versija spausdinimui
(16)
Amerikiečių filmo „Šioje šalyje nėra vietos senukams“ pavadinimą sau pritaiko ir dabartiniai, ir būsimieji Lietuvos pensininkai. Nuolat keičiami pensijų kaupimo įstatymai varo į neviltį ne tik besirūpinančius savo senatve, bet ir pensijų fondų valdytojus. Pastarieji atvirai prabyla: dėl laikino populiarumo valdžia pataikauja didžiausiai savo elektorato daliai – pensininkams, tačiau tinkamai nesirūpina būsimų pensininkų interesais.
Po daugiau kaip metus trukusių valdžios, finansų specialistų ir visuomenės diskusijų Seime buvo patvirtintos Pensijų reformos ir Pensijų kaupimo įstatymų pataisos, kurios leis keisti pensijų kaupimo sistemą jau nuo 2013 m. sausio 1 d.
Blogai, bet geriau
„Seime buvo įvairių svarstymų ir pasiūlymų, nepalankių antrosios pakopos pensijų fondų dalyviams, tačiau galima sakyti, kad valdžia pasirinko mažiausią blogybę iš visų galimų“, – apie dar kartą reformuotą pensijų kaupimo sistemą žurnalui „Investuok“ kalbėjo Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas Marijus Kalesinskas.
Anot jo, belieka džiaugtis, kad valdžia turėjo valios bent šiek tiek padidinti per ekonomikos krizę sumažintas bazines įmokas į privačius pensijų fondus. 2012 m. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba („Sodra“) į kaupiančiųjų sąskaitas privačiuose fonduose pervesdavo 1,5 % jai sumokėtų mokesčių, nuo 2013 m. pervedama iki 2,5 %, nuo 2014 m. – 2 %, o nuo 2020 m. įmokas planuojama padidinti iki 3,5 %.
„Matome, kad nors ir lėtai, bet judame į būsimiems pensininkams palankią pusę. Tačiau reikia pabrėžti, kad dar pernai birželio pabaigoje Konstitucinis Teismas priminė Vyriausybės pareigą krizei pasibaigus atkurti įmokas iki prieš krizę buvusių 5,5 %“, – pabrėžė Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas.
„Sodroje“ – ribotos galimybės
Nors valdžios sluoksniai ir nesutaria, kaupiantieji nuo sausio 1 d. turi tris galimybes pasirinkti: visiškai grįžti į „Sodros“ sistemą, privačiuose fonduose kaupti minimaliai ir maksimaliai.
„Ar žmogus turės didesnes pajamas senatvėje, ar liks „Sodroje“ ir tikėsis pragyventi tik iš valstybinės pensijos, priklausys nuo jo paties“, – teigia „MP Pension Funds Baltic“ generalinis direktorius Ramūnas Stankevičius.
Remiantis nauja tvarka, pasirinkusieji grįžti į „Sodrą“ senatvėje gali tikėtis pensiją gauti tik iš „Sodros“. Lėšos, kurios jau yra pensijų kaupimo sąskaitoje, nebebūtų papildomos įmokomis ir toliau būtų investuojamos iki pensinio amžiaus.
„Nežinau, kuriems iš pensijų fondų dalyvių tokia alternatyva būtų naudinga. Kaip jau skelbta, kitąmet prognozuojamas „Sodros“ biudžeto deficitas sudarys 1,7 mlrd. litų, 2013 m. pabaigoje fondo sukaupta bendra skola turėtų siekti 11,3 mlrd. litų, o „Sodros“ pajamos – 12,2 mlrd. litų. Taigi „Sodra“ jau gyvena vienais metais į priekį. Kuo toliau, tuo didesnis bus „Sodros“ biudžeto deficitas, todėl žmogus, pasirinkęs grįžti į valstybinę sistemą, liks be papildomo pajamų šaltinio senatvėje“, – pabrėžė R. Stankevičius.
