsiliepti ir Latvijos ekonomikai. Jos BVP augimas gali sulėtėti nuo 2011 metais prognozuojamų 5,3 proc. iki 2,0 proc. 2012 metais.
Žaliavos
„WTI“ naftos ateities sandorių kaina „NYMEX“ biržoje vakar šoktelėjo aukščiau 103 JAV dolerių už barelį. Šios žaliavos rinkoje varžosi dvi priešingos jėgos – ES skolų problemos, didinančios ekonomikos smukimo grėsmę regione ir geopolitinė rizika, kad ES dar sausio pabaigoje nuspręs uždrausti Irano naftos importą. Vakar Prancūzijos užsienio reikalų ministras pripažino, kad ES diplomatai sutinka su siūlymais nebeleisti Iranui eksportuoti naftą į šį regioną, o galutinis sprendimas bus priimtas sausio mėn. 30 d. Spėjama, kad ES šalys bandys importo draudimą taikyti palaipsniui, laukdamos, kol pasibaigs šaltasis metų laikotarpis ir sumažės sezoninis naftos poreikis. Rinkos dalyvius kiek pradžiugino ir Amerikos naftos instituto pranešimas apie labiau nei tikėtasi sumažėjusias žaliavinės naftos atsargas. Jos krito 4,4 mln. barelių. Tiesa, vidurinio distiliavimo ir benzino atsargos išaugo. Šiandien po pietų oficialią naftos atsargų ataskaitą pateiks JAV energetikos administracija. Įdomiau bus pažvelgti į naftos produktų suvartojimo pokyčius šalyje.