versija spausdinimui
(3)
Po įvykusio Europos Centrinio banko atstovų posėdžio kalbėdamas spaudos konferencijos metu šio banko vadovas Mario Draghi pareiškė, jog naujausi ekonomikos tyrimai ir rodikliai parodė euro zonos ekonomikos stabilizavimosi ženklus, ir tai vėliau šiais metais turėtų pagerinti padėtį. Nieko keisto, kad po tokio optimistiško Europos Centrinio banko vadovo pareiškimo, euras ėmė dar kur kas intensyviau stiprėti dolerio atžvilgiu.
„Euro zonos ekonomikos silpnumas šiais metais dar kurį laiką išliks. Tačiau vėliau 2013 metais ekonomikos aktyvumas turėtų palaipsniui atsigauti“ - tikino jis.
„Kai kurie rodikliai nors ir žemame lygyje, tačiau iš esmės stabilizavosi, na o finansų rinkų pasitikėjimas pastebimai padidėjo“ - atkreipė dėmesį Europos Centrinio banko vadovas Mario Draghi.
Jis dar kartą pakartojo, jog Europos Centrinis bankas tikisi, kad infliacija euro zonoje, kuri gruodžio mėnesį sudarė 2.2 procentus, per šiuos metus turėtų nusmukti žemiau dviejų procentų.
„