versija spausdinimui
(0)
Investuotojai lūkuriuoja. Šiandien nekantriai laukiama Europos vadovų susitikimo, parodysiančio, kokia sparta Europa sprendžia savo problemas. JAV ūkis pernai metų pabaigoje augo lėčiau, negu laukta, tačiau šiemet ekonomikoje matyti gerų ženklų. Penktadienį JAV akcijų indeksai kito nedaug, šiandien Azijos rinkose akcijų indeksai mažėja 0,5–1,5 procento. Euras penktadienį brango 0,85 proc. dolerio atžvilgiu po žinių, kad derybos dėl Graikijos skolų nurašymo artėja į pabaigą.
Pasaulio investuotojai laukia Europos politikų sprendimų. 16 h pradėsiantys posėdžiauti politikai turi sutarti dėl dviejų šiuo metu svarbiausių dalykų. Visų pirma, kaip sausio pradžioje žadėjo Vokietijos ir Prancūzijos vadovai, euro zona iki sausio pabaigos turi sutarti dėl galutinių Europos fiskalinės sąjungos detalių. Įdomu, ar Europai pavyks galutinai sutarti dėl pakankamai griežtų fiskalinės drausmės taisyklių, kuriuos vėliau turėtų patvirtinti visos Europos Sąjungos, įskaitant Lietuvą, parlamentai. Visų antra, reikia bent jau preliminaraus sprendimo dėl antros paskolos Graikijai. Priminsime, pirmoji 110 mlrd. eurų paskola, dėl kurios sutarta 2009 gegužę, jau išnaudota. Dėl antros 130 mlrd. eurų paskolos preliminariai sutarta pernai spalio pabaigoje, tačiau pasikeitus valdžiai Graikijoje ir užstrigus deryboms su privačiais investuotojais, galutinai taip ir nesusitarta. Šiuo metu „Der Spiegel“ žiniomis tariamasi dėl 145 mlrd. eurų paskolos, o pagrindinė sąlyga tolesniam skolinimui – susitarimas su privačiais investuotojais dėl dalies skolų nurašymo. Penktadienį pranešta, kad sunkiose Graikijos ir privačių investuotojų derybose artėjama prie susitarimo. Neoficialiomis žiniomis, stambiausių bankų ir finansinių investuotojų atstovai sutinka nurašyti 70 proc. Graikijos skolų, o likusią sumą atgauti tik po 30 metų kasmet gaudami 3,6 proc. palūkanas. Tikimasi, šio preliminaraus kompromiso pakaks, kad Europos politikai šiandien pažadėtų toliau gelbėti Graikiją.
JAV BVP rodikliai šiek tiek nevylė. Paskutinį pernai metų ketvirtį, palyginti su trečiuoju ketvirčiu, ūkis augo 2,8 proc. perskaičiavus į metų bazę (tikėtasi 3,0 proc. augimo). Ūkis augo lėčiau, negu laukta, labiausiai dėl stigusio vidaus vartojimo. Visgi, investuotojams svarbiau ne tai, kaip ūkis augo pernai, o kokia sparta jis auga šiuo metu. O patikslintas Mičigano universiteto pasitikėjimo rodiklis rodo, kad augimas nestringa. Sausį JAV vartotojų nuotaikos buvo geresnės, negu preliminariai skelbta, ir tai reiškia, kad JAV ūkio augimas nors ir prislopo, bet tęsiasi, nepaisant Europos bėdų.
Penktadienį prekyba Vilniaus VP biržoje buvo itin vangi
Nors įprasta, kad paskutinę savaitės darbo dieną prekyba Vilniaus vertybinių popierių biržoje būna pasyvesnė, penktadienio prekyba vis vien nemaloniai nustebino – akcijų pirkta perduota tik už 90 tūkst. eurų. Labiausiai prekiauta „TEO LT“ (20 tūkst. eurų, kaina nesikeitė), „City Service“ (14 tūkst. eurų, kaina mažėjo 1,91 proc.) ir „Ūkio banko“ (13 tūkst. eurų, kaina mažėjo 1,08 proc.) akcijomis. Indeksas smuko 0,29 procento.
Gyvybės Talino rinkoje buvo daugiau – be tiesioginio sandorio „Olympic Entertainment Group“ akcijomis (šių akcijų apyvarta siekė 832 tūkst. eurų, kaina mažėjo 0,8 proc.), biržos apyvarta buvo 600 tūkst. eurų. Gausiai prekiauta „Silvino Fashion Group“ (184 tūkst. eurų, kaina sumažėjo 1,72 proc.) ir gerus 4 ketvirčio rezultatus paskelbusios „Tallinna Vesi“ (117 tūkst. eurų, kaina augo 0,02 proc.) akcijomis. Per ketvirtį pastarosios įmonės pardavimas buvo 13,1 mln. eurų, arba 4,9 proc. daugiau negu atitinkamu laikotarpiu pernai. Pelnas prieš mokesčius dėl finansinių priemonių vertės sumažėjimo smuktelėjo 3,1 proc. iki 7,7 mln. eurų.
