versija spausdinimui
(0)
Atrodo, praėjo laikas, kai buvo verta investuoti į nekilnojamąjį turtą ir gerai iš to uždirbti. Atėjo metas spekuliantams susižerti pelną, rašo dienraštis „Lietuvos Rytas“.
Nekilnojamojo turto interneto portaluose gerokai padaugėjo savininkų, parduodančių butus, skelbimų. Būsto pirkėjai dabar jau nebeskuba pirkti pirmo pasitaikiusio buto, kaip buvo dar šių metų pradžioje.
„Gali būti, kad būstus jau ėmė siūlyti perpardavinėtojai, kurie juos pirko paties nekilnojamojo turto bumo pradžioje – prieš trejus metus. Taip jie išvengė mokesčių valstybei, be to, matyt, nujaučia, kad dabar tinkamas momentas. Nėra prasmės mokėti palūkanų bankui, jeigu būstas nebebrangsta“, – aiškino nekilnojamojo turto agentūros „Ober Haus“ vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis.
Pastaruosius keturis mėnesius ir naujo, ir seno būsto kainos sustingo. Nors per pirmąjį šių metų pusmetį būstai Vilniuje ir Klaipėdoje pabrango penktadaliu, o Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje – net per pusę.
„Ober Haus“ ekspertų teigimu, kainos stabilizavosi, nes sumažėjo paklausa. Žmonės nepuola pirkti būsto, nes pastebimai padidėjo bankų paskolų palūkanos ir bankai ėmė atsargiau vertinti klientus. Taip pat dalis gyventojų pabūgo, jog dėl rekordinės infliacijos ateityje jiems gali kilti sunkumų grąžinti kreditą. Būstų nebeperka ir perpardavinėtojai, nes galimybės greitai uždirbti nėra.
Anot S.Vagonio, tiems, kurie tikisi greito pelno, dabar investuoti į nekilnojamąjį turtą nebeverta. Kita vertus, būsto kainos ilgainiui stabiliai augs po 5-10 proc. kasmet ir prognozuoja, jog po kelerių metų butai ar namai kainuos daugiau nei dabar.
„Nė vienas bankas nenori negrįžtančio kredito ir nė vienas būsto pirkėjas nenori problemų dėl paskolos. Suteikdami kreditą įvertiname kliento galimybes, kad paskola jam netaptų našta“, – tvirtino SEB Vilniaus banko Verslo plėtros departamento direktorė Deimantė Bareikienė.
Nekilnojamojo turto interneto portaluose gerokai padaugėjo savininkų, parduodančių butus, skelbimų. Būsto pirkėjai dabar jau nebeskuba pirkti pirmo pasitaikiusio buto, kaip buvo dar šių metų pradžioje.
„Gali būti, kad būstus jau ėmė siūlyti perpardavinėtojai, kurie juos pirko paties nekilnojamojo turto bumo pradžioje – prieš trejus metus. Taip jie išvengė mokesčių valstybei, be to, matyt, nujaučia, kad dabar tinkamas momentas. Nėra prasmės mokėti palūkanų bankui, jeigu būstas nebebrangsta“, – aiškino nekilnojamojo turto agentūros „Ober Haus“ vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis.
Pastaruosius keturis mėnesius ir naujo, ir seno būsto kainos sustingo. Nors per pirmąjį šių metų pusmetį būstai Vilniuje ir Klaipėdoje pabrango penktadaliu, o Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje – net per pusę.
„Ober Haus“ ekspertų teigimu, kainos stabilizavosi, nes sumažėjo paklausa. Žmonės nepuola pirkti būsto, nes pastebimai padidėjo bankų paskolų palūkanos ir bankai ėmė atsargiau vertinti klientus. Taip pat dalis gyventojų pabūgo, jog dėl rekordinės infliacijos ateityje jiems gali kilti sunkumų grąžinti kreditą. Būstų nebeperka ir perpardavinėtojai, nes galimybės greitai uždirbti nėra.
Anot S.Vagonio, tiems, kurie tikisi greito pelno, dabar investuoti į nekilnojamąjį turtą nebeverta. Kita vertus, būsto kainos ilgainiui stabiliai augs po 5-10 proc. kasmet ir prognozuoja, jog po kelerių metų butai ar namai kainuos daugiau nei dabar.
„Nė vienas bankas nenori negrįžtančio kredito ir nė vienas būsto pirkėjas nenori problemų dėl paskolos. Suteikdami kreditą įvertiname kliento galimybes, kad paskola jam netaptų našta“, – tvirtino SEB Vilniaus banko Verslo plėtros departamento direktorė Deimantė Bareikienė.