versija spausdinimui
(1)
Europos finansų krizės sprendimas stringa, nes politikams ir kreditoriams nepavyksta sutarti, kaip restruktūrizuoti Graikijos skolas. Tiesa, dėl pastarųjų nesutarimų nuotaikos finansų rinkose nepablogėjo, nes tikimasi, kad pasaulio ūkis atsispiria Europos sunkmečiui. Vakar ir šįryt pasaulio akcijos labiau linkusios brangti, negu pigti.
Europos finansų krizės sprendimas stringa. Nesutariama, kas ir kokia dalimi turi prisiimti nuostolius dėl Graikijos bėdų. Vakar susitikę Europos politikai pareiškė nesutinką, kad kreditoriai prisiimtų mažesnę, negu lauktą, nuostolių dalį. Priminsime, praėjusią savaitę Graikijai taip ir nepavyko galutinai susitarti su kreditoriais dėl pakankamo masto skolų nurašymo. Tol, kol nuostolių neprisiims kreditoriai, Graikijos nenori gelbėti ir euro zonos nariai. Gausių diskusijų dėl Graikijos skolų, veikiausiai, sulauksime visą šią savaitę. Nemažai apie tai bus kalbama ir rytoj prasidedančiame pasaulio ekonomikos forume Davose.
Taip pat artimiausiu metu politikams reikia apsispręsti dėl naujo Europos centrinio banko nario. Privilegijuotą poziciją centriniame banke gali prarasti Ispanija. Gegužę baigiasi aštuonerius metus trukusi ECB valdybos nario ispano J. M. Gonzales-Paramo kadencija. Jį pakeisti ir kartu sumažinti prasiskolinusioms šalims tenkančių balsų ECB valdyboje skaičių kėsinasi Liuksemburgas, siūlydamas savo atstovą. Iki šiol keturios iš šešių vietų ECB valdyboje buvo rezervuotos keturioms didžiausioms regiono ekonomikoms, įskatinant Ispaniją. Sprendimus dėl euro palūkanų priima šešių narių valdyba kartu su valdytojų taryba, kurią sudaro 17-os euro zonos šalių narių centrinių bankų vadovai.
„Siemens AG“ pelnas sumažėjo. Didžiausios Europos inžinerijos bendrovės pelnas praėjusį ketvirtį buvo 1,36 mlrd. eurų, t. y. ketvirtadalį mažesnis, negu tuo pat metu pernai ir dešimtadaliu mažesnis, negu tikėtasi. Rezultatai pablogėjo dėl finansų krizės Europoje, prasidėjus kuriai gerokai sumažėjo užsakymų.
Indijos centrinis bankas netikėtai sumažino rezervų reikalavimus komerciniams bankams. Rezervų norma buvo sumažinta nuo 6 iki 5,5 procento. Tokiu būdu Indija ketina sumažinti įtampą bankų sektoriuje ir padėti šaliai atsispirti Europos finansų krizei. Panašių priemonių šiuo metu imasi visos BRIC regiono šalys. Dar pernai privalomų rezervų normą sumažino Kinija, o Brazilija ir Rusija neseniai sumažino bazines palūkanas. Besivystančios šalys imasi priemonių, kad dėl sustiprėjusio nepasitikėjimo Vakarų bankų sistemoje įšalas neapimtų vidaus bankų rinkos.
Akcijų kainos Baltijos biržose smuko
Skirtingai nei Vakarų Europoje, investuotojai ir Vilniaus, ir Talino vertybinių popierių biržose nebuvo itin optimistiškai nusiteikę, tad OMXV ir OMXT indeksai krito atitinkamai 0,44 ir 0,62 procento. Daugiausiai mažėjo „Aprangos“ (-3,9 proc.), „Vilkyškių pieninės“ (-2,78 proc.), „City Service“(-2,06 proc.) bei „Grigiškių“ (-1,23 proc.) vertybinių popierių vertė. Nuo metų pradžios „Vilkyškių pieninė“ bei „Grigiškės“ brango atitinkamai 20 proc. ir 23 proc., tad jų kainų korekcija yra pakankamai natūrali, tuo tarpu „Aprangos“ kainos smukimą paaiškinti sunkiau. „City Service“ aktyviai pardavinėja stambus investuotojas, to pasėkoje nuo metų pradžios sumažėjo 10,5 procento. Taline dominavo tiesioginiai sandoriai, pigo bene visos likvidžiausios pozicijos, o didžiausio dėmesio sulaukė „Tallinna Kaubamaja“ (-1,5 proc., 261 tūkst. eurų), „Tallink“ (+0,85 proc., 222 tūkst. eurų) bei „Olympic Entertainment Group“ (-2,14 proc., 102 tūkst. eurų) akcijos. Visgi, dėl toliau išliekančio mažo likvidumo Baltijos šalių VP biržose, skubėti daryti išvadas nereikėtų, nes tikėtina, kad nemažus kainų smukimus sukelia pavieniai stambesni investuotojai performuojantys savo investicinius portfelius.
