versija spausdinimui
(0)
Pirmoji prekybos sesija šią savaitę JAV akcijų biržose pasižymėjo optimizmu. Nasdaq Composite indeksas kilo 0,64 proc., o Dow Jones Industrial Average ir S&P 500 indeksai padidėjo kiek mažiau – 0,48 ir 0,36 proc. Teigiamas nuotaikas lėmė sparčiau nei tikėtasi praėjusį ketvirtį augusi Kinijos ekonomika. Taip pat didelio investuotojų dėmesys nukreiptas į įmonių finansinius rezultatus.
„Citigroup, Inc.“ akcijos smuko 8,21 proc., kai bankas uždirbo mažiau pelno nei buvo laukta. Palyginti su atitinkamu laikotarpiu prieš metus, IV ketv. pelnas smuko 69 proc., o pajamos sumažėjo 17 proc. Didžiausią įtaką prastiems rezultatams turėjo ženkliai smukusios investicinio padalinio pajamos ir pelnas. „Wells Fargo & Company” akcijos brango 0,73 proc. IV ketv. bankas uždirbo penktadaliu daugiau pelno, tačiau pajamos smuktelėjo 4 proc. Tiesa, tiek banko pajamos, tiek pelnas viršijo analitikų lūkesčius. Didžiausią teigiamą įtaką finansiniams rezultatams turėjo perpus sumažėję atidėjiniai blogoms paskoloms. Tiesa, daugumos didelės kapitalizacijos JAV bankų akcijos smuko 1 –2 proc. ribose.
Vakarų Europa
Akcijų indeksai Vakarų Europoje antradienį kilo į viršų. Investuotojų nuotaikas vakar lėmė naujienos iš Kinijos. Šalies BVP IV ketv. augo lėčiausiai per pastaruosius 10 ketvirčių, tačiau nuotaikas gerokai pakylėjo lūkesčiai, kad Kinijos vyriausybė vėl pradės vykdyti laisvesnę pinigų politiką. Šie lūkesčiai lėmė ir didesnę ciklinio sektoriau bendrovių akcijų paklausą – brango automobilių ir žaliavų bendrovių akcijos. Taip pat investuotojai vakar ignoravo reitingų agentūros reitingų sumažinimus – Ispanija, vakar platinusi skolos obligacijas, mokėjo vidutines 2,049 proc. palūkanas už 12 mėnesių iždo obligacijas. Gruodžio mėnesį šalies mokama palūkanų norma siekė 4,05 proc.
Šie metai akcijų rinkose kol kas atrodo klostosi palankiai, tačiau dar negalima pasakyti ar tai pavirs stabilia ilgalaike tendencija. Veikiausiai rinkos pasižymės kintamumu ateinančius keletą mėnesių kol bus aiškesnė vyriausybių skolos rinkos ir bendra ekonomikos būklė.
Šiandien ateities sandoriai rodo atsargesnes nuotaikas. Prieš leisdami akcijoms toliau brangti investuotojai šiandien norės pažiūrėti kaip finansų rinkose seksis pasiskolinti Portugalijai ir kaip toliau seksis derybos dėl Graikijos skolos restruktūrizavimo.
Sausio mėnesį Vokietijos investuotojų pasitikėjimo indeksas skaičiuojamas „ZEW“ maloniai nustebino rinkas. Lūkesčius matuojantis indeksas pašoko nuo -53,8 iki -21,6 punkto – tai didžiausias mėnesinis šuolis per šio indekso skaičiavimo istoriją. Tokie lūkesčių pokyčiai leidžia manyti, kad bent jau pajėgiausioje euro zonos ekonomikoje situacija nėra tokia bloga ir recesijos lūkesčiai gali nepasiteisinti.
Metinė infliacija euro zonoje gruodį sulėtėjo nuo 3,0 proc. iki 2,7 proc. Lėtėjanti ūkio plėtra daro savo įtaką ir kainų augimui, o Europos centrinis bankas turėtų jaustis tvirčiau vėl sumažinęs bazinę palūkanų normą iki rekordinių žemumų.
