versija spausdinimui
(1)
Pasaulio investuotojai atsiduso lengviau. Ilgai lauktas sprendimas dėl Graikijos pagaliau padarytas. Europa toliau gelbės Graikiją, o papildomų nuolaidų padarys visi ¬¬- Europos šalys, privatūs investuotojai ir ECB. Šįryt Azijos akcijos brangsta 0,5–1 proc., euras vakar dolerio atžvilgiu brango 0,78 procento.
Po net 13,5 valandų užtrukusio susitikimo euro zonos politikai galiausiai sutarė toliau gelbėti Graikiją. Politikams, privatiems investuotojams ir centriniam bankui pavyko rasti būdą, kaip rasti trūkstamus pinigus Graikijai. Po sprendimo Graikijos skola 2020 metais, kaip ir siekta, bus 120,5 proc. BVP (pagal TVF prognozes), nors susitikimo išvakarėse atrodė, kad skolos nepavyks sumažinti žemiau už 129 proc. BVP. Papildomų nuolaidų Graikijai padarė visi – euro zona, privatūs investuotojai ir Europos centrinis bankas (ECB). Euro zonos šalys kartu su TVF, kaip ir planuota, skirs 130 mlrd. eurų paskolą Graikijai, tačiau už mažesnes palūkanas, negu planuota. Savo ruožtu ECB atsisako pelno iš Graikijos obligacijų. Europos finansų krizės įkarštyje gelbėdamas PIIGS regioną ECB antrinėje rinkoje pirko Graikijos obligacijas gerokai pigiau negu jų nominali vertė. Vakar bendro sprendimo labui ECB šio potencialaus pelno atsisakė (apie 45-50 mlrd. eurų). Tuo tarpu privatūs investuotojai sutiko nurašyti dar daugiau Graikijos obligacijų vertės. Preliminariais skaičiavimais privatūs investuotojai neteks 75 proc. obligacijų vertės (iki šiol planuota atsisakyti 70 proc. vertės). Iš karto bus nurašyta 53,5 proc. obligacijų vertės (planuota 50 proc.) Likusi 31,5 proc. obligacijų vertės bus iškeista į 20 skirtingų obligacijų, kurių trukmė svyruos nuo 11 iki 30 metų. Už pirmus dvejus metus bus mokamos vos 2 proc. palūkanos, vėliau 4 proc. palūkanos (planuota už visą laikotarpį mokėti 3,6 proc. palūkanas). Likusios 15 proc. obligacijų bus iškeistos į saugias trumpo laikotarpio Europos finansinio stabilumo fondo išleistas obligacijas.
Iš viso bus nurašyta 107 mlrd. eurų iš 350 mlrd. eurų visos Graikijos skolos. Priminsime, bus nurašoma tik privatiems investuotojams priklausančios obligacijos (kurių viso buvo apie 200 mlrd. eurų). Tarptautinėms organizacijoms, valstybėms ir centriniams bankams priklausančių obligacijų vertė nurašoma nebus, išskyrus ECB, kaip minėjome, sutikusio atsisakyti dalies pelno. Po nurašymo Graikijos skola bus 110 proc. nuo BVP (prieš nurašymą – 160 proc. BVP). Vienam graikui tenkanti šalies skola sumažės 10 tūkst. eurų.
Sprendimas dėl Graikijos sveikintinas. Pasaulio investuotojai pagaliau galės atsipūsti lengviau. Nėra jokių garantijų, kad šis sprendimas padės stabilizuoti Graikijos finansų būklę ilgu laikotarpiu. Neaišku, ar po metų ar dviejų neprireiks naujos paskolos Graikijai ir, ar galiausiai išvengsime visiško Graikijos bankroto. Tačiau sprendimas leidžia bent jau šiandien atsipūsti lengviau, o ilgainiui, galbūt, Graikijos bankrotas pasauliui nebebus toks pavojingas.
