versija spausdinimui
(0)
Džordžas Sorosas (angl. George Soros) - investuotojas, investicinės bankininkystės atstovas, financinis guru ir vienas iš ryškiausių ir labiausiai intriguojančių figūrų dabartiniame financiniame pasaulyje.
Džordžas Sorosas gimė Vengrijoje 1930 metais. 1946 išvyko į Angliją. Ten baigė ekonomikos studijas prestižinėje Londono ekonominių ir politikos mokslų mokykloje. 1956 metais persikėlė gyventi į JAV. Nuo 1956 iki 1959 dirbo biržos prekiautoju su F.M. Mayer, o nuo 1959 iki 1963 analitiku. Nuo 1963 iki 1973 jis dirbo Arnoldo ir S.Cleichroeder kompanijoje viceprezidentu. Ten dirbdamas suprato, kad investavimas yra jo pašaukimas. 1967 Sorosas įtikino kompaniją steigti užsienio investicinius fondus, kurių kapitalas buvo keturi milijonai dolerių. 1969 buvo įsteigti ir draudimo fondai. Bet kai Sorosas pamatė, kad situacija klostosi ne taip, kaip jis nori, kompaniją jis paliko ir įkūrė privačią investavimo kompaniją "Quantum fondai". Jo valdomų fondų pelningumas per sekančius 10 metų siekė 3365% ir tai buvo pagrindas jo tolimesnei sėkmei. Po šių sėkmingo investavimo metų, jo turtas pasiekė 11 milijardų dolerių.
Džordžas Sorosas garsėjo savo spekuliacijomis. 1988 remdamasis Insider informacija, pirkdamas ir parduodamas Prancūzijos banko „Societe Generale“ akcijų paketą, gavo apie 2.8 mln. dolerių pelno. Turbūt labiausiai jis išgarsėjo 1992 rugsėjo 16d., dar vadinamą Juoduoju trečiadieniu, kai jis, būdamas įsitikinęs kad svaras sterlingų gali būti pervertintas, pardavė (short sell) šią valiutą. Žiniasklaidoje buvo išplatintas interviu, kuriame Sorosas pateikė savo nuomonę dėl svaro sterlingo. Finansų rinkos reagavo žaibiškai. ECB turėjo paremti Britanijos valiutą. Tačiau po kiekvienos intervencijos, Dž.Soroso pozicijos stiprėjo. Jis privertė Britanijos banką išimti svarą iš Europos valiutos sistemos ir jį devalvuoti. Iš to Dž.Sorosas uždirbo maždaug apie 1 mlrd. dolerių.
Panašių spekuliacijų buvo ir daugiau. 1993 Dž.Sorosas viešai pareiškė, kad kils aukso kainos. Tai išprovokavo atsargų pirkimo bangą. Aukso kaina pakilo daugiau nei 20 proc. Pardavęs savo aukso atsargas, Dž.Sorosas susižėrė nemažą pelną. Siekdamas dar labiau pademonstruoti savo galybę, Dž.Sorosas 1995 metais pradėjo naują žaidimą – Japonijos jenos dirbtinį jenos kėlimą. To rezultatas – smarkiai sumažėjęs Japonijos prekių konkurencingumas, eksporto kritimas, didžiuliai japonų kompanijų nuostoliai. Japonijos vyriausybei teko imtis didžiulų pastangų, kad sumažintų jenos kursą. Tai reiškė, kad Japonija buvo priversta sumokėti Dž.Sorosui, kuris masiškai supirkinėjo jenas po 100-120 jenų už dolerį, o pardavinėjo jau po 80-90. To rezultatas – Sorosas uždirbo per keturis milijardus dolerių. Tuo pačiu buvo pasiektas ir pagrindinis Džordžo tikslas – jo šešėlis visada ėmė vaidentis pasaulio šalių finansų ministrams ir bankininkams, susvyravus bet kokiam valiutų kursui.
