versija spausdinimui
(0)
Planuojamas „Klaipėdos naftos“ įstatinio kapitalo didinimas turtiniu valstybės įnašu, nesusijusiu su pagrindine įmones veikla, gali pažeisti smulkiųjų akcininkų interesus, perspėja Investuotojų asociacija.
Vyriausybėje šiuo metu svarstoma Energetikos ministerijos iniciatyva perduoti „Klaipėdos naftai“ Kupiškio rajone įsikūrusią Subačiaus kuro bazę, kuri įvertinta 45,49 mln. litų. Už perduodamą turtą valstybė norėtų perimti atitinkamos vertės “Klaipėdos naftos” akcijų.
“Smulkieji akcininkai itin vertina “Klaipėdos naftos” vadovo Roko Masiulio veiksmus didinant įmonės veiklos efektyvumą. Tačiau uždirbtas pelnas turėtų būti išmokamas visiems akcininkams dividendų forma, o ne perkant įmonei nereikalingą turtą iš pagrindinio akcininko”, - sakė Investuotojų asociacijos ekspertas Vaidotas Rūkas.
Pasak jo, išsivysčiusiose šalyse pagrindinis akcininkas negalėtų balsuoti dėl turto įsigijimo iš savęs, todėl sandoriui reikėtų beveik 2 tūkst. smulkiųjų akcininkų pritarimo. Be to, jei Subačiaus kuro bazė įvertinta 45,49 mln. litų, nustatant „Klaipėdos naftos“ naujos akcijų emisijos vertę turėtų būti vadovaujamasi tokiais pat vertinimo principais, o ne remiamasi akcijų biržos kaina, kuri yra maža dėl neaiškios valstybės politikos.
„Klaipėdos nafta“ sukaupė jau daugiau nei 110 mln. litų, tačiau valstybė nepriima sprendimo dėl dividendų mokėjimo, nes pinigai kaupiami suskystintų dujų terminalo statyboms. Tačiau Energetikos ministerija deklaruoja, kad pastačius terminalą, jis vėliau gali būti parduotas valstybei. Tuomet, kai smulkiesiems akcininkams tenka kaštai ir naujos veiklos rizika, o pagrindinis akcininkas su turtu daro ką nori, akcijos negali kainuoti daug“, - sakė V. Rūkas.
„Klaipėdos naftos“ kapitalizacija šiuo metu siekia 472 mln. litų. Valstybė valdo 70,6 proc. “Klaipėdos naftos“ akcijų, dar 10 proc. priklauso “Achemos grupei”, o likusios – smulkiesiems akcininkams.
Vyriausybėje šiuo metu svarstoma Energetikos ministerijos iniciatyva perduoti „Klaipėdos naftai“ Kupiškio rajone įsikūrusią Subačiaus kuro bazę, kuri įvertinta 45,49 mln. litų. Už perduodamą turtą valstybė norėtų perimti atitinkamos vertės “Klaipėdos naftos” akcijų.
“Smulkieji akcininkai itin vertina “Klaipėdos naftos” vadovo Roko Masiulio veiksmus didinant įmonės veiklos efektyvumą. Tačiau uždirbtas pelnas turėtų būti išmokamas visiems akcininkams dividendų forma, o ne perkant įmonei nereikalingą turtą iš pagrindinio akcininko”, - sakė Investuotojų asociacijos ekspertas Vaidotas Rūkas.
Pasak jo, išsivysčiusiose šalyse pagrindinis akcininkas negalėtų balsuoti dėl turto įsigijimo iš savęs, todėl sandoriui reikėtų beveik 2 tūkst. smulkiųjų akcininkų pritarimo. Be to, jei Subačiaus kuro bazė įvertinta 45,49 mln. litų, nustatant „Klaipėdos naftos“ naujos akcijų emisijos vertę turėtų būti vadovaujamasi tokiais pat vertinimo principais, o ne remiamasi akcijų biržos kaina, kuri yra maža dėl neaiškios valstybės politikos.
„Klaipėdos nafta“ sukaupė jau daugiau nei 110 mln. litų, tačiau valstybė nepriima sprendimo dėl dividendų mokėjimo, nes pinigai kaupiami suskystintų dujų terminalo statyboms. Tačiau Energetikos ministerija deklaruoja, kad pastačius terminalą, jis vėliau gali būti parduotas valstybei. Tuomet, kai smulkiesiems akcininkams tenka kaštai ir naujos veiklos rizika, o pagrindinis akcininkas su turtu daro ką nori, akcijos negali kainuoti daug“, - sakė V. Rūkas.
„Klaipėdos naftos“ kapitalizacija šiuo metu siekia 472 mln. litų. Valstybė valdo 70,6 proc. “Klaipėdos naftos“ akcijų, dar 10 proc. priklauso “Achemos grupei”, o likusios – smulkiesiems akcininkams.