versija spausdinimui
(0)
JAV akcijų rinka atsitiesė po penkių dienų iš eilės kritimo. S&P 500 indeksas kilo 0,74 proc., Dow Jones Industrial Average - 0,7 proc., o Nasdaq Composite indeksas – 0,84 proc. Dow Jones Industrial Average indekso krypčiai teigiamą įtaką turėjo geresni nei tikėtasi stambiausios aliuminio gamintojos „Alcoa Inc.“ pirmojo ketvirčio rezultatai. Šios bendrovės akcijos brango daugiau nei 6 proc.
Kovą, palyginti su vasariu, eksporto kainos JAV išaugo 0,8 proc., t.y. dvigubai daugiau nei tikėtasi. Importo kainos per atitinkamą laikotarpį išaugo 1,3 proc. Buvo tikėtasi 1 proc. augimo. Labiausiai kainų augimą lėmė išaugusios naftos produktų kainos. Vien importuotų naftos produktų kainos išaugo 4,3 proc. Prašymų paskoloms nekilnojamam turtui įsigyti skaičius šią savaitę krito 0,5 proc., kai praėjusią savaitę šis rodiklis kilo 7,2 proc. Keturių savaičių vidurkis pakilo iki 2,2 proc. ir rodo stiprėjančius nekilnojamo turto pardavimus.
Vakarų Europa
Vakarų Europos akcijų indeksų reikšmės atsitiesė nuo pastarųjų dvejų mėnesių žemumų. Rinkos tapo kiek guvesnės po to kai Ispanijos ministras pirmininkas M. Rajoy patvirtino, kad šaliai finansinės pagalbos iš bendrijos neprireiks. Pastaruoju metu Ispanijos vyriausybės obligacijų pajamingumai augo, kai M. Rajoy paskelbė, kad šaliai šiemet nepavyks pasiekti anksčiau sutarto biudžeto deficito lygio.
Mobiliųjų telefonų gamintoja „Nokia Corp.“ dėl stiprios konkurencijos Viduriniuosiuose Rytuose, Afrikoje ir Kinijoje paskelbė prastesnius nei laukta 2012 m. I ketv. veiklos rezultatus. Bendrovės parduotų telefonų skaičius per metus smuko nuo 84,3 iki 71 mln. vienetų, o pajamos smuko nuo 3,4 iki 2,3 mlrd. eurų. Taip pat Suomijos bendrovė sumažino veiklos rezultatų prognozes II ketv. ir pareiškė, kad II ketv. gali būti netgi prastesnis nei I ketv. Investuotojai sureagavo neigiamai į šias naujienas, tad „Nokia Corp.“ akcijų kaina smuko 15,71 proc. iki 15 metų žemumų.
Šiandien ateities sandoriai rodo investuotojų dvejones dėl to, kur toliau judės Europos akcijų indeksai. Šiandien platindama obligacijas Italijos vyriausybė ketina pasiskolinti 5 mlrd. eurų. Baiminamasi, kad skolos kaina toliau kils. Vakar Italija leido trumpalaikius iždo vekselius, kurių pajamingumas padvigubėjo leisdamas suprasti, kad rinkos šiuo metu vėl įskaičiuoja didesnę euro zonos viešųjų finansų keliamą riziką.
Azija
Šiandien daugumos Azijos akcijų indeksų reikšmės didėjo. Labiausiai brango akcijos Indijoje, kur akcijų indekso BSE Sensex reikšmė kilo 0,84 proc. Kinijoje ir Japonijoje akcijų indeksai kilo kiek kukliau, o Pietų Korėjos akcijų indeksas Kospi 200 smuko 1,36 proc. Prekybos apyvartos buvo menkos, mat investuotojai neskuba rizikuoti laukdami rytoj skelbiamų Kinijos BVP duomenų.
Daugumoje akcijų rinkų vakar buvo matomas atsistatymas po kelių dienų kritimo. Kinijos nekilnojamojo turto bendrovių akcijos šiandien brango daugiau kaip 2 proc. Tuo tarpu, „China Coal Energy Co.“ akcijos pigo 1,5 proc., po pranešimo, kad keturi darbuotojai žuvo avarijos kasykloje metu.
Baltijos šalys
Trečiadienį Talino ir Vilniaus akcijų biržų indeksai kilo 0,57 ir 0,01 proc., o Rygoje fiksuotas 0,12 proc. neigiamas pokytis. Aktyviausiai prekiauta „Linas Agro Group“, „Tallinna Vesi“ ir „Tallink Grupp“ akcijomis. Ženkliai brango „Tallinna Kaubamaja“ akcijos – 3,38 proc. Bendrovė paskelbė puikius I ketv. veiklos rezultatus.
„Premia Foods“ paskelbė I ketv. veiklos rezultataus. Per metus įmonės pardavimai išaugo beveik 0,5 mln. eurų, arba 2,7 proc. Labiausiai augo užšaldytų produktų ir žuvies bei žuvies produktų pardavimai – 3 ir 8 proc.