Baltijos biržose savaitė prasidėjo be aiškesnės krypties
Talino OMXT pirmadienį ūgtelėjo 0,15 proc., o Vilniaus OMXV sumažėjo 0,10 proc. – pokyčiai, iš tiesų, nedideli. Nors tikėjomės pamatyti daugiau teigiamų pokyčių, bet matomai „koją pakišo“ investuotojų atsargumas, didesnės rinkos vengimas bei mažas bendras likvidumas. TEO LT (-0,31 proc.) akcijomis vėl buvo sudaryti keli tiesioginiai sandoriai, todėl jų apyvarta sudarė net 2/3 visos Vilniaus biržos apyvartos. Vakar Šiaulių banko akcijos, investuotojams belaukiant rezultatų, brango 2,16 procento. Pasibaigus prekybos sesijai bankas pranešė, kad per 2011 metus uždirbo 12,8 mln. litų grynojo pelno, tuo tarpu 2010 metų rezultatas buvo 24,1 mln. litų nuostolis. Per pirmus 3 praėjusių metų ketvirčius bankas deklaravo 10,7 mln. pelną, tad per ketvirtąjį ketvirtį buvo uždirbta 2,1 mln. litų pelno. Kai kuriuos rinkos dalyvius toks rezultatas galėjo nuliūdinti (pats bankas planavo uždirbti 14 mln. litų grynojo pelno), ir šiandien rinkoje gali atsirasti daugiau pardavėjų. Kita vertus, banko veiklos rodikliai per metus žymiai pagerėjo – turtas išaugo 17 proc., indėliai – 13 proc., paskolos – net 25 procentais. Šįryt „Premia Foods“ pranešė, kad 2011 pajamos buvo 88,3 mln. eurų – 14 proc. didesnės negu 2010 metais. Tuo tarpu bendrasis pelnas padidėjo 23 proc. – iki 22,9 mln. eurų. Tiesa, grynasis rezultatas yra neigiamas – 0,5 mln. eurų nuostolis (2010 metais 1,3 mln. eurų grynasis pelnas). Vis dėlto bendrovės valdyba toliau tęsia anksčiau paskelbtą dividendų politiką ir siūlys visuotiniam akcininkų susirinkimui patvirtinti 0,01 euro už akciją dividendus.
Po net 13,5 valandų užtrukusio susitikimo euro zonos politikai galiausiai sutarė toliau gelbėti Graikiją. Politikams, privatiems investuotojams ir centriniam bankui pavyko rasti būdą, kaip rasti trūkstamus pinigus Graikijai. Po sprendimo Graikijos skola 2020 metais, kaip ir siekta, bus 120,5 proc. BVP (pagal TVF prognozes), nors susitikimo išvakarėse atrodė, kad skolos nepavyks sumažinti žemiau už 129 proc. BVP. Papildomų nuolaidų Graikijai padarė visi – euro zona, privatūs investuotojai ir Europos centrinis bankas (ECB). Euro zonos šalys kartu su TVF, kaip ir planuota, skirs 130 mlrd. eurų paskolą Graikijai, tačiau už mažesnes palūkanas, negu planuota. Savo ruožtu ECB atsisako pelno iš Graikijos obligacijų. Europos finansų krizės įkarštyje gelbėdamas PIIGS regioną ECB antrinėje rinkoje pirko Graikijos obligacijas gerokai pigiau negu jų nominali vertė. Vakar bendro sprendimo labui ECB šio potencialaus pelno atsisakė (apie 45-50 mlrd. eurų). Tuo tarpu privatūs investuotojai sutiko nurašyti dar daugiau Graikijos obligacijų vertės. Preliminariais skaičiavimais privatūs investuotojai neteks 75 proc. obligacijų vertės (iki šiol planuota atsisakyti 70 proc. vertės). Iš karto bus nurašyta 53,5 proc. obligacijų vertės (planuota 50 proc.) Likusi 31,5 proc. obligacijų vertės bus iškeista į 20 skirtingų obligacijų, kurių trukmė svyruos nuo 11 iki 30 metų. Už pirmus dvejus metus bus mokamos vos 2 proc. palūkanos, vėliau 4 proc. palūkanos (planuota už visą laikotarpį mokėti 3,6 proc. palūkanas). Likusios 15 proc. obligacijų bus iškeistos į saugias trumpo laikotarpio Europos finansinio stabilumo fondo išleistas obligacijas.