Pasaulio investuotojai laukia Europos politikų sprendimų. 16 h pradėsiantys posėdžiauti politikai turi sutarti dėl dviejų šiuo metu svarbiausių dalykų. Visų pirma, kaip sausio pradžioje žadėjo Vokietijos ir Prancūzijos vadovai, euro zona iki sausio pabaigos turi sutarti dėl galutinių Europos fiskalinės sąjungos detalių. Įdomu, ar Europai pavyks galutinai sutarti dėl pakankamai griežtų fiskalinės drausmės taisyklių, kuriuos vėliau turėtų patvirtinti visos Europos Sąjungos, įskaitant Lietuvą, parlamentai. Visų antra, reikia bent jau preliminaraus sprendimo dėl antros paskolos Graikijai. Priminsime, pirmoji 110 mlrd. eurų paskola, dėl kurios sutarta 2009 gegužę, jau išnaudota. Dėl antros 130 mlrd. eurų paskolos preliminariai sutarta pernai spalio pabaigoje, tačiau pasikeitus valdžiai Graikijoje ir užstrigus deryboms su privačiais investuotojais, galutinai taip ir nesusitarta. Šiuo metu „Der Spiegel“ žiniomis tariamasi dėl 145 mlrd. eurų paskolos, o pagrindinė sąlyga tolesniam skolinimui – susitarimas su privačiais investuotojais dėl dalies skolų nurašymo. Penktadienį pranešta, kad sunkiose Graikijos ir privačių investuotojų derybose artėjama prie susitarimo. Neoficialiomis žiniomis, stambiausių bankų ir finansinių investuotojų atstovai sutinka nurašyti 70 proc. Graikijos skolų, o likusią sumą atgauti tik po 30 metų kasmet gaudami 3,6 proc. palūkanas. Tikimasi, šio preliminaraus kompromiso pakaks, kad Europos politikai šiandien pažadėtų toliau gelbėti Graikiją.
JAV BVP rodikliai šiek tiek nevylė. Paskutinį pernai metų ketvirtį, palyginti su trečiuoju ketvirčiu, ūkis augo 2,8 proc. perskaičiavus į metų bazę (tikėtasi 3,0 proc. augimo). Ūkis augo lėčiau, negu laukta, labiausiai dėl stigusio vidaus vartojimo. Visgi, investuotojams svarbiau ne tai, kaip ūkis augo pernai, o kokia sparta jis auga šiuo metu. O patikslintas Mičigano universiteto pasitikėjimo rodiklis rodo, kad augimas nestringa. Sausį JAV vartotojų nuotaikos buvo geresnės, negu preliminariai skelbta, ir tai reiškia, kad JAV ūkio augimas nors ir prislopo, bet tęsiasi, nepaisant Europos bėdų.
Penktadienį prekyba Vilniaus VP biržoje buvo itin vangi
Nors įprasta, kad paskutinę savaitės darbo dieną prekyba Vilniaus vertybinių popierių biržoje būna pasyvesnė, penktadienio prekyba vis vien nemaloniai nustebino – akcijų pirkta perduota tik už 90 tūkst. eurų. Labiausiai prekiauta „TEO LT“ (20 tūkst. eurų, kaina nesikeitė), „City Service“ (14 tūkst. eurų, kaina mažėjo 1,91 proc.) ir „Ūkio banko“ (13 tūkst. eurų, kaina mažėjo 1,08 proc.) akcijomis. Indeksas smuko 0,29 procento.
Gyvybės Talino rinkoje buvo daugiau – be tiesioginio sandorio „Olympic Entertainment Group“ akcijomis (šių akcijų apyvarta siekė 832 tūkst. eurų, kaina mažėjo 0,8 proc.), biržos apyvarta buvo 600 tūkst. eurų. Gausiai prekiauta „Silvino Fashion Group“ (184 tūkst. eurų, kaina sumažėjo 1,72 proc.) ir gerus 4 ketvirčio rezultatus paskelbusios „Tallinna Vesi“ (117 tūkst. eurų, kaina augo 0,02 proc.) akcijomis. Per ketvirtį pastarosios įmonės pardavimas buvo 13,1 mln. eurų, arba 4,9 proc. daugiau negu atitinkamu laikotarpiu pernai. Pelnas prieš mokesčius dėl finansinių priemonių vertės sumažėjimo smuktelėjo 3,1 proc. iki 7,7 mln. eurų.