Kaip vieną iš pensijų kaupimo reformos naujovių ekspertai nurodo kaupimo galimybę papildomai primokant gauti dar ir valstybės paramą. Nuo 2013 m. balandžio 1 d. iki rugsėjo 1 d. pensijų fondų dalyviai turės apsispręsti, ar norės papildomai primokėti iš savo lėšų kaupiamai pensijai. Apsisprendę, kad dalis jų darbo užmokesčio būtų pervedama į pensijų fondą, vėliau šito atsisakyti nebegalės.
Siūlo kitas alternatyvas
Vienas iš galimų variantų – vadinamasis minimalus kaupimas, kuris pradės veikti 2014 m. sausio 1 d. Pasirinkęs tokį modelį kiekvienas į savo sąskaitą pensijų fonde privalės kas mėnesį pervesti 1 % darbo užmokesčio ir valstybė jam papildomai perves dar 1 % vidutinio šalies darbo užmokesčio. Tuomet į pensijų sąskaitą nuo 2014 m. iš viso būtų pervedama 2+1+1 %.
„Ši alternatyva šiek tiek geresnė nei likti vien „Sodros“ sistemoje, tačiau taip pat tik šiek tiek didina pajamų dydį senatvėje. Vidutinį darbo užmokestį gaunančiam žmogui, kaupiančiam pensijų sistemoje 30 metų, pensija didėtų apie 150 litų per mėnesį“, – skaičiavo R. Stankevičius.
Dar viena galimybė kaupiantiesiems – maksimalus kaupimas, dar vadinamas sistema „2+2+2“. Ją sudaro trys skirtingos dalys, pervedamos iš skirtingų šaltinių. Pirmieji 2 % – tai įmoka, pervedama į pensijų kaupimo sąskaitą iš „Sodros“, kiti 2 % – savanoriška papildomai mokama įmoka nuo apmokestinamų žmogaus pajamų, ir paskutiniai 2 % – papildomas valstybės skatinimas, skaičiuojamas pagal vidutinį šalies darbo užmokestį ir pervedamas iš valstybės biudžeto.
„Ši sistema gali gerokai padidinti žmogaus pajamas senatvėje, žinoma, jei žmogus pats to norės. Ji vidutines pajamas gaunančiam žmogui, kaupiančiam 30 metų, senatvės pensiją gali padidinti beveik 70 % – nuo 712 litų (pensijos dydžio, kurį jis gautų likęs „Sodroje“) iki 1 196 litų kas mėnesį.
Įmoka gali kilti iki 8,5 %
Būtina pabrėžti, kad nauji pensijų sistemos dalyviai, sudarę sutartis nuo 2013 m., iš karto bus įtraukti į maksimalaus kaupimo sistemą „2+2+2“, ja remiantis mokės papildomas įmokas ir gaus skatinimą iš valstybės.
„Vertindami naująją pensijų kaupimo sistemą turime atsižvelgti į tai, kad ji turės skirtingą poveikį įvairias pajamas gaunančioms žmonių grupėms. Pirmas aspektas, į kurį turėtų atsižvelgti darbuotojai, – kad, prisidėjus 1 % apmokestinamųjų pajamų, gaunamos pajamos atskaičius mokesčius mažės tik 0,5 %. Pavyzdžiui, vidutinį darbo užmokestį – 2139 litus – iki mokesčių, arba 1655,24 lito atskaičius mokesčius, gaunančiam asmeniui papildomai į pensijų sąskaitą pervedama 1 % apmokestinamųjų pajamų įmoka sudarys 21,39 lito, o atlyginimas sumažės tik 16,55 lito“, – pensijų kaupimo naudą įvertina R. Stankevičius.
Mažesnes pajamas, pavyzdžiui, minimalų darbo užmokestį, gaunantiems asmenims pensijų kaupimo nauda tampa dar didesnė. Jiems pridedant 7,15 lito į pensijų fondus bus pervedama 8,5+8,5 lito, iš viso 17 litų. Taigi bendra įmoka į pensijų fondus minimalų darbo užmokestį gaunančiam asmeniui 2030 m. gali sudaryti net 8,5 % apmokestinamų pajamų.