Ir 1998 metų garsioji Rusijos krizė siejama su Dž.Soroso veikla, kuris pasaulio žiniasklaidoje nuo tų metų pradžios nuolat skelbė apie rublio krizę. Tačiau jo spekuliacijos Rusijoje nebuvo sėkmingos. Per Rusijos krizę Dž.Sorosas prarado apie 1 mlrd. dolerių ir turėjo gėdingai pasitraukti iš šios rinkos.
Be investavimo Džordžas Sorosas žinomas ir savo filantropine veikla. Jis vadovauja Atviros visuomenės institutui ("Open Society Institute") bei savo vardo fondui ("Soros Foundation"). Jis kovojo už galimybę Afrikos jaunimui lankyti universitetą, parėmė Centrinės Europos universiteto veiklą. Šiuo metu daugiau nei 50 pasaulio valstybių veikia Soroso fondai (arba atskiros programos) - autonomiškos nevyriausybinės organizacijos ar kitos institucijos, kurios susijungusios į Soroso fondų tinklą. Nacionalinius fondus sieja atviros visuomenės vizija ir bendros programos pilietinės visuomenės plėtros, kultūros, švietimo, mokslo, visuomenės sveikatos, informacijos ir kitose srityse. Lietuvoje veikia Atviros Lietuvos fondas.
Dž.Sorosas parašė ir keletą knygų:
- JAV dominavimas – oro burbulas (The Bubble of American Supremacy), 2004.
- Dž.Sorosas apie globalizaciją (George Soros on Globalization), 2002.
- Atviroji visuomenė (Open Society:Reforming Global Capitalizm), 1998.
- Pasaulinio kapitalizmo krizė (The crisis of Global Capitalizm), 1998.
- Finansų alchemija (The Alchemy of Finance), 1998.
- Klystamumo valdžia, 1995.
Džordžas Sorosas pripažintas garbės daktaru: New School for Social Research (Niujorkas), Oksfordo universitetas (1980), Budapest University of Economics ir Jeilio universitetas (1991).
Šiuo metu Dž. Soroso turtas vertinamas 5 mlrd. JAV dolerių.
Džordžas Sorosas gimė Vengrijoje 1930 metais. 1946 išvyko į Angliją. Ten baigė ekonomikos studijas prestižinėje Londono ekonominių ir politikos mokslų mokykloje. 1956 metais persikėlė gyventi į JAV. Nuo 1956 iki 1959 dirbo biržos prekiautoju su F.M. Mayer, o nuo 1959 iki 1963 analitiku. Nuo 1963 iki 1973 jis dirbo Arnoldo ir S.Cleichroeder kompanijoje viceprezidentu. Ten dirbdamas suprato, kad investavimas yra jo pašaukimas. 1967 Sorosas įtikino kompaniją steigti užsienio investicinius fondus, kurių kapitalas buvo keturi milijonai dolerių. 1969 buvo įsteigti ir draudimo fondai. Bet kai Sorosas pamatė, kad situacija klostosi ne taip, kaip jis nori, kompaniją jis paliko ir įkūrė privačią investavimo kompaniją "Quantum fondai". Jo valdomų fondų pelningumas per sekančius 10 metų siekė 3365% ir tai buvo pagrindas jo tolimesnei sėkmei. Po šių sėkmingo investavimo metų, jo turtas pasiekė 11 milijardų dolerių.
Džordžas Sorosas garsėjo savo spekuliacijomis. 1988 remdamasis Insider informacija, pirkdamas ir parduodamas Prancūzijos banko „Societe Generale“ akcijų paketą, gavo apie 2.8 mln. dolerių pelno. Turbūt labiausiai jis išgarsėjo 1992 rugsėjo 16d., dar vadinamą Juoduoju trečiadieniu, kai jis, būdamas įsitikinęs kad svaras sterlingų gali būti pervertintas, pardavė (short sell) šią valiutą. Žiniasklaidoje buvo išplatintas interviu, kuriame Sorosas pateikė savo nuomonę dėl svaro sterlingo. Finansų rinkos reagavo žaibiškai. ECB turėjo paremti Britanijos valiutą. Tačiau po kiekvienos intervencijos, Dž.Soroso pozicijos stiprėjo. Jis privertė Britanijos banką išimti svarą iš Europos valiutos sistemos ir jį devalvuoti. Iš to Dž.Sorosas uždirbo maždaug apie 1 mlrd. dolerių.