Iš viso bus nurašyta 107 mlrd. eurų iš 350 mlrd. eurų visos Graikijos skolos. Priminsime, bus nurašoma tik privatiems investuotojams priklausančios obligacijos (kurių viso buvo apie 200 mlrd. eurų). Tarptautinėms organizacijoms, valstybėms ir centriniams bankams priklausančių obligacijų vertė nurašoma nebus, išskyrus ECB, kaip minėjome, sutikusio atsisakyti dalies pelno. Po nurašymo Graikijos skola bus 110 proc. nuo BVP (prieš nurašymą – 160 proc. BVP). Vienam graikui tenkanti šalies skola sumažės 10 tūkst. eurų.
Sprendimas dėl Graikijos sveikintinas. Pasaulio investuotojai pagaliau galės atsipūsti lengviau. Nėra jokių garantijų, kad šis sprendimas padės stabilizuoti Graikijos finansų būklę ilgu laikotarpiu. Neaišku, ar po metų ar dviejų neprireiks naujos paskolos Graikijai ir, ar galiausiai išvengsime visiško Graikijos bankroto. Tačiau sprendimas leidžia bent jau šiandien atsipūsti lengviau, o ilgainiui, galbūt, Graikijos bankrotas pasauliui nebebus toks pavojingas.
Baltijos biržose savaitė prasidėjo be aiškesnės krypties
Talino OMXT pirmadienį ūgtelėjo 0,15 proc., o Vilniaus OMXV sumažėjo 0,10 proc. – pokyčiai, iš tiesų, nedideli. Nors tikėjomės pamatyti daugiau teigiamų pokyčių, bet matomai „koją pakišo“ investuotojų atsargumas, didesnės rinkos vengimas bei mažas bendras likvidumas. TEO LT (-0,31 proc.) akcijomis vėl buvo sudaryti keli tiesioginiai sandoriai, todėl jų apyvarta sudarė net 2/3 visos Vilniaus biržos apyvartos. Vakar Šiaulių banko akcijos, investuotojams belaukiant rezultatų, brango 2,16 procento. Pasibaigus prekybos sesijai bankas pranešė, kad per 2011 metus uždirbo 12,8 mln. litų grynojo pelno, tuo tarpu 2010 metų rezultatas buvo 24,1 mln. litų nuostolis. Per pirmus 3 praėjusių metų ketvirčius bankas deklaravo 10,7 mln. pelną, tad per ketvirtąjį ketvirtį buvo uždirbta 2,1 mln. litų pelno. Kai kuriuos rinkos dalyvius toks rezultatas galėjo nuliūdinti (pats bankas planavo uždirbti 14 mln. litų grynojo pelno), ir šiandien rinkoje gali atsirasti daugiau pardavėjų. Kita vertus, banko veiklos rodikliai per metus žymiai pagerėjo – turtas išaugo 17 proc., indėliai – 13 proc., paskolos – net 25 procentais. Šįryt „Premia Foods“ pranešė, kad 2011 pajamos buvo 88,3 mln. eurų – 14 proc. didesnės negu 2010 metais. Tuo tarpu bendrasis pelnas padidėjo 23 proc. – iki 22,9 mln. eurų. Tiesa, grynasis rezultatas yra neigiamas – 0,5 mln. eurų nuostolis (2010 metais 1,3 mln. eurų grynasis pelnas). Vis dėlto bendrovės valdyba toliau tęsia anksčiau paskelbtą dividendų politiką ir siūlys visuotiniam akcininkų susirinkimui patvirtinti 0,01 euro už akciją dividendus.