Nuo 2014 m. bus skiriamos papildomos įmokos – 2 % vidutinio šalies darbo užmokesčio dydžio – vienam iš tėvų, kurie augins vaiką iki trejų metų ir gaus motinystės (tėvystės) pašalpą arba bus draudžiami pensijai gauti valstybės lėšomis. Vienam iš tėvų, auginančiam daugiau negu vieną vaiką iki 3 metų, pensijų įmoka bus pervedama už kiekvieną vaiką.
Priversti gyventi viltimi
M. Kalesinskas įžvelgia ir daugiau naujos pensijų kaupimo tvarkos trūkumų, kurie turės įtakos būsimųjų pensininkų senatvei.
„Tikėtina, kad dauguma kaupiančiųjų nepriims jokio sprendimo įsigaliojus naujai sistemai, t. y. nemokės papildomų įmokų ir tiesiog liks prie tos kaupimo dalies, kuri bus pervedama iš sumokamų socialinio draudimo mokesčių. Tačiau ji tikrai nepakankama, kad net per ilgą laiką būtų galima sukaupti reikiamą sumą. Tai tokia maža suma, kad net dabar pradėjęs kaupti jaunas žmogus tikrai neturės galimybių sukaupti pakankamos sumos, galinčios užtikrinti orią senatvę. Visiems kaupiantiesiems į ateitį belieka žvelgti su viltimi, tikintis, kad tas procentas, gerėjant šalies ekonomikos būklei, bus didinamas. Bet jei visą laiką įmokos į pensijų fondus svyruos apie 2 %, nieko gero kaupiantiesiems tikėtis nereikėtų ir beliks konstatuoti, kad pensijų kaupimo sistema nepasiteisina. Pasaulio praktika rodo, kad siekiant oraus pragyvenimo senatvėje reikėtų kas mėnesį atidėti apie 10 % pajamų, tačiau tai reikėtų daryti 20–30 metų, o gal ir dar ilgiau“, – pabrėžė pašnekovas.
Robertas Kartavičius, žurnalas „Investuok“
Po daugiau kaip metus trukusių valdžios, finansų specialistų ir visuomenės diskusijų Seime buvo patvirtintos Pensijų reformos ir Pensijų kaupimo įstatymų pataisos, kurios leis keisti pensijų kaupimo sistemą jau nuo 2013 m. sausio 1 d.
Blogai, bet geriau
„Seime buvo įvairių svarstymų ir pasiūlymų, nepalankių antrosios pakopos pensijų fondų dalyviams, tačiau galima sakyti, kad valdžia pasirinko mažiausią blogybę iš visų galimų“, – apie dar kartą reformuotą pensijų kaupimo sistemą žurnalui „Investuok“ kalbėjo Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas Marijus Kalesinskas.
Anot jo, belieka džiaugtis, kad valdžia turėjo valios bent šiek tiek padidinti per ekonomikos krizę sumažintas bazines įmokas į privačius pensijų fondus. 2012 m. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba („Sodra“) į kaupiančiųjų sąskaitas privačiuose fonduose pervesdavo 1,5 % jai sumokėtų mokesčių, nuo 2013 m. pervedama iki 2,5 %, nuo 2014 m. – 2 %, o nuo 2020 m. įmokas planuojama padidinti iki 3,5 %.
„Matome, kad nors ir lėtai, bet judame į būsimiems pensininkams palankią pusę. Tačiau reikia pabrėžti, kad dar pernai birželio pabaigoje Konstitucinis Teismas priminė Vyriausybės pareigą krizei pasibaigus atkurti įmokas iki prieš krizę buvusių 5,5 %“, – pabrėžė Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas.