Azija
Azijos akcijų indeksų reikšmių pokyčiai šįryt nebuvo vienodos krypties. Japonijos Nikkei 225 indekso pokytis siekė 0,99 proc., o pats indeksas pakilo iki aukščiausio lygio per paskutines dvi savaites. Įdomu tai, kad labiausiai brango finansų sektoriaus bendrovės. Pavyzdžiui, „Nomura Holdings“ akcijos pabrango 2,4 proc. Taip pati išaugo ir energetikos sektoriaus bendrovių akcijų kainos.
Kinijos akcijų indeksai šiandien krito. Toks smuktelėjimas po vakarykščio akcijų brangimo, didžiausio nuo 2009 m. spalio, nenustebino. Be to, investuotojus nuliūdino gruodžio būsto kainų pokyčių duomenys. Tik dviejuose iš 70-ies miestų gruodžio mėnesį būsto kainos padidėjo, o net 52-uose sumažėjo. Panašu, kad šalies valdžia ir toliau stengsis riboti nekilnojamojo turto sektoriaus plėtrą, tad kainų kritimą turėtume matyti ir artimiausiais mėnesiais. Taip pat nuvylė ir tiesioginių užsienio investicijų pokyčiai. Gruodį Kinijoje užsieniečiai investavo 12,2 mlrd. JAV dolerių, arba 12,7 proc. mažiau nei prieš metus. Per visus 2011 m. tiesioginės užsienio investicijos Kinijoje padidėjo 9,7 proc.
Baltijos šalys
Antradienį visi trys Baltijos akcijų biržų indeksai išaugo. Didžiausia apyvarta pasiekta Taline – 533 tūkst. eurų. Tarp kotiruojamų akcijų daugiausiai pigo „Lino“ akcijos – daugiau nei 10 proc., o labiausiai brango Lietuvos energetikos sektoriaus įmonių akcijos. Investuotojai teigiamai sureagavo į vakar Seime priimtą Elektros energetikos įstatymo pataisą, kuri leistų neberiboti elektros energetikos bendrovių normatyvinio pelningumo. Šiuo metu bendrovėms buvo leidžiama uždirbti vos 5 proc. nuo normatyviniam pelnui apskaičiuoti naudojamo turto. Toks sprendimas yra esminis elektros sektoriaus bendrovėms, nes atriša rankas uždirbti daugiau nei leidžia įstatymas bei siekti ekonomiškai pagrįsto pelno nustatymo iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos.
Lietuvos statistikos departamento išankstiniais skaičiavimais kainos šalyje sausio mėnesį gali padidėti 0,2 proc. Tai reiškia, kad metinės infliacijos tempas Lietuvoje ir toliau lėtėja. Palyginti su 3,4 proc. gruodį, sausį augimas gali siekti 3,2 proc., o vidutinė metinė infliacija – 4,1 proc.
Vidurio ir Rytų Europa
Prekyba Rusijos akcijų rinkoje antradienį judėjo teigiama linkme. Investuotojams nestigo optimizmo po to kai rinkose pasklido kalbos apie galimą tolesnį Kinijos pinigų politikos lengvinimą, pastebimai pagerėjusius Vokietijos investuotojų lūkesčius bei išaugusį JAV „Empire“ gamybos indeksą.
Žaliavos
Antradienį „WTI“ naftos ateities sandorių kaina „NYMEX“ biržoje pakilo aukščiau 101 JAV dolerių už barelių. Kainos augimą lėmė teigiamos nuotaikos finansų ir žaliavų rinkose, o jas sukėlė pakankamai neblogi JAV ir Vokietijos makroekonominiai rodikliai, suteikiantys palaikymą naftos paklausos prognozėms. Be to, kaip ir ankstesnėmis dienomis, išlieka svarbus geopolitinės rizikos elementas. Iranas pasiūlė Saudo Arabijai būti protingesnei ir atsargesnei viešai komentuojant savo planus didinti naftos gavybą, jeigu sumažėtų Vakarų ir ne tik valstybių naftos pirkimai iš Irano. Priminsime, kad Saudo Arabijos naftos ministras užvakar teigė, kad karalystė gali nesunkiai ir labai greitai padidinti naftos išgavimą nuo dabartinių 9,8 iki 11,8 mln. barelių per dieną. Beje, aiškėja ir ES valstybių planuojamo draudimo įvežti žaliavinę naftą iš Irano detalės. Šį pusmetį ES pirmininkaujanti Danija teigė, kad visiškas draudimas įsigaliotų tik nuo liepos 1 d, o iki tol naftos pirkimai iš šios šalies turėtų palaipsniui būti mažinami. Artimiausias dvi dienas naftos rinkos dalyviams bus įdomios JAV atsargų pokyčių ataskaitos. Laukiama, kad žaliavinės naftos atsargos padidėjo 3 mln. barelių.