Europos finansų krizės sprendimas stringa. Nesutariama, kas ir kokia dalimi turi prisiimti nuostolius dėl Graikijos bėdų. Vakar susitikę Europos politikai pareiškė nesutinką, kad kreditoriai prisiimtų mažesnę, negu lauktą, nuostolių dalį. Priminsime, praėjusią savaitę Graikijai taip ir nepavyko galutinai susitarti su kreditoriais dėl pakankamo masto skolų nurašymo. Tol, kol nuostolių neprisiims kreditoriai, Graikijos nenori gelbėti ir euro zonos nariai. Gausių diskusijų dėl Graikijos skolų, veikiausiai, sulauksime visą šią savaitę. Nemažai apie tai bus kalbama ir rytoj prasidedančiame pasaulio ekonomikos forume Davose.
Taip pat artimiausiu metu politikams reikia apsispręsti dėl naujo Europos centrinio banko nario. Privilegijuotą poziciją centriniame banke gali prarasti Ispanija. Gegužę baigiasi aštuonerius metus trukusi ECB valdybos nario ispano J. M. Gonzales-Paramo kadencija. Jį pakeisti ir kartu sumažinti prasiskolinusioms šalims tenkančių balsų ECB valdyboje skaičių kėsinasi Liuksemburgas, siūlydamas savo atstovą. Iki šiol keturios iš šešių vietų ECB valdyboje buvo rezervuotos keturioms didžiausioms regiono ekonomikoms, įskatinant Ispaniją. Sprendimus dėl euro palūkanų priima šešių narių valdyba kartu su valdytojų taryba, kurią sudaro 17-os euro zonos šalių narių centrinių bankų vadovai.
„Siemens AG“ pelnas sumažėjo. Didžiausios Europos inžinerijos bendrovės pelnas praėjusį ketvirtį buvo 1,36 mlrd. eurų, t. y. ketvirtadalį mažesnis, negu tuo pat metu pernai ir dešimtadaliu mažesnis, negu tikėtasi. Rezultatai pablogėjo dėl finansų krizės Europoje, prasidėjus kuriai gerokai sumažėjo užsakymų.
Indijos centrinis bankas netikėtai sumažino rezervų reikalavimus komerciniams bankams. Rezervų norma buvo sumažinta nuo 6 iki 5,5 procento. Tokiu būdu Indija ketina sumažinti įtampą bankų sektoriuje ir padėti šaliai atsispirti Europos finansų krizei. Panašių priemonių šiuo metu imasi visos BRIC regiono šalys. Dar pernai privalomų rezervų normą sumažino Kinija, o Brazilija ir Rusija neseniai sumažino bazines palūkanas. Besivystančios šalys imasi priemonių, kad dėl sustiprėjusio nepasitikėjimo Vakarų bankų sistemoje įšalas neapimtų vidaus bankų rinkos.
Akcijų kainos Baltijos biržose smuko
Skirtingai nei Vakarų Europoje, investuotojai ir Vilniaus, ir Talino vertybinių popierių biržose nebuvo itin optimistiškai nusiteikę, tad OMXV ir OMXT indeksai krito atitinkamai 0,44 ir 0,62 procento. Daugiausiai mažėjo „Aprangos“ (-3,9 proc.), „Vilkyškių pieninės“ (-2,78 proc.), „City Service“(-2,06 proc.) bei „Grigiškių“ (-1,23 proc.) vertybinių popierių vertė. Nuo metų pradžios „Vilkyškių pieninė“ bei „Grigiškės“ brango atitinkamai 20 proc. ir 23 proc., tad jų kainų korekcija yra pakankamai natūrali, tuo tarpu „Aprangos“ kainos smukimą paaiškinti sunkiau. „City Service“ aktyviai pardavinėja stambus investuotojas, to pasėkoje nuo metų pradžios sumažėjo 10,5 procento. Taline dominavo tiesioginiai sandoriai, pigo bene visos likvidžiausios pozicijos, o didžiausio dėmesio sulaukė „Tallinna Kaubamaja“ (-1,5 proc., 261 tūkst. eurų), „Tallink“ (+0,85 proc., 222 tūkst. eurų) bei „Olympic Entertainment Group“ (-2,14 proc., 102 tūkst. eurų) akcijos. Visgi, dėl toliau išliekančio mažo likvidumo Baltijos šalių VP biržose, skubėti daryti išvadas nereikėtų, nes tikėtina, kad nemažus kainų smukimus sukelia pavieniai stambesni investuotojai performuojantys savo investicinius portfelius.
