versija spausdinimui
(0)
JAV akcijų indeksai kilo jau trečią savaitę iš eilės šiais metais. Tiesa, penktadienį akcijų indeksų kryptys nebuvo vieninga. Dow Jones Industrial Average ir S&P 500 indeksai pakilo 0,76 ir 0,07 proc., o Nasdaq Composite sumažėjo 0,06 proc. Per savaitę Dow Jones Industrial Average ir S&P 500 indeksai išaugo 2,4 ir 2 proc., o Nasdaq Composite – 2,8 proc. Šią savaitę praėjusio ketvirčio finansinius rezultatus skelbs daugiau nei 100 didelės kapitalizacijos bendrovių, tarp kurių – „Yahoo Inc.“, „Apple Inc.“, „Ford Motor Co.“, „McDonald‘s Corp“.
Penktadienį ženkliai brango informacinių technologijų bendrovių akcijos. Pavyzdžiui, „Microsoft Corporation“ ir „International Business Machines Corp.“, „Intel Corporation“ akcijos brango 2,93 – 5,65 proc. ribose. Tiesa, „Google Inc.“ akcijos pigo daugiau nei 8 proc. Būtent šios įmonės po ketvirtadienio prekybos sesijos paskelbė IV ketv. finansines atskaitomybes.
Gruodį JAV būsto pardavimai antrinėje rinkoje išaugo nuo 4,42 iki 4,61 mln. Tiesa, analitikai tikėjosi kiek didesnio augimo – iki 4,65 mln. Palyginti su lapkričiu, pardavimų augimas siekė 5 proc., o per praėjusius metus namų buvo parduota 3,6 proc. daugiau. Labiausiai tam įtakos turi ypač žemos būsto paskolų palūkanos, sumažėjusios būsto kainos ir mažėjanti pasiūla antrinėje rinkoje. Pavyzdžiui, būsto pasiūla antrinėje rinkoje sumažėjo net iki 2006 metų lygio.
Vakarų Europa
Nors penktadienį investuotojų nuotaikos ir buvo priblėsę, tačiau praėjusios savaitės grąža akcijų rinkose buvo teigiama. Tokią kryptį lėmė nemažai veiksnių – geri ekonominiai rodikliai JAV, laukiama Kinijos „lengvos“ pinigų politikos ciklo pradžia, sėkmingas euro zonos šalių obligacijų platinimas. Tvyrant tokioms aplinkybėms į rinkas grįžo investuotojų susidomėjimas ciklinių sektorių įmonių akcijomis – brango automobilių gamintojų, finansų sektoriaus akcijos. „BMW“, „Daimler“, „Renault“ akcijų kainos kilo daugiau nei 8 proc. Bankų, patenkančių į Europos Stoxx 600 indeksą, nuosavybės vertybiniai popieriai brango 8,7 proc. Penktadienį buvo galima matyti investuotojus atsitraukiant iš žaliavų bendrovių ekonomistams susirūpinus dėl tolesnės gamybos sektoriaus plėtros Kinijoje.
Penktadienį Vokietija skelbė gamintojų kainų indekso duomenis. Gruodį gamintojų kainos išaugo 4 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Vis dėlto, tai lėtesnis kainų augimo tempas nei lapkričio mėnesį, bei daugiau kaip puse procento mažesnis už rinkos analitikų prognozių medianą, taigi kol kas ECB sumažinta bazinė palūkanų norma neiššaukė pastebimai spartesnio kainų didėjimo.
Šiandien rinkose tikimasi teigiamos indeksų grąžos. Praėjusią savaitę prasidėjusios Graikijos derybos su privačiais investuotojai teikia kiek vilčių. Pasak „Bloomberg“ naujienų agentūros, investuotojai jau pateikė savo maksimalius siūlymus ir šiuo metu laukiama ar susitarimui pritars Tarptautinis valiutos fondas ir Europos komisija.
Azija
Šiandien dauguma Azijos akcijų biržų nedirbo dėl naujųjų metų šventės. Japonijos ir Indijos akcijų indeksų reikšmės svyravo nedideliame intervale. Japonijos akcijų indeksas Nikkei 225 kilo 0,05 proc., o Indijos akcijų indeksas BSE Sensex smuko 0,16 proc.
Šiandien daugiausiai brango eksportuojančių bendrovių akcijos. „Toshiba Corp.“ akcijos brango 4,3 proc., pasirodžius pranešimui, kad vieną iš įmonės gamyklų Japonijoje gali nupirkti JAV bendrovė „Global Foundries Inc.“. „Sony Corp.“ akcijų kaina padidėjo 4 proc., o „Olympus Corp.“ – net 8,2 proc., po to kai buvo pranešta, kad šios dvi įmonės jau beveik baigė derybas dėl „verslo ir kapitalo aljanso“ steigimo. Investuotojų susidomėjimą skandalų krečiamos „Olympus Corp.“ akcijomis padidino ir Tokijo vertybinių popierių biržos pranešimas, kad įmonės vertybiniai popieriai nebus išbraukti iš prekybos sąrašų.
