versija spausdinimui
(0)
Užsitęsusios derybos su privačiais investuotojais dėl Graikijos skolos nurašymo masto kelia įtampą finansų rinkų dalyviams. Vakar „S&P 500” indeksas nukrito 0,25 proc., NASDAQ – 0,16 procento. Europos vadovu susitikimas optimizmu nedvelkė. Graikijos vyriausybė vis neįvykdo pažadėtų ekonominių reformų. Taip pat investuotojai ima vis labiau manyti, kad Portugalijos likimas bus panašus į Graikijos, nors ES ir TVF teigia, kad Portugalijos skolos būklė yra gera. Portugalijos 5 metų obligacijų pajamingumas vakar viršijo 20 procentų.
Akcijų rinkų kilimas, kurį stebėjome nuo mėnesio pradžios, vakar, panašu, prislopo. Vakarų šalių ir besivystančių regionų akcijos krito atitinkamai 0,57 ir 1,00 procento. Nuo metų pradžios besivystančių šalių ir išsivysčiusių regionų akcijos pakilo atitinkamai 10 ir 5 procentais. Auksas ir sidabras nuo metų pradžios pabrango atitinkamai 11 ir 21 procento. Panašų brangimą patvirtino ir besivystančių šalių valiutos. Didelį investuotojų pasitikėjimą lėmė geresnį makroekonominiai rodikliai bei koordinuoti pagrindinių regionų centrinių bankų veiksmai, įskaitant ir ECB, kurių pagalba buvo sumažinta įtampa finansų rinkose dėl euro zonos valstybių skolų. Tačiau skolų krizės pabaigos kolkas nesimato ir toliau galima tikėtis gana nestabilių nuotaikų rinkose.
Užsitęsusios derybos su privačiais investuotojais dėl Graikijos skolos nurašymo masto kelia įtampą finansų rinkų dalyviams. Vakar „S&P 500” indeksas nukrito 0,25 proc., NASDAQ – 0,16 proc., Europos indeksai smuko 1,0-1,6 procento. Doleris atitinkamai pabrango euro atžvilgiu 0,57 proc. – iki 1,3144 dolerio už eurą. Doleris yra teigiamai veikiamas rinkos neramumų ir ši priklausomybė ypač sustiprėja krizių laikotarpiais. Tad ekonomikos atsigavimas bei padidėjęs investuotojų noras rizikuoti lems didesnę dolerio priklausomybę nuo JAV ekonomikos būklės.
Graikijos skolų klausimas lieka atviras, didėja Portugalijos obligacijų pajamingumas
Europos vadovu susitikimas vakar optimizmu nedvelkė. Graikijos vyriausybė vis neįvykdo pažadėtų ekonominių reformų. A. Merkel vakar komentavo spaudai, kad Graikijos skolos būklė labai prasta ir šaliai reikalinga didesnė pagalba iš privataus sektoriaus bei vyriausybių. Derybos dėl sekančios pagalbos paketo dalies, kaip tikimasi, bus užbaigtos šią savaitę. Graikijai reikia pagalbos, kad išpirktų 14,5 mlrd. eurų vertės obligacijas kovo 20 d. ir išvengtų bankroto. Taip pat investuotojai ima vis labiau manyti, kad Portugalijos likimas bus panašus į Graikijos, nors ES ir TVF teigia, kad Portugalijos skolos būklė yra gera. Portugalijos 5 metų obligacijų pajamingumas vakar viršijo 20 procentų. Pasak „Financial Times“ didieji Europos bankai yra linkę bendradarbiauti su ECB.
Savaitės pradžia Baltijos šalių biržose aktyvumu nepasižymėjo
Savaitės pradžia Baltijos šalių akcijų rinkose staigmenų nepateikė. Aktyviausiai prekiauta Taline, kur apyvarta siekė 373 tūkst. eurų, o indeksas atsispyrė negatyvioms Vakarų Europos tendencijos ir kilo simbolinius 0,07 proc. Apyvarta Vilniaus vertybinių popierių biržoje toliau išliko maža ir siekė 150 tūkst. eurų, o indeksas mažėjo 0,35 proc. Trečiadienį 2011 metų rezultatus skelbs „Teo LT“. Tikėtina įmonės rezultatai bus kiek prastesni nei 2010 metais, o jei analitikų lūkesčiai nepasitvirtins, galima laukti didesnių apyvartų minėtais vertybiniais popieriais bendrai vis dar apsnūdusiose Baltijos šalių rinkose.