Latvijos ministras pirmininkas V. Dombrovskis planuoja rasti galimybių sutaupyti dar 70 mln. latų 2013 metų biudžetui. Tai prilygtų 0,5 proc. BVP, o lėšas ketinama gauti iš besitęsiančio ekonomikos augimo ir daugiau taupant. Latvijos vyriausybei nuo 2009 metų teko itin veržtis diržus idant būtų išvengta valiutos devalvacijos.2011 metais šalies ekonomika augo 5,5 proc. pirmą kartą po trejų metų smukimo iš eilės, o 2014 metais keliamas tikslas tapti euro zonos nare.
Latvija vakar skelbė vartotojų kainų indekso duomenis. Vartotojų kainų krepšelis kovo mėnesį pabrango 0,6 proc., palyginti su vasariu, o metinis pokytis siekė 4,2 proc.
Žaliavos
Trečiadienį „WTI“ naftos ateities sandorių kaina „NYMEX“ biržoje sugebėjo atšokti ir sugrįžti aukščiau 102 JAV dolerių už barelį. Kiek palankesnės nuotaikos finansų rinkose teigiamai prisidėjo ir prie naftos kainos pokyčių. Be to, investuotojai teigiamai sureagavo į JAV energetikos administracijos ataskaitą apie labiau nei tikėtasi sumažėjusias naftos produktų atsargas šalyje per praėjusią savaitę. Tiesa, žaliavinės naftos atsargos padidėjo trečią savaitę iš eilės – šįkart jos išaugo 2,8 mln. barelių. Prie naftos produktų atsargų smukimo labiausiai prisidėjo net 2 proc. punktais kritęs naftos perdirbimo gamyklų pajėgumų išnaudojimo lygis šalyje. Beje, vakar Iranas patvirtino, kad nutraukė naftos eksportą į Vokietiją. Užvakar, naftos tiekimas buvo nutrauktas Graikijai ir Ispanijai. Tad Iranas stengiasi anksčiau nei liepos mėn. 1 d. sustabdyti prekybinius naftos santykius su ES valstybėmis ir greičiau persiorientuoti į Azijos rinkas. Anot kai kurių rinkos dalyvių, Iranas siūlo dar palankesnes sąlygas Azijos šalims, norėdamas padidinti naftos eksportą į šį regioną ir taip kompensuoti tiekimo į ES praradimą. Investuotojai su nerimu laukia šeštadienio, kai prie derybų stalo sės Irano ir šešių didžiųjų valstybių atstovai. Bus tariamasi, kaip sušvelninti šių šalių tarpusavio santykius.
Kovą, palyginti su vasariu, eksporto kainos JAV išaugo 0,8 proc., t.y. dvigubai daugiau nei tikėtasi. Importo kainos per atitinkamą laikotarpį išaugo 1,3 proc. Buvo tikėtasi 1 proc. augimo. Labiausiai kainų augimą lėmė išaugusios naftos produktų kainos. Vien importuotų naftos produktų kainos išaugo 4,3 proc. Prašymų paskoloms nekilnojamam turtui įsigyti skaičius šią savaitę krito 0,5 proc., kai praėjusią savaitę šis rodiklis kilo 7,2 proc. Keturių savaičių vidurkis pakilo iki 2,2 proc. ir rodo stiprėjančius nekilnojamo turto pardavimus.
Vakarų Europa
Vakarų Europos akcijų indeksų reikšmės atsitiesė nuo pastarųjų dvejų mėnesių žemumų. Rinkos tapo kiek guvesnės po to kai Ispanijos ministras pirmininkas M. Rajoy patvirtino, kad šaliai finansinės pagalbos iš bendrijos neprireiks. Pastaruoju metu Ispanijos vyriausybės obligacijų pajamingumai augo, kai M. Rajoy paskelbė, kad šaliai šiemet nepavyks pasiekti anksčiau sutarto biudžeto deficito lygio.
Mobiliųjų telefonų gamintoja „Nokia Corp.“ dėl stiprios konkurencijos Viduriniuosiuose Rytuose, Afrikoje ir Kinijoje paskelbė prastesnius nei laukta 2012 m. I ketv. veiklos rezultatus. Bendrovės parduotų telefonų skaičius per metus smuko nuo 84,3 iki 71 mln. vienetų, o pajamos smuko nuo 3,4 iki 2,3 mlrd. eurų. Taip pat Suomijos bendrovė sumažino veiklos rezultatų prognozes II ketv. ir pareiškė, kad II ketv. gali būti netgi prastesnis nei I ketv. Investuotojai sureagavo neigiamai į šias naujienas, tad „Nokia Corp.“ akcijų kaina smuko 15,71 proc. iki 15 metų žemumų.