„Citigroup, Inc.“ akcijos smuko 8,21 proc., kai bankas uždirbo mažiau pelno nei buvo laukta. Palyginti su atitinkamu laikotarpiu prieš metus, IV ketv. pelnas smuko 69 proc., o pajamos sumažėjo 17 proc. Didžiausią įtaką prastiems rezultatams turėjo ženkliai smukusios investicinio padalinio pajamos ir pelnas. „Wells Fargo & Company” akcijos brango 0,73 proc. IV ketv. bankas uždirbo penktadaliu daugiau pelno, tačiau pajamos smuktelėjo 4 proc. Tiesa, tiek banko pajamos, tiek pelnas viršijo analitikų lūkesčius. Didžiausią teigiamą įtaką finansiniams rezultatams turėjo perpus sumažėję atidėjiniai blogoms paskoloms. Tiesa, daugumos didelės kapitalizacijos JAV bankų akcijos smuko 1 –2 proc. ribose.
Vakarų Europa
Akcijų indeksai Vakarų Europoje antradienį kilo į viršų. Investuotojų nuotaikas vakar lėmė naujienos iš Kinijos. Šalies BVP IV ketv. augo lėčiausiai per pastaruosius 10 ketvirčių, tačiau nuotaikas gerokai pakylėjo lūkesčiai, kad Kinijos vyriausybė vėl pradės vykdyti laisvesnę pinigų politiką. Šie lūkesčiai lėmė ir didesnę ciklinio sektoriau bendrovių akcijų paklausą – brango automobilių ir žaliavų bendrovių akcijos. Taip pat investuotojai vakar ignoravo reitingų agentūros reitingų sumažinimus – Ispanija, vakar platinusi skolos obligacijas, mokėjo vidutines 2,049 proc. palūkanas už 12 mėnesių iždo obligacijas. Gruodžio mėnesį šalies mokama palūkanų norma siekė 4,05 proc.
Šie metai akcijų rinkose kol kas atrodo klostosi palankiai, tačiau dar negalima pasakyti ar tai pavirs stabilia ilgalaike tendencija. Veikiausiai rinkos pasižymės kintamumu ateinančius keletą mėnesių kol bus aiškesnė vyriausybių skolos rinkos ir bendra ekonomikos būklė.
Šiandien ateities sandoriai rodo atsargesnes nuotaikas. Prieš leisdami akcijoms toliau brangti investuotojai šiandien norės pažiūrėti kaip finansų rinkose seksis pasiskolinti Portugalijai ir kaip toliau seksis derybos dėl Graikijos skolos restruktūrizavimo.
Sausio mėnesį Vokietijos investuotojų pasitikėjimo indeksas skaičiuojamas „ZEW“ maloniai nustebino rinkas. Lūkesčius matuojantis indeksas pašoko nuo -53,8 iki -21,6 punkto – tai didžiausias mėnesinis šuolis per šio indekso skaičiavimo istoriją. Tokie lūkesčių pokyčiai leidžia manyti, kad bent jau pajėgiausioje euro zonos ekonomikoje situacija nėra tokia bloga ir recesijos lūkesčiai gali nepasiteisinti.
Metinė infliacija euro zonoje gruodį sulėtėjo nuo 3,0 proc. iki 2,7 proc. Lėtėjanti ūkio plėtra daro savo įtaką ir kainų augimui, o Europos centrinis bankas turėtų jaustis tvirčiau vėl sumažinęs bazinę palūkanų normą iki rekordinių žemumų.
Azija
Azijos akcijų indeksų reikšmių pokyčiai šįryt nebuvo vienodos krypties. Japonijos Nikkei 225 indekso pokytis siekė 0,99 proc., o pats indeksas pakilo iki aukščiausio lygio per paskutines dvi savaites. Įdomu tai, kad labiausiai brango finansų sektoriaus bendrovės. Pavyzdžiui, „Nomura Holdings“ akcijos pabrango 2,4 proc. Taip pati išaugo ir energetikos sektoriaus bendrovių akcijų kainos.