Akcijų rinkų kilimas, kurį stebėjome nuo mėnesio pradžios, vakar, panašu, prislopo. Vakarų šalių ir besivystančių regionų akcijos krito atitinkamai 0,57 ir 1,00 procento. Nuo metų pradžios besivystančių šalių ir išsivysčiusių regionų akcijos pakilo atitinkamai 10 ir 5 procentais. Auksas ir sidabras nuo metų pradžios pabrango atitinkamai 11 ir 21 procento. Panašų brangimą patvirtino ir besivystančių šalių valiutos. Didelį investuotojų pasitikėjimą lėmė geresnį makroekonominiai rodikliai bei koordinuoti pagrindinių regionų centrinių bankų veiksmai, įskaitant ir ECB, kurių pagalba buvo sumažinta įtampa finansų rinkose dėl euro zonos valstybių skolų. Tačiau skolų krizės pabaigos kolkas nesimato ir toliau galima tikėtis gana nestabilių nuotaikų rinkose.
Užsitęsusios derybos su privačiais investuotojais dėl Graikijos skolos nurašymo masto kelia įtampą finansų rinkų dalyviams. Vakar „S&P 500” indeksas nukrito 0,25 proc., NASDAQ – 0,16 proc., Europos indeksai smuko 1,0-1,6 procento. Doleris atitinkamai pabrango euro atžvilgiu 0,57 proc. – iki 1,3144 dolerio už eurą. Doleris yra teigiamai veikiamas rinkos neramumų ir ši priklausomybė ypač sustiprėja krizių laikotarpiais. Tad ekonomikos atsigavimas bei padidėjęs investuotojų noras rizikuoti lems didesnę dolerio priklausomybę nuo JAV ekonomikos būklės.
Graikijos skolų klausimas lieka atviras, didėja Portugalijos obligacijų pajamingumas
Europos vadovu susitikimas vakar optimizmu nedvelkė. Graikijos vyriausybė vis neįvykdo pažadėtų ekonominių reformų. A. Merkel vakar komentavo spaudai, kad Graikijos skolos būklė labai prasta ir šaliai reikalinga didesnė pagalba iš privataus sektoriaus bei vyriausybių. Derybos dėl sekančios pagalbos paketo dalies, kaip tikimasi, bus užbaigtos šią savaitę. Graikijai reikia pagalbos, kad išpirktų 14,5 mlrd. eurų vertės obligacijas kovo 20 d. ir išvengtų bankroto. Taip pat investuotojai ima vis labiau manyti, kad Portugalijos likimas bus panašus į Graikijos, nors ES ir TVF teigia, kad Portugalijos skolos būklė yra gera. Portugalijos 5 metų obligacijų pajamingumas vakar viršijo 20 procentų. Pasak „Financial Times“ didieji Europos bankai yra linkę bendradarbiauti su ECB.
Savaitės pradžia Baltijos šalių biržose aktyvumu nepasižymėjo
Savaitės pradžia Baltijos šalių akcijų rinkose staigmenų nepateikė. Aktyviausiai prekiauta Taline, kur apyvarta siekė 373 tūkst. eurų, o indeksas atsispyrė negatyvioms Vakarų Europos tendencijos ir kilo simbolinius 0,07 proc. Apyvarta Vilniaus vertybinių popierių biržoje toliau išliko maža ir siekė 150 tūkst. eurų, o indeksas mažėjo 0,35 proc. Trečiadienį 2011 metų rezultatus skelbs „Teo LT“. Tikėtina įmonės rezultatai bus kiek prastesni nei 2010 metais, o jei analitikų lūkesčiai nepasitvirtins, galima laukti didesnių apyvartų minėtais vertybiniais popieriais bendrai vis dar apsnūdusiose Baltijos šalių rinkose.