„Sodroje“ – ribotos galimybės
Nors valdžios sluoksniai ir nesutaria, kaupiantieji nuo sausio 1 d. turi tris galimybes pasirinkti: visiškai grįžti į „Sodros“ sistemą, privačiuose fonduose kaupti minimaliai ir maksimaliai.
„Ar žmogus turės didesnes pajamas senatvėje, ar liks „Sodroje“ ir tikėsis pragyventi tik iš valstybinės pensijos, priklausys nuo jo paties“, – teigia „MP Pension Funds Baltic“ generalinis direktorius Ramūnas Stankevičius.
Remiantis nauja tvarka, pasirinkusieji grįžti į „Sodrą“ senatvėje gali tikėtis pensiją gauti tik iš „Sodros“. Lėšos, kurios jau yra pensijų kaupimo sąskaitoje, nebebūtų papildomos įmokomis ir toliau būtų investuojamos iki pensinio amžiaus.
„Nežinau, kuriems iš pensijų fondų dalyvių tokia alternatyva būtų naudinga. Kaip jau skelbta, kitąmet prognozuojamas „Sodros“ biudžeto deficitas sudarys 1,7 mlrd. litų, 2013 m. pabaigoje fondo sukaupta bendra skola turėtų siekti 11,3 mlrd. litų, o „Sodros“ pajamos – 12,2 mlrd. litų. Taigi „Sodra“ jau gyvena vienais metais į priekį. Kuo toliau, tuo didesnis bus „Sodros“ biudžeto deficitas, todėl žmogus, pasirinkęs grįžti į valstybinę sistemą, liks be papildomo pajamų šaltinio senatvėje“, – pabrėžė R. Stankevičius.
Kaip vieną iš pensijų kaupimo reformos naujovių ekspertai nurodo kaupimo galimybę papildomai primokant gauti dar ir valstybės paramą. Nuo 2013 m. balandžio 1 d. iki rugsėjo 1 d. pensijų fondų dalyviai turės apsispręsti, ar norės papildomai primokėti iš savo lėšų kaupiamai pensijai. Apsisprendę, kad dalis jų darbo užmokesčio būtų pervedama į pensijų fondą, vėliau šito atsisakyti nebegalės.
Siūlo kitas alternatyvas
Vienas iš galimų variantų – vadinamasis minimalus kaupimas, kuris pradės veikti 2014 m. sausio 1 d. Pasirinkęs tokį modelį kiekvienas į savo sąskaitą pensijų fonde privalės kas mėnesį pervesti 1 % darbo užmokesčio ir valstybė jam papildomai perves dar 1 % vidutinio šalies darbo užmokesčio. Tuomet į pensijų sąskaitą nuo 2014 m. iš viso būtų pervedama 2+1+1 %.
„Ši alternatyva šiek tiek geresnė nei likti vien „Sodros“ sistemoje, tačiau taip pat tik šiek tiek didina pajamų dydį senatvėje. Vidutinį darbo užmokestį gaunančiam žmogui, kaupiančiam pensijų sistemoje 30 metų, pensija didėtų apie 150 litų per mėnesį“, – skaičiavo R. Stankevičius.
Dar viena galimybė kaupiantiesiems – maksimalus kaupimas, dar vadinamas sistema „2+2+2“. Ją sudaro trys skirtingos dalys, pervedamos iš skirtingų šaltinių. Pirmieji 2 % – tai įmoka, pervedama į pensijų kaupimo sąskaitą iš „Sodros“, kiti 2 % – savanoriška papildomai mokama įmoka nuo apmokestinamų žmogaus pajamų, ir paskutiniai 2 % – papildomas valstybės skatinimas, skaičiuojamas pagal vidutinį šalies darbo užmokestį ir pervedamas iš valstybės biudžeto.
„Ši sistema gali gerokai padidinti žmogaus pajamas senatvėje, žinoma, jei žmogus pats to norės. Ji vidutines pajamas gaunančiam žmogui, kaupiančiam 30 metų, senatvės pensiją gali padidinti beveik 70 % – nuo 712 litų (pensijos dydžio, kurį jis gautų likęs „Sodroje“) iki 1 196 litų kas mėnesį.
