versija spausdinimui
(3)
Rytoj Seime vyks lemiamas balsavimas dėl laikinosios komisijos „Snoro“ bankroto aplinkybėms tirti sudarymo. Komisijai įnirtingai priešinasi tiek dalis politikos elito, tiek sprendimus dėl „Snoro“ priėmusios institucijos. Vien tai jau yra pakankamas pagrindas tokiai komisijai sukurti, tačiau esama ir daugiau priežasčių, kodėl Asociacija įsitikinusi, kad tokia komisija būtina.
Kai kurie politikai gąsdina, kad komisijos sudarymas gali sutrikdyti trapią šalies bankų sistemą, o proceso politizavimas gali turėti teisinių pasekmių, jei kreditoriai kreipsis į tarptautines teisines institucijas.
Abu teiginiai stebina savo nuoširdžiu naivumu. „Snoro“ banko nacionalizavimas ir bankrotas buvo pavojingiausias smūgis Lietuvos bankininkystės stabilumui, tačiau sistema jį puikiai atlaikė. Tuo tarpu „Snoras“ šiuo metu nebėra bankininkystės sistemos dalis, todėl jokio pavojaus jos stabilumui jis negali kelti.
O Seimo Pirmininkei, kuri nuogąstauja dėl būsimos komisijos politizavimo, norėtumėm pasakyti paprastai: „Tai nepolitizuokite!“. Laikinoji komisija, kuri užsiimtų politikų indėlių judėjimo Lietuvos bankuose trajektorijų tyrimais mums nereikalinga. Tokia komisija nereikalinga niekam.
„Snoro“ kreditoriai ir indėlininkai siekia, kad Lietuvoje atsirastų pakankamai svorio turinti jėga, galinti klausti ir gauti atsakymus iš Lietuvos banko, Vyriausybės ir „Snoro“ bankroto administratoriaus. Šiuo metu administratorius ir šalies valdžios ir priežiūros institucijos veikia kaip viena komanda, todėl kreditorių galimybės inicijuoti atvirą diskusiją ir gauti išsamią informaciją yra ribotos.
Politikai turėtų suprasti, kad kreditoriams rūpi paprastas dalykas – sužinoti tikrąją situaciją „Snore“ ir užsitikrinti maksimalias galimybes susigražinti savo investuotas lėšas.
Kol kas mes žinome tik tai, kad tokios galimybės mažėja, nes vakar Lietuvos banko vadovas teigė, kad „Snoro“ turto stygius siekia jau 3,9 milijardo litų. Dar visai neseniai laikinasis administratorius S.Freakley buvo nustatęs 3,4 milijardo litų deficitą, todėl logiška klausti, ar labai brangiai apmokamas laikinasis administratorius pusės milijardo litų skylės nepastebėjo, ar banko turtas tiesiog tirpsta akyse ir nei bankroto administratorius, nei Lietuvos bankas šios erozijos nepajėgūs sustabdyti?
Štai todėl komisija būtina kaip saugiklis, kaip mokytojas, turintis teisę patikrinti neklaužados mokinio namų darbus.
Komisija būtina ir tam, kad Seime nenusloptų diskusija dėl teisinės panašių procesų aplinkos, nes „Snoro“ atvejis privertė atidžiau pažvelgti į banko bankroto procesą reglamentuojančius teisės aktus. Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas banko bankroto atveju yra ydingas, nes jis diskriminuoja vienus kreditorius kitų kreditorių atžvilgiu ir sukuria prielaidas valstybei ir jos subjektams įgyti pranašumą prieš kitus banko kreditorius bei pažeidžia pagrindinius teisės principus. Todėl „Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacija kartu su jai talkinančiais teisininkais parengė Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 87 straipsnio pataisas, kurias sieksime įtvirtinti visų kreditorių labui.
Kai kurie politikai gąsdina, kad komisijos sudarymas gali sutrikdyti trapią šalies bankų sistemą, o proceso politizavimas gali turėti teisinių pasekmių, jei kreditoriai kreipsis į tarptautines teisines institucijas.
Abu teiginiai stebina savo nuoširdžiu naivumu. „Snoro“ banko nacionalizavimas ir bankrotas buvo pavojingiausias smūgis Lietuvos bankininkystės stabilumui, tačiau sistema jį puikiai atlaikė. Tuo tarpu „Snoras“ šiuo metu nebėra bankininkystės sistemos dalis, todėl jokio pavojaus jos stabilumui jis negali kelti.
O Seimo Pirmininkei, kuri nuogąstauja dėl būsimos komisijos politizavimo, norėtumėm pasakyti paprastai: „Tai nepolitizuokite!“. Laikinoji komisija, kuri užsiimtų politikų indėlių judėjimo Lietuvos bankuose trajektorijų tyrimais mums nereikalinga. Tokia komisija nereikalinga niekam.
„Snoro“ kreditoriai ir indėlininkai siekia, kad Lietuvoje atsirastų pakankamai svorio turinti jėga, galinti klausti ir gauti atsakymus iš Lietuvos banko, Vyriausybės ir „Snoro“ bankroto administratoriaus. Šiuo metu administratorius ir šalies valdžios ir priežiūros institucijos veikia kaip viena komanda, todėl kreditorių galimybės inicijuoti atvirą diskusiją ir gauti išsamią informaciją yra ribotos.
Politikai turėtų suprasti, kad kreditoriams rūpi paprastas dalykas – sužinoti tikrąją situaciją „Snore“ ir užsitikrinti maksimalias galimybes susigražinti savo investuotas lėšas.
Kol kas mes žinome tik tai, kad tokios galimybės mažėja, nes vakar Lietuvos banko vadovas teigė, kad „Snoro“ turto stygius siekia jau 3,9 milijardo litų. Dar visai neseniai laikinasis administratorius S.Freakley buvo nustatęs 3,4 milijardo litų deficitą, todėl logiška klausti, ar labai brangiai apmokamas laikinasis administratorius pusės milijardo litų skylės nepastebėjo, ar banko turtas tiesiog tirpsta akyse ir nei bankroto administratorius, nei Lietuvos bankas šios erozijos nepajėgūs sustabdyti?
Štai todėl komisija būtina kaip saugiklis, kaip mokytojas, turintis teisę patikrinti neklaužados mokinio namų darbus.
Komisija būtina ir tam, kad Seime nenusloptų diskusija dėl teisinės panašių procesų aplinkos, nes „Snoro“ atvejis privertė atidžiau pažvelgti į banko bankroto procesą reglamentuojančius teisės aktus. Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas banko bankroto atveju yra ydingas, nes jis diskriminuoja vienus kreditorius kitų kreditorių atžvilgiu ir sukuria prielaidas valstybei ir jos subjektams įgyti pranašumą prieš kitus banko kreditorius bei pažeidžia pagrindinius teisės principus. Todėl „Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacija kartu su jai talkinančiais teisininkais parengė Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 87 straipsnio pataisas, kurias sieksime įtvirtinti visų kreditorių labui.