Šią savaitę Japonija skelbs vartotojų kainų indekso ir mažmeninės prekybos duomenis, o rytoj centrinis bankas po posėdžio paskelbs bazinę palūkanų normą. Laukiama, kad ji išliks nepakitusi.
Baltijos šalys
Penktadienį Baltijos akcijų biržų indeksai smuko, o didžiausiu neigiamu pokyčiu išsiskyrė Rygos akcijų biržos indeksas – 0,23 proc. Tradiciškai didžiausia apyvarta pasiekta Taline – 549 tūkst. eurų. Daugiau nei pusė šios apyvartos sudaryta tiesioginiais sandoriais, kurių vertė siekė 297 tūkst. eurų. Tarp kotiruojamų akcijų labiausiai pigo „Utenos trikotažo“ ir „Arco vara“ akcijos – daugiau nei 18 ir 11 proc. Labiausiai brango „Valmieras Stikla Skiedra“ akcijos – daugiau nei 6 proc.
Vidurio ir Rytų Europa
Penktadienį pigę naftos ateities sandoriai neleido kilti ir nuo šio resurso priklausomai Rusijos akcijų rinkai. Be to ir išorinė rinkų aplinka nebuvo palanki kitokiai indeksų krypčiai – Vakarų Europos akcijų indeksai mažėjo, o investuotojai dvejojo dėl Graikijos derybų su investuotojais baigties.
Žaliavos
Penktadienį „WTI“ naftos ateities sandoriai „NYMEX“ biržoje pigo ir jų kaina nusileido netgi žemiau 98 JAV dolerių už barelį. Naftos pigimui didžiausią įtaką turėjo neigiamos naujienos, susijusios su stringančiomis derybomis dėl Graikijos skolų restruktūrizavimo. Baiminamasi, kad visa tai blogina Europos regiono ekonomikos augimo galimybes ir kartu naftos paklausos perspektyvas. Be to, vis dar prisiminta ketvirtadienį skelbta naftos atsargų ataskaita, atskleidusi, kad naftos produktų suvartojimas JAV krito iki žemiausio per 15-a metų lygio. Beje, šią savaitę Kinija švenčia Naujuosius metus, todėl investuotojai mažino savo atvirąsias naftos pozicijas bijodami, kad nesant žinių iš Azijos regiono, blogos naujienos iš Europos gali lemti naftos kainos kritimą. Svarbiausia naujiena šiandien bus ES užsienio reikalų ministrų susitikimo dėl naftos importo iš Irano apribojimo įvedimo sprendimas. Tikimasi, kad bus nuspręsta palikti pereinamąjį laikotarpį, siekiant, kad valstybės, naudojančios santykinai daug Irano žaliavinės naftos, nepatirtų šoko ir galėtų atrasti alternatyvių naftos gavimo šaltinių.
Penktadienį ženkliai brango informacinių technologijų bendrovių akcijos. Pavyzdžiui, „Microsoft Corporation“ ir „International Business Machines Corp.“, „Intel Corporation“ akcijos brango 2,93 – 5,65 proc. ribose. Tiesa, „Google Inc.“ akcijos pigo daugiau nei 8 proc. Būtent šios įmonės po ketvirtadienio prekybos sesijos paskelbė IV ketv. finansines atskaitomybes.
Gruodį JAV būsto pardavimai antrinėje rinkoje išaugo nuo 4,42 iki 4,61 mln. Tiesa, analitikai tikėjosi kiek didesnio augimo – iki 4,65 mln. Palyginti su lapkričiu, pardavimų augimas siekė 5 proc., o per praėjusius metus namų buvo parduota 3,6 proc. daugiau. Labiausiai tam įtakos turi ypač žemos būsto paskolų palūkanos, sumažėjusios būsto kainos ir mažėjanti pasiūla antrinėje rinkoje. Pavyzdžiui, būsto pasiūla antrinėje rinkoje sumažėjo net iki 2006 metų lygio.
Vakarų Europa
Nors penktadienį investuotojų nuotaikos ir buvo priblėsę, tačiau praėjusios savaitės grąža akcijų rinkose buvo teigiama. Tokią kryptį lėmė nemažai veiksnių – geri ekonominiai rodikliai JAV, laukiama Kinijos „lengvos“ pinigų politikos ciklo pradžia, sėkmingas euro zonos šalių obligacijų platinimas. Tvyrant tokioms aplinkybėms į rinkas grįžo investuotojų susidomėjimas ciklinių sektorių įmonių akcijomis – brango automobilių gamintojų, finansų sektoriaus akcijos. „BMW“, „Daimler“, „Renault“ akcijų kainos kilo daugiau nei 8 proc. Bankų, patenkančių į Europos Stoxx 600 indeksą, nuosavybės vertybiniai popieriai brango 8,7 proc. Penktadienį buvo galima matyti investuotojus atsitraukiant iš žaliavų bendrovių ekonomistams susirūpinus dėl tolesnės gamybos sektoriaus plėtros Kinijoje.