Panašių spekuliacijų buvo ir daugiau. 1993 Dž.Sorosas viešai pareiškė, kad kils aukso kainos. Tai išprovokavo atsargų pirkimo bangą. Aukso kaina pakilo daugiau nei 20 proc. Pardavęs savo aukso atsargas, Dž.Sorosas susižėrė nemažą pelną. Siekdamas dar labiau pademonstruoti savo galybę, Dž.Sorosas 1995 metais pradėjo naują žaidimą – Japonijos jenos dirbtinį jenos kėlimą. To rezultatas – smarkiai sumažėjęs Japonijos prekių konkurencingumas, eksporto kritimas, didžiuliai japonų kompanijų nuostoliai. Japonijos vyriausybei teko imtis didžiulų pastangų, kad sumažintų jenos kursą. Tai reiškė, kad Japonija buvo priversta sumokėti Dž.Sorosui, kuris masiškai supirkinėjo jenas po 100-120 jenų už dolerį, o pardavinėjo jau po 80-90. To rezultatas – Sorosas uždirbo per keturis milijardus dolerių. Tuo pačiu buvo pasiektas ir pagrindinis Džordžo tikslas – jo šešėlis visada ėmė vaidentis pasaulio šalių finansų ministrams ir bankininkams, susvyravus bet kokiam valiutų kursui.
Ir 1998 metų garsioji Rusijos krizė siejama su Dž.Soroso veikla, kuris pasaulio žiniasklaidoje nuo tų metų pradžios nuolat skelbė apie rublio krizę. Tačiau jo spekuliacijos Rusijoje nebuvo sėkmingos. Per Rusijos krizę Dž.Sorosas prarado apie 1 mlrd. dolerių ir turėjo gėdingai pasitraukti iš šios rinkos.
Be investavimo Džordžas Sorosas žinomas ir savo filantropine veikla. Jis vadovauja Atviros visuomenės institutui ("Open Society Institute") bei savo vardo fondui ("Soros Foundation"). Jis kovojo už galimybę Afrikos jaunimui lankyti universitetą, parėmė Centrinės Europos universiteto veiklą. Šiuo metu daugiau nei 50 pasaulio valstybių veikia Soroso fondai (arba atskiros programos) - autonomiškos nevyriausybinės organizacijos ar kitos institucijos, kurios susijungusios į Soroso fondų tinklą. Nacionalinius fondus sieja atviros visuomenės vizija ir bendros programos pilietinės visuomenės plėtros, kultūros, švietimo, mokslo, visuomenės sveikatos, informacijos ir kitose srityse. Lietuvoje veikia Atviros Lietuvos fondas.
Dž.Sorosas parašė ir keletą knygų:
- JAV dominavimas – oro burbulas (The Bubble of American Supremacy), 2004.
- Dž.Sorosas apie globalizaciją (George Soros on Globalization), 2002.
- Atviroji visuomenė (Open Society:Reforming Global Capitalizm), 1998.
- Pasaulinio kapitalizmo krizė (The crisis of Global Capitalizm), 1998.
- Finansų alchemija (The Alchemy of Finance), 1998.
- Klystamumo valdžia, 1995.
Džordžas Sorosas pripažintas garbės daktaru: New School for Social Research (Niujorkas), Oksfordo universitetas (1980), Budapest University of Economics ir Jeilio universitetas (1991).
Šiuo metu Dž. Soroso turtas vertinamas 5 mlrd. JAV dolerių.