versija spausdinimui
(0)
Prekyba JAV akcijų biržose vakar pasižymėjo didžiuliais svyravimais, tačiau prekybos pabaigoje indeksų reikšmės sugrįžo prie prekybos atidarymo metu buvusių lygių. S&P 500 indeksas kilo 0,05 proc., Dow Jones Industrial Average indeksas krito 0,01 proc., o Nasdaq Composite indeksas koregavosi 0,29 proc., įtakotas besitęsiančios „Facebook Inc.“ akcijų kainos korekcijos. Teigiamas rinkų nuotaikas įtakojo namų pardavimų antrinėje rinkoje duomenys ir spekuliacijos kinijos bei Europos ekonomikų augimo skatinimu.
„J.P. Morgan Chase & Co.“ kilo 4,61 proc. iki 34,01 JAV dolerių už paprastąją akciją nepaisant fakto, kad Žaliavų ateities sandorių komisija pradėjo tyrimą dėl banko prekybos ateities sandoriais, kurie jau dabar siekia 2 mlrd. JAV dolerių nuostolį.
Dizaino namų „Ralph Lauren Corp.“ Akcijų kaina kilo 2,71 proc. iki 150,27 JAV dolerių už paprastąją akciją po paskelbtų analitikų lūkesčius viršijusių IV ketv. rezultatų. Kompanija taip pat padvigubino išmokamus dividendus, kuria sieks 0,4 JAV dolerio už akciją.
Namų pardavimai antrinėje rinkoje atitiko analitikų lūkesčius ir 3,4 proc. viršijo kovo mėnesio pardavimus. Pardavimai siekė 4,62 mln. Labiausiai kilo mažų nuosavų namų bei butų pardavimai.
Vakarų Europa
Antradienį beveik visų Vakarų Europos akcijų indeksų reikšmės kilo. Vokiečių DAX indekso reikšmė išaugo 1,65 proc., prancūzų CAC 40 pakilo 1,88 proc., britų FTSE 250 1,38 proc. Kaip tapo įprasta, Graikijos įmonių akcijos vėl pigo ir šalies akcijų indekso reikšmė smuko 1,58 proc. Panašu, kad pastarąsias dvi dienas matėme techninį bendrovių kainų atšokimą, kuris yra natūralus po ganėtinai smarkaus akcijų pigimo praėjusiomis savaitėmis. Pagrindinė problema, susijusi su Graikijos galimu išėjimu iš euro zonos, lieka neišspręsta, tad tai ir toliau kels nerimą investuotojams.
Šiandien vyks Europos Sąjungos vadovų neformalus susitikimas, kuriame pagrindine tema bus euro zonos bendrų obligacijų leidimas siekiant gelbėti ekonominę regiono padėtį. Tam labiausiai priešinasi Vokietija, o jai paramą rodo Nyderlandai, Suomija ir Austrija. Labiausiai už bendrų euro zonos obligacijų leidimą pasisako Prancūzija ir Italija. Beje, tai bus pirmasis naujojo Prancūzijos prezidento dalyvavimas tokiame renginyje, tad investuotojai lauks komentarų po jo asmeninių susitikimų su kitų šalių vadovais.
Vakar toliau spartų augimą tęsė automobilių gamintojų akcijų kainos. „Renault“ akcijos pabrango 6,3 proc., „Fiat SpA“ 6,4 proc. Net 5,3 proc. šoktelėjo ir didžiausios pasaulyje cemento gamybos bendrovės akcijų kaina po padidėjusių lūkesčių, kad Kinija padidins investicijas infrastruktūros projektams ir taip sukels cemento paklausą. Antros pagal dydį cemento gamintojos „Holcim“ akcijos pabrango 1,6 proc. Verta atkreipti dėmesį ir į didžiausios verslui skirtos programinės įrangos kūrėjos „SAP“ atliktą debesų kompiuterijos milžinės „Ariba“ įsigijimą. Už ją sumokėta 4,3 mlrd. eurų, arba 20 proc. daugiau nei „Ariba“ akcijos kainavo biržoje. Vokiečių „SAP“ siekia didinti savo rinkos dalį debesų kompiuterijos segmente, tad šis įsigijimas yra svarbus ir logiškas žingsnis.
Azija
Šiandien į Azijos akcijų rinkas grįžo neigiamos nuotaikos. Honkongo akcijų indeksas Hang Seng smuko 1,69 proc., Japonijos akcijų indeksas Nikkei 225 krito 1,74 proc., o Pietų Korėjos akcijų indeksas Kospi 200 – 1,38 proc.