Penktadienį Vokietija skelbė gamintojų kainų indekso duomenis. Gruodį gamintojų kainos išaugo 4 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Vis dėlto, tai lėtesnis kainų augimo tempas nei lapkričio mėnesį, bei daugiau kaip puse procento mažesnis už rinkos analitikų prognozių medianą, taigi kol kas ECB sumažinta bazinė palūkanų norma neiššaukė pastebimai spartesnio kainų didėjimo.
Šiandien rinkose tikimasi teigiamos indeksų grąžos. Praėjusią savaitę prasidėjusios Graikijos derybos su privačiais investuotojai teikia kiek vilčių. Pasak „Bloomberg“ naujienų agentūros, investuotojai jau pateikė savo maksimalius siūlymus ir šiuo metu laukiama ar susitarimui pritars Tarptautinis valiutos fondas ir Europos komisija.
Azija
Šiandien dauguma Azijos akcijų biržų nedirbo dėl naujųjų metų šventės. Japonijos ir Indijos akcijų indeksų reikšmės svyravo nedideliame intervale. Japonijos akcijų indeksas Nikkei 225 kilo 0,05 proc., o Indijos akcijų indeksas BSE Sensex smuko 0,16 proc.
Šiandien daugiausiai brango eksportuojančių bendrovių akcijos. „Toshiba Corp.“ akcijos brango 4,3 proc., pasirodžius pranešimui, kad vieną iš įmonės gamyklų Japonijoje gali nupirkti JAV bendrovė „Global Foundries Inc.“. „Sony Corp.“ akcijų kaina padidėjo 4 proc., o „Olympus Corp.“ – net 8,2 proc., po to kai buvo pranešta, kad šios dvi įmonės jau beveik baigė derybas dėl „verslo ir kapitalo aljanso“ steigimo. Investuotojų susidomėjimą skandalų krečiamos „Olympus Corp.“ akcijomis padidino ir Tokijo vertybinių popierių biržos pranešimas, kad įmonės vertybiniai popieriai nebus išbraukti iš prekybos sąrašų.
Šią savaitę Japonija skelbs vartotojų kainų indekso ir mažmeninės prekybos duomenis, o rytoj centrinis bankas po posėdžio paskelbs bazinę palūkanų normą. Laukiama, kad ji išliks nepakitusi.
Baltijos šalys
Penktadienį Baltijos akcijų biržų indeksai smuko, o didžiausiu neigiamu pokyčiu išsiskyrė Rygos akcijų biržos indeksas – 0,23 proc. Tradiciškai didžiausia apyvarta pasiekta Taline – 549 tūkst. eurų. Daugiau nei pusė šios apyvartos sudaryta tiesioginiais sandoriais, kurių vertė siekė 297 tūkst. eurų. Tarp kotiruojamų akcijų labiausiai pigo „Utenos trikotažo“ ir „Arco vara“ akcijos – daugiau nei 18 ir 11 proc. Labiausiai brango „Valmieras Stikla Skiedra“ akcijos – daugiau nei 6 proc.
Vidurio ir Rytų Europa
Penktadienį pigę naftos ateities sandoriai neleido kilti ir nuo šio resurso priklausomai Rusijos akcijų rinkai. Be to ir išorinė rinkų aplinka nebuvo palanki kitokiai indeksų krypčiai – Vakarų Europos akcijų indeksai mažėjo, o investuotojai dvejojo dėl Graikijos derybų su investuotojais baigties.
Žaliavos
Penktadienį „WTI“ naftos ateities sandoriai „NYMEX“ biržoje pigo ir jų kaina nusileido netgi žemiau 98 JAV dolerių už barelį. Naftos pigimui didžiausią įtaką turėjo neigiamos naujienos, susijusios su stringančiomis derybomis dėl Graikijos skolų restruktūrizavimo. Baiminamasi, kad visa tai blogina Europos regiono ekonomikos augimo galimybes ir kartu naftos paklausos perspektyvas. Be to, vis dar prisiminta ketvirtadienį skelbta naftos atsargų ataskaita, atskleidusi, kad naftos produktų suvartojimas JAV krito iki žemiausio per 15-a metų lygio. Beje, šią savaitę Kinija švenčia Naujuosius metus, todėl investuotojai mažino savo atvirąsias naftos pozicijas bijodami, kad nesant žinių iš Azijos regiono, blogos naujienos iš Europos gali lemti naftos kainos kritimą. Svarbiausia naujiena šiandien bus ES užsienio reikalų ministrų susitikimo dėl naftos importo iš Irano apribojimo įvedimo sprendimas. Tikimasi, kad bus nuspręsta palikti pereinamąjį laikotarpį, siekiant, kad valstybės, naudojančios santykinai daug Irano žaliavinės naftos, nepatirtų šoko ir galėtų atrasti alternatyvių naftos gavimo šaltinių.