Šiandien ateities sandoriai rodo investuotojų dvejones dėl to, kur toliau judės Europos akcijų indeksai. Šiandien platindama obligacijas Italijos vyriausybė ketina pasiskolinti 5 mlrd. eurų. Baiminamasi, kad skolos kaina toliau kils. Vakar Italija leido trumpalaikius iždo vekselius, kurių pajamingumas padvigubėjo leisdamas suprasti, kad rinkos šiuo metu vėl įskaičiuoja didesnę euro zonos viešųjų finansų keliamą riziką.
Azija
Šiandien daugumos Azijos akcijų indeksų reikšmės didėjo. Labiausiai brango akcijos Indijoje, kur akcijų indekso BSE Sensex reikšmė kilo 0,84 proc. Kinijoje ir Japonijoje akcijų indeksai kilo kiek kukliau, o Pietų Korėjos akcijų indeksas Kospi 200 smuko 1,36 proc. Prekybos apyvartos buvo menkos, mat investuotojai neskuba rizikuoti laukdami rytoj skelbiamų Kinijos BVP duomenų.
Daugumoje akcijų rinkų vakar buvo matomas atsistatymas po kelių dienų kritimo. Kinijos nekilnojamojo turto bendrovių akcijos šiandien brango daugiau kaip 2 proc. Tuo tarpu, „China Coal Energy Co.“ akcijos pigo 1,5 proc., po pranešimo, kad keturi darbuotojai žuvo avarijos kasykloje metu.
Baltijos šalys
Trečiadienį Talino ir Vilniaus akcijų biržų indeksai kilo 0,57 ir 0,01 proc., o Rygoje fiksuotas 0,12 proc. neigiamas pokytis. Aktyviausiai prekiauta „Linas Agro Group“, „Tallinna Vesi“ ir „Tallink Grupp“ akcijomis. Ženkliai brango „Tallinna Kaubamaja“ akcijos – 3,38 proc. Bendrovė paskelbė puikius I ketv. veiklos rezultatus.
„Premia Foods“ paskelbė I ketv. veiklos rezultataus. Per metus įmonės pardavimai išaugo beveik 0,5 mln. eurų, arba 2,7 proc. Labiausiai augo užšaldytų produktų ir žuvies bei žuvies produktų pardavimai – 3 ir 8 proc.
Latvijos ministras pirmininkas V. Dombrovskis planuoja rasti galimybių sutaupyti dar 70 mln. latų 2013 metų biudžetui. Tai prilygtų 0,5 proc. BVP, o lėšas ketinama gauti iš besitęsiančio ekonomikos augimo ir daugiau taupant. Latvijos vyriausybei nuo 2009 metų teko itin veržtis diržus idant būtų išvengta valiutos devalvacijos.2011 metais šalies ekonomika augo 5,5 proc. pirmą kartą po trejų metų smukimo iš eilės, o 2014 metais keliamas tikslas tapti euro zonos nare.
Latvija vakar skelbė vartotojų kainų indekso duomenis. Vartotojų kainų krepšelis kovo mėnesį pabrango 0,6 proc., palyginti su vasariu, o metinis pokytis siekė 4,2 proc.
Žaliavos
Trečiadienį „WTI“ naftos ateities sandorių kaina „NYMEX“ biržoje sugebėjo atšokti ir sugrįžti aukščiau 102 JAV dolerių už barelį. Kiek palankesnės nuotaikos finansų rinkose teigiamai prisidėjo ir prie naftos kainos pokyčių. Be to, investuotojai teigiamai sureagavo į JAV energetikos administracijos ataskaitą apie labiau nei tikėtasi sumažėjusias naftos produktų atsargas šalyje per praėjusią savaitę. Tiesa, žaliavinės naftos atsargos padidėjo trečią savaitę iš eilės – šįkart jos išaugo 2,8 mln. barelių. Prie naftos produktų atsargų smukimo labiausiai prisidėjo net 2 proc. punktais kritęs naftos perdirbimo gamyklų pajėgumų išnaudojimo lygis šalyje. Beje, vakar Iranas patvirtino, kad nutraukė naftos eksportą į Vokietiją. Užvakar, naftos tiekimas buvo nutrauktas Graikijai ir Ispanijai. Tad Iranas stengiasi anksčiau nei liepos mėn. 1 d. sustabdyti prekybinius naftos santykius su ES valstybėmis ir greičiau persiorientuoti į Azijos rinkas. Anot kai kurių rinkos dalyvių, Iranas siūlo dar palankesnes sąlygas Azijos šalims, norėdamas padidinti naftos eksportą į šį regioną ir taip kompensuoti tiekimo į ES praradimą. Investuotojai su nerimu laukia šeštadienio, kai prie derybų stalo sės Irano ir šešių didžiųjų valstybių atstovai. Bus tariamasi, kaip sušvelninti šių šalių tarpusavio santykius.