Investuotojų dėmesys šiandien buvo sutelktas į naujienas iš Japonijos. Deja, jos buvo labiau neigiamos, nei teigiamos. Vakar kredito reitingų agentūra „Fitch Ratings“ sumažino Japonijos skolinimosi reitingą vienu laipteliu. Anot reitingų agentūros, pasigendama agresyvesnių Japonijos vyriausybės fiskalinės politikos veiksmų mažinant didžiulę šalies skolų naštą bei biudžeto deficitą. Šiandien vykęs Japonijos centrinio banko posėdis nepateikė jokių monetarinės politikos priemonių, galinčių padaryti ekonomikos augimą tvirtesnį. Finansų ministerija šiandien paskelbė balandžio mėnesio užsienio prekybos balanso duomenis. Prekybos deficitas išaugo iki 6,5 mlrd. JAV dolerių – 6 kartus didesnis nei kovo mėnesį. Eksporto apimtys išaugo 7,9 proc., palyginti su 2011 m. balandžio mėnesiu ir atsiliko nuo analitikų prognozės – 12,9 proc. padidėjimo.
Baltijos šalys
Antradienis optimizmu vėl pasižymėjo investuojantys Vilniaus ir Talino akcijų biržose, kur abiejų akcijų biržų indeksai fiksavo 0,55 ir 0,16 proc. teigiamus pokyčius. Tuo tarpu Rygos akcijų biržos indeksas sumažėjo 0,86 proc. Vilniuje akcijų perleista daugiausiai – už 408 tūkst. eurų, Taline – už 148 tūkst. eurų, o Rygoje – už 16 tūkst. latų. Vakar ryte „Arco vara“ paskelbė, jog pasirašė sutartį su „Nordecon“ dėl daugiabučių Taline statybos. Tai džiugi naujiena abiejų įmonių atžvilgiu, nes darbų vertė yra apie 13 mln. eurų be PVM, o darbai turėtų būti baigti iki 2014 m.
Žaliavos
Antradienį „WTI“ naftos ateities sandorių kaina „NYMEX“ biržoje vėl leidosi žemyn ir prekyba vyko žemiau 92 JAV dolerių už barelį. Pagrindine naujiena tapo pranešimas apie Tarptautinės atominės energetikos agentūros ketinimus pasirašyti bendradarbiavimo sutartį su Iranu dėl galimybės labiau susipažinti su šios šalies vykdoma branduoline politika. Tai kiek netikėta žinia, atsižvelgiant į tai, kad šiandien Bagdade prasidėjo Irano atstovų susitikimas su šešių Vakarų šalių atstovais dėl tolimesnių Teherano veiksmų branduolinės politikos atžvilgiu. Bent jau trumpam susidaro įspūdis, kad Irano požiūris švelnėja, o tai mažina geopolitinę riziką naftos rinkoje. Investuotojai turėtų atidžiai šiandien sekti susitikimo Bagdade komentarus, nes tikėtini nemaži kainos pokyčiai po pietų. Tradiciškai antradienį vakare Amerikos naftos institutas paskelbė naftos atsargų pokyčių JAV ataskaitą. Žaliavinės naftos atsargos išaugo 1,5 mln. barelių, arba šiek tiek labiau nei tikėjosi rinkos ekspertai. Šiandien po pietų naftos pokyčių ataskaitą skelbs ir JAV energetikos administracija – tikėtina, kad bus patvirtinta atsargų padidėjimo tendencija.
„J.P. Morgan Chase & Co.“ kilo 4,61 proc. iki 34,01 JAV dolerių už paprastąją akciją nepaisant fakto, kad Žaliavų ateities sandorių komisija pradėjo tyrimą dėl banko prekybos ateities sandoriais, kurie jau dabar siekia 2 mlrd. JAV dolerių nuostolį.
Dizaino namų „Ralph Lauren Corp.“ Akcijų kaina kilo 2,71 proc. iki 150,27 JAV dolerių už paprastąją akciją po paskelbtų analitikų lūkesčius viršijusių IV ketv. rezultatų. Kompanija taip pat padvigubino išmokamus dividendus, kuria sieks 0,4 JAV dolerio už akciją.
Namų pardavimai antrinėje rinkoje atitiko analitikų lūkesčius ir 3,4 proc. viršijo kovo mėnesio pardavimus. Pardavimai siekė 4,62 mln. Labiausiai kilo mažų nuosavų namų bei butų pardavimai.
Vakarų Europa
Antradienį beveik visų Vakarų Europos akcijų indeksų reikšmės kilo. Vokiečių DAX indekso reikšmė išaugo 1,65 proc., prancūzų CAC 40 pakilo 1,88 proc., britų FTSE 250 1,38 proc. Kaip tapo įprasta, Graikijos įmonių akcijos vėl pigo ir šalies akcijų indekso reikšmė smuko 1,58 proc. Panašu, kad pastarąsias dvi dienas matėme techninį bendrovių kainų atšokimą, kuris yra natūralus po ganėtinai smarkaus akcijų pigimo praėjusiomis savaitėmis. Pagrindinė problema, susijusi su Graikijos galimu išėjimu iš euro zonos, lieka neišspręsta, tad tai ir toliau kels nerimą investuotojams.
Šiandien vyks Europos Sąjungos vadovų neformalus susitikimas, kuriame pagrindine tema bus euro zonos bendrų obligacijų leidimas siekiant gelbėti ekonominę regiono padėtį. Tam labiausiai priešinasi Vokietija, o jai paramą rodo Nyderlandai, Suomija ir Austrija. Labiausiai už bendrų euro zonos obligacijų leidimą pasisako Prancūzija ir Italija. Beje, tai bus pirmasis naujojo Prancūzijos prezidento dalyvavimas tokiame renginyje, tad investuotojai lauks komentarų po jo asmeninių susitikimų su kitų šalių vadovais.
