„Būsimų rinkimų Prancūzijoje, Graikijoje, o taip pat ir Nyderlanduose balsavimų rezultatai turės reikšmingos įtakos euro zonos politinei padėčiai,“ – teigia „Alpari FS“ pardavimų vadovas Peter Leonidou.
Tiek Graikijos, tiek Prancūzijos atveju labai svarbu, kas bus išrinktas. Prancūzijoje po pirmojo rinkimų turo rezultatų Francois Hollande laimėjimas prieš N. Sarkozy atrodo beveik neabejotinas. Tačiau Hollande yra ne tik palankiai nusiteikęs laisvesnių Europos centrinio banko (ECB) veiksmų atžvilgiu, bet iš tiesų atvirai už juos pasisako. Tai reiškia, kad jam laimėjus Vokietija prarastų ištikimą sąjungininką Sarkozy, kuris iki šiol beveik visais klausimais buvo vieningos nuomonės su Merkel. Hollande pergalė galėtų reikšti iki šiol darnių Prancūzijos ir Vokietijos politikų veiksmų pabaigą.
„Su dar didesniu nekantrumu Europa laukia artėjančių rinkimų Graikijoje. Daugelį žmonių domina klausimas, ar sudarius naują Graikijos vyriausybę, pastaroji imsis įgyvendinti taupymo priemones, nuo kurių priklauso Graikijai skiriamos finansinės pagalbos lėšos, ar ji pasirinks palikti euro zoną? Jei Graikija atsisakytų narystės euro zonoje, tai reikštų, kad ji sieks pati save išlaikyti ir ieškos kitų tarptautinių verslo partnerių. Tai savo ruožtu galėtų sukelti domino efektą euro zonoje – kitos ES šalys galėtų pasekti Graikijos pavyzdžiu. Pastarosios veiksmai galėtų paskatinti kitas šalis užimti pasyvių stebėtojų pozicijas arba, priklausomai nuo Graikijos sėkmės, jie galėtų įteigti viltį, jog galima funkcionuoti nepriklausomai nuo euro zonos“, – pažymi Peter Leonidou.
Investuotojus sunerimti privertė ir neseniai Nyderlandus apėmusi politinė nežinomybė. Rinkimai Graikijoje ir Prancūzijoje jų akiratyje šmėžavo jau kurį laiką, tuo tarpu olandų ministro pirmininko Mark Rutte atsistatydinimas dėl taupymo priemonių rodo, kaip plačiai išsikerojo euro zonos krizė. Rutte nesugebėjo išlikti valdžioje ir įvesti taupymo priemonių, taip sukeldamas pavojų Nyderlandų skolos reitingui AAA. Daugelis spekuliuoja, kad jis netrukus bus sumažintas, kaip nutiko Prancūzijos ir Austrijos atvejais.
Taigi, kaip visa tai paveiks eurą? „Alpari FS“ atkreipia dėmesį, kad nuo balandžio 16 d. buvo stebėta euro kurso kilimo tendencija, politinis netikrumas bei neigiami euro zonos ekonominiai rodikliai nepajėgė pakreipti šios tendencijos priešinga linkme.
„Euro kursas tendencingai augo nuo mėnesio vidurio, nors didžiąją balandžio mėnesio dalį valiutų rinka ženkliai svyravo. Atrodo, jog rinkos dalyviai laukia rinkimų Graikijoje, Prancūzijoje ir Nyderlanduose rezultatų bei galimo kurios nors šalies skolos reitingo sumažinimo,“ – aiškina Peter Leonidou.
Pasak jo, turint omenyje minėtas priežastis, kai rinkoje karaliauja nežinomybė, sunku prognozuoti įvykių tėkmę, pastebimas didėjantis dienos prekybos aktyvumas. Sprendžiant iš EUR/USD kurso svyravimų, dauguma prekybininkų jo atžvilgiu nusiteikę teigiamai. Vis dėlto dideli rinkos svyravimai ir prie kritinio lygio priartėjęs euras verčia investuotojus griebtis dienos prekybos strategijų.