versija spausdinimui
(2)
Skirtingai nei „Danske Bank“ ar „Goldman „Sachs“ vieno iš didžiausių pasaulio investicinių bankų “JP Morgan Chase“ analitikai Baltijos valstybėms prognozuoja minkštą nusileidimą, o tai padaryti padės centriniai bankai, praneša naujienų portalas „Bloomberg“.
„Aš nemanau, kad Baltijos valstybėse įvyks nacionalinės valiutos devalvacija, o ekonomika greičiausiai patirs minkštą nusileidimą. Reikia taip pat paminėti, kad paskolų išdavimo griežtinimas bei palūkanų normos vietine valiuta didėjimas duoda savo vaisių stabilizuojant situaciją“, - „Bloomberg“ teigė „JPMorgan Chase & Co.“ Analitikas Stambule Yarkin Cebeci.
Anksčiau Danijos bankas „Danske Bank“, JAV investicinis bankas „Goldman Sachs“ bei reitingų agentūra „Standart & Poor‘s“ Baltijos valstybėms, dėl didėjančios infliacijos bei einamosios sąskaitos deficito, prognozavo kietą nusileidimą bei galimą valiutos devalvaciją.
Baltijos valstybių ekonominis augimas prasidėjo po jų įstojimo į Europos Sąjungą, kadangi pigus užsienio valiutos kreditai padidino importuojamų prekių paklausą, o taip pat ir einamosios sąskaitos deficitą bei infliaciją.
„Pagrindinė rizika Baltijos valstybėms yra stiprus vidaus vartojimas, ypatingai Lietuvoje ir Latvijoje, o agresyvus atlyginimų kėlimas darbuotojams nedidinat darbo našumo didina infliacijos spaudimą“, - teigė Y. Cebeci.
Tarptautinio valiutos fondo atstovas Franciszek Rozwadowski taip pat neprognozuoja, kad Baltijos valstybėse valiuta bus devalvuota.
„Aš nemanau, kad Baltijos valstybėse įvyks nacionalinės valiutos devalvacija, o ekonomika greičiausiai patirs minkštą nusileidimą. Reikia taip pat paminėti, kad paskolų išdavimo griežtinimas bei palūkanų normos vietine valiuta didėjimas duoda savo vaisių stabilizuojant situaciją“, - „Bloomberg“ teigė „JPMorgan Chase & Co.“ Analitikas Stambule Yarkin Cebeci.
Anksčiau Danijos bankas „Danske Bank“, JAV investicinis bankas „Goldman Sachs“ bei reitingų agentūra „Standart & Poor‘s“ Baltijos valstybėms, dėl didėjančios infliacijos bei einamosios sąskaitos deficito, prognozavo kietą nusileidimą bei galimą valiutos devalvaciją.
Baltijos valstybių ekonominis augimas prasidėjo po jų įstojimo į Europos Sąjungą, kadangi pigus užsienio valiutos kreditai padidino importuojamų prekių paklausą, o taip pat ir einamosios sąskaitos deficitą bei infliaciją.
„Pagrindinė rizika Baltijos valstybėms yra stiprus vidaus vartojimas, ypatingai Lietuvoje ir Latvijoje, o agresyvus atlyginimų kėlimas darbuotojams nedidinat darbo našumo didina infliacijos spaudimą“, - teigė Y. Cebeci.
Tarptautinio valiutos fondo atstovas Franciszek Rozwadowski taip pat neprognozuoja, kad Baltijos valstybėse valiuta bus devalvuota.