Įmoka gali kilti iki 8,5 %
Būtina pabrėžti, kad nauji pensijų sistemos dalyviai, sudarę sutartis nuo 2013 m., iš karto bus įtraukti į maksimalaus kaupimo sistemą „2+2+2“, ja remiantis mokės papildomas įmokas ir gaus skatinimą iš valstybės.
„Vertindami naująją pensijų kaupimo sistemą turime atsižvelgti į tai, kad ji turės skirtingą poveikį įvairias pajamas gaunančioms žmonių grupėms. Pirmas aspektas, į kurį turėtų atsižvelgti darbuotojai, – kad, prisidėjus 1 % apmokestinamųjų pajamų, gaunamos pajamos atskaičius mokesčius mažės tik 0,5 %. Pavyzdžiui, vidutinį darbo užmokestį – 2139 litus – iki mokesčių, arba 1655,24 lito atskaičius mokesčius, gaunančiam asmeniui papildomai į pensijų sąskaitą pervedama 1 % apmokestinamųjų pajamų įmoka sudarys 21,39 lito, o atlyginimas sumažės tik 16,55 lito“, – pensijų kaupimo naudą įvertina R. Stankevičius.
Mažesnes pajamas, pavyzdžiui, minimalų darbo užmokestį, gaunantiems asmenims pensijų kaupimo nauda tampa dar didesnė. Jiems pridedant 7,15 lito į pensijų fondus bus pervedama 8,5+8,5 lito, iš viso 17 litų. Taigi bendra įmoka į pensijų fondus minimalų darbo užmokestį gaunančiam asmeniui 2030 m. gali sudaryti net 8,5 % apmokestinamų pajamų.
Nuo 2014 m. bus skiriamos papildomos įmokos – 2 % vidutinio šalies darbo užmokesčio dydžio – vienam iš tėvų, kurie augins vaiką iki trejų metų ir gaus motinystės (tėvystės) pašalpą arba bus draudžiami pensijai gauti valstybės lėšomis. Vienam iš tėvų, auginančiam daugiau negu vieną vaiką iki 3 metų, pensijų įmoka bus pervedama už kiekvieną vaiką.
Priversti gyventi viltimi
M. Kalesinskas įžvelgia ir daugiau naujos pensijų kaupimo tvarkos trūkumų, kurie turės įtakos būsimųjų pensininkų senatvei.
„Tikėtina, kad dauguma kaupiančiųjų nepriims jokio sprendimo įsigaliojus naujai sistemai, t. y. nemokės papildomų įmokų ir tiesiog liks prie tos kaupimo dalies, kuri bus pervedama iš sumokamų socialinio draudimo mokesčių. Tačiau ji tikrai nepakankama, kad net per ilgą laiką būtų galima sukaupti reikiamą sumą. Tai tokia maža suma, kad net dabar pradėjęs kaupti jaunas žmogus tikrai neturės galimybių sukaupti pakankamos sumos, galinčios užtikrinti orią senatvę. Visiems kaupiantiesiems į ateitį belieka žvelgti su viltimi, tikintis, kad tas procentas, gerėjant šalies ekonomikos būklei, bus didinamas. Bet jei visą laiką įmokos į pensijų fondus svyruos apie 2 %, nieko gero kaupiantiesiems tikėtis nereikėtų ir beliks konstatuoti, kad pensijų kaupimo sistema nepasiteisina. Pasaulio praktika rodo, kad siekiant oraus pragyvenimo senatvėje reikėtų kas mėnesį atidėti apie 10 % pajamų, tačiau tai reikėtų daryti 20–30 metų, o gal ir dar ilgiau“, – pabrėžė pašnekovas.
Robertas Kartavičius, žurnalas „Investuok“