Vakar toliau spartų augimą tęsė automobilių gamintojų akcijų kainos. „Renault“ akcijos pabrango 6,3 proc., „Fiat SpA“ 6,4 proc. Net 5,3 proc. šoktelėjo ir didžiausios pasaulyje cemento gamybos bendrovės akcijų kaina po padidėjusių lūkesčių, kad Kinija padidins investicijas infrastruktūros projektams ir taip sukels cemento paklausą. Antros pagal dydį cemento gamintojos „Holcim“ akcijos pabrango 1,6 proc. Verta atkreipti dėmesį ir į didžiausios verslui skirtos programinės įrangos kūrėjos „SAP“ atliktą debesų kompiuterijos milžinės „Ariba“ įsigijimą. Už ją sumokėta 4,3 mlrd. eurų, arba 20 proc. daugiau nei „Ariba“ akcijos kainavo biržoje. Vokiečių „SAP“ siekia didinti savo rinkos dalį debesų kompiuterijos segmente, tad šis įsigijimas yra svarbus ir logiškas žingsnis.
Azija
Šiandien į Azijos akcijų rinkas grįžo neigiamos nuotaikos. Honkongo akcijų indeksas Hang Seng smuko 1,69 proc., Japonijos akcijų indeksas Nikkei 225 krito 1,74 proc., o Pietų Korėjos akcijų indeksas Kospi 200 – 1,38 proc.
Investuotojų dėmesys šiandien buvo sutelktas į naujienas iš Japonijos. Deja, jos buvo labiau neigiamos, nei teigiamos. Vakar kredito reitingų agentūra „Fitch Ratings“ sumažino Japonijos skolinimosi reitingą vienu laipteliu. Anot reitingų agentūros, pasigendama agresyvesnių Japonijos vyriausybės fiskalinės politikos veiksmų mažinant didžiulę šalies skolų naštą bei biudžeto deficitą. Šiandien vykęs Japonijos centrinio banko posėdis nepateikė jokių monetarinės politikos priemonių, galinčių padaryti ekonomikos augimą tvirtesnį. Finansų ministerija šiandien paskelbė balandžio mėnesio užsienio prekybos balanso duomenis. Prekybos deficitas išaugo iki 6,5 mlrd. JAV dolerių – 6 kartus didesnis nei kovo mėnesį. Eksporto apimtys išaugo 7,9 proc., palyginti su 2011 m. balandžio mėnesiu ir atsiliko nuo analitikų prognozės – 12,9 proc. padidėjimo.
Baltijos šalys
Antradienis optimizmu vėl pasižymėjo investuojantys Vilniaus ir Talino akcijų biržose, kur abiejų akcijų biržų indeksai fiksavo 0,55 ir 0,16 proc. teigiamus pokyčius. Tuo tarpu Rygos akcijų biržos indeksas sumažėjo 0,86 proc. Vilniuje akcijų perleista daugiausiai – už 408 tūkst. eurų, Taline – už 148 tūkst. eurų, o Rygoje – už 16 tūkst. latų. Vakar ryte „Arco vara“ paskelbė, jog pasirašė sutartį su „Nordecon“ dėl daugiabučių Taline statybos. Tai džiugi naujiena abiejų įmonių atžvilgiu, nes darbų vertė yra apie 13 mln. eurų be PVM, o darbai turėtų būti baigti iki 2014 m.
Žaliavos
Antradienį „WTI“ naftos ateities sandorių kaina „NYMEX“ biržoje vėl leidosi žemyn ir prekyba vyko žemiau 92 JAV dolerių už barelį. Pagrindine naujiena tapo pranešimas apie Tarptautinės atominės energetikos agentūros ketinimus pasirašyti bendradarbiavimo sutartį su Iranu dėl galimybės labiau susipažinti su šios šalies vykdoma branduoline politika. Tai kiek netikėta žinia, atsižvelgiant į tai, kad šiandien Bagdade prasidėjo Irano atstovų susitikimas su šešių Vakarų šalių atstovais dėl tolimesnių Teherano veiksmų branduolinės politikos atžvilgiu. Bent jau trumpam susidaro įspūdis, kad Irano požiūris švelnėja, o tai mažina geopolitinę riziką naftos rinkoje. Investuotojai turėtų atidžiai šiandien sekti susitikimo Bagdade komentarus, nes tikėtini nemaži kainos pokyčiai po pietų. Tradiciškai antradienį vakare Amerikos naftos institutas paskelbė naftos atsargų pokyčių JAV ataskaitą. Žaliavinės naftos atsargos išaugo 1,5 mln. barelių, arba šiek tiek labiau nei tikėjosi rinkos ekspertai. Šiandien po pietų naftos pokyčių ataskaitą skelbs ir JAV energetikos administracija – tikėtina, kad bus patvirtinta atsargų padidėjimo tendencija.