versija spausdinimui
(0)
Lietuvos bankas paskelbė preliminarius šių metų trijų ketvirčių mokėjimų balanso duomenis, rodančius, kad Lietuvos einamosios sąskaitos deficitas (ESD) siekė 12,7 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). 2006 metais šis rodiklis buvo 10,8 proc. nuo BVP. Daugiausia įtakos ESD augimui turėjo daugiau nei 44 proc. per metus išaugęs prekybos ir paslaugų deficitas, kuris siekė 11,8 proc. nuo BVP. Tačiau galime pastebėti ESD santykio su BVP (9,3 proc.) pagerėjimą trečiąjį šių metų ketvirtį, lyginant su antruoju ketvirčiu, kai ESD siekė 16,1 proc. nuo BVP.
Sparčiai auganti vidaus paklausa ir vartotojų bei įmonių optimizmas didina importo paklausą ir einamosios sąskaitos deficitą. Akivaizdi deficito didėjimo tendencija stebima jau nuo 2005-ųjų, šiais metais ESD turėtų sudaryti apie 14 proc. nuo BVP, o kitais metais – šiek tiek sumažėti iki 13,5 procentų, rašoma „Hansabanko“ pranešime.
Prognozuojamo nedidelio sumažėjimo priežastis yra numatomas lėtesnis vidaus paklausos augimas ir geresni didžiausio Lietuvos eksportuotojo – „Mažeikių naftos“ – eksporto rezultatai. Tikėtina, kad prekybos balanso duomenys dar paskutinį šių metų mėnesį bus geresni, nes šio mėnesio viduryje po beveik 2 mėnesius trukusio kapitalinio remonto „Mažeikių nafta“ atnaujins gamybą ir atkurs iki gaisro buvusį naftos perdirbimo pajėgumą.
Didėjantis einamosios sąskaitos deficitas reiškia, kad šalis tampa vis labiau priklausoma nuo kapitalo įplaukų iš užsienio. Deficitas gali išlikti didelis ne vienerius metus iš eilės nesukeldamas ekonominių problemų, vis tik yra svarbu, kaip jis yra finansuojamas. Einamosios sąskaitos deficitas yra priimtinas, jeigu jį sukelia investicinių prekių importas, ir geriausia, jeigu jis finansuojamas tiesioginėmis užsienio investicijomis.
Lietuvoje didelės grėsmės įžvelgti dar nereikėtų – importo struktūroje vartojimo prekės sudaro gana nedidelę (19 proc.) dalį, didžiausią dalį sudaro prekės tarpiniam vartojimui (55,8 proc.) ir investicinės prekės (17,2proc.). Tuo tarpu Lietuvoje didžioji dalis (88,6 proc.) einamosios sąskaitos deficito yra finansuojama importuojamomis per bankinį sektorių paskolomis. Tai yra, didele dalimi už importuojamas prekes mes sumokame skola. Todėl svarbu, kad skolintos lėšos būtų panaudojamos investicijoms, kurios atneštų pakankamą grąžą paskolų mokėjimams finansuoti.
Vis tik didelis prekybos deficitas neramina, ir yra svarbu, kad importo augimo tendencija pernelyg nesustiprėtų.
Sparčiai auganti vidaus paklausa ir vartotojų bei įmonių optimizmas didina importo paklausą ir einamosios sąskaitos deficitą. Akivaizdi deficito didėjimo tendencija stebima jau nuo 2005-ųjų, šiais metais ESD turėtų sudaryti apie 14 proc. nuo BVP, o kitais metais – šiek tiek sumažėti iki 13,5 procentų, rašoma „Hansabanko“ pranešime.
Prognozuojamo nedidelio sumažėjimo priežastis yra numatomas lėtesnis vidaus paklausos augimas ir geresni didžiausio Lietuvos eksportuotojo – „Mažeikių naftos“ – eksporto rezultatai. Tikėtina, kad prekybos balanso duomenys dar paskutinį šių metų mėnesį bus geresni, nes šio mėnesio viduryje po beveik 2 mėnesius trukusio kapitalinio remonto „Mažeikių nafta“ atnaujins gamybą ir atkurs iki gaisro buvusį naftos perdirbimo pajėgumą.
Didėjantis einamosios sąskaitos deficitas reiškia, kad šalis tampa vis labiau priklausoma nuo kapitalo įplaukų iš užsienio. Deficitas gali išlikti didelis ne vienerius metus iš eilės nesukeldamas ekonominių problemų, vis tik yra svarbu, kaip jis yra finansuojamas. Einamosios sąskaitos deficitas yra priimtinas, jeigu jį sukelia investicinių prekių importas, ir geriausia, jeigu jis finansuojamas tiesioginėmis užsienio investicijomis.
Lietuvoje didelės grėsmės įžvelgti dar nereikėtų – importo struktūroje vartojimo prekės sudaro gana nedidelę (19 proc.) dalį, didžiausią dalį sudaro prekės tarpiniam vartojimui (55,8 proc.) ir investicinės prekės (17,2proc.). Tuo tarpu Lietuvoje didžioji dalis (88,6 proc.) einamosios sąskaitos deficito yra finansuojama importuojamomis per bankinį sektorių paskolomis. Tai yra, didele dalimi už importuojamas prekes mes sumokame skola. Todėl svarbu, kad skolintos lėšos būtų panaudojamos investicijoms, kurios atneštų pakankamą grąžą paskolų mokėjimams finansuoti.
Vis tik didelis prekybos deficitas neramina, ir yra svarbu, kad importo augimo tendencija pernelyg nesustiprėtų.