Kinijos akcijų indeksai šiandien krito. Toks smuktelėjimas po vakarykščio akcijų brangimo, didžiausio nuo 2009 m. spalio, nenustebino. Be to, investuotojus nuliūdino gruodžio būsto kainų pokyčių duomenys. Tik dviejuose iš 70-ies miestų gruodžio mėnesį būsto kainos padidėjo, o net 52-uose sumažėjo. Panašu, kad šalies valdžia ir toliau stengsis riboti nekilnojamojo turto sektoriaus plėtrą, tad kainų kritimą turėtume matyti ir artimiausiais mėnesiais. Taip pat nuvylė ir tiesioginių užsienio investicijų pokyčiai. Gruodį Kinijoje užsieniečiai investavo 12,2 mlrd. JAV dolerių, arba 12,7 proc. mažiau nei prieš metus. Per visus 2011 m. tiesioginės užsienio investicijos Kinijoje padidėjo 9,7 proc.
Baltijos šalys
Antradienį visi trys Baltijos akcijų biržų indeksai išaugo. Didžiausia apyvarta pasiekta Taline – 533 tūkst. eurų. Tarp kotiruojamų akcijų daugiausiai pigo „Lino“ akcijos – daugiau nei 10 proc., o labiausiai brango Lietuvos energetikos sektoriaus įmonių akcijos. Investuotojai teigiamai sureagavo į vakar Seime priimtą Elektros energetikos įstatymo pataisą, kuri leistų neberiboti elektros energetikos bendrovių normatyvinio pelningumo. Šiuo metu bendrovėms buvo leidžiama uždirbti vos 5 proc. nuo normatyviniam pelnui apskaičiuoti naudojamo turto. Toks sprendimas yra esminis elektros sektoriaus bendrovėms, nes atriša rankas uždirbti daugiau nei leidžia įstatymas bei siekti ekonomiškai pagrįsto pelno nustatymo iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos.
Lietuvos statistikos departamento išankstiniais skaičiavimais kainos šalyje sausio mėnesį gali padidėti 0,2 proc. Tai reiškia, kad metinės infliacijos tempas Lietuvoje ir toliau lėtėja. Palyginti su 3,4 proc. gruodį, sausį augimas gali siekti 3,2 proc., o vidutinė metinė infliacija – 4,1 proc.
Vidurio ir Rytų Europa
Prekyba Rusijos akcijų rinkoje antradienį judėjo teigiama linkme. Investuotojams nestigo optimizmo po to kai rinkose pasklido kalbos apie galimą tolesnį Kinijos pinigų politikos lengvinimą, pastebimai pagerėjusius Vokietijos investuotojų lūkesčius bei išaugusį JAV „Empire“ gamybos indeksą.
Žaliavos
Antradienį „WTI“ naftos ateities sandorių kaina „NYMEX“ biržoje pakilo aukščiau 101 JAV dolerių už barelių. Kainos augimą lėmė teigiamos nuotaikos finansų ir žaliavų rinkose, o jas sukėlė pakankamai neblogi JAV ir Vokietijos makroekonominiai rodikliai, suteikiantys palaikymą naftos paklausos prognozėms. Be to, kaip ir ankstesnėmis dienomis, išlieka svarbus geopolitinės rizikos elementas. Iranas pasiūlė Saudo Arabijai būti protingesnei ir atsargesnei viešai komentuojant savo planus didinti naftos gavybą, jeigu sumažėtų Vakarų ir ne tik valstybių naftos pirkimai iš Irano. Priminsime, kad Saudo Arabijos naftos ministras užvakar teigė, kad karalystė gali nesunkiai ir labai greitai padidinti naftos išgavimą nuo dabartinių 9,8 iki 11,8 mln. barelių per dieną. Beje, aiškėja ir ES valstybių planuojamo draudimo įvežti žaliavinę naftą iš Irano detalės. Šį pusmetį ES pirmininkaujanti Danija teigė, kad visiškas draudimas įsigaliotų tik nuo liepos 1 d, o iki tol naftos pirkimai iš šios šalies turėtų palaipsniui būti mažinami. Artimiausias dvi dienas naftos rinkos dalyviams bus įdomios JAV atsargų pokyčių ataskaitos. Laukiama, kad žaliavinės naftos atsargos padidėjo 3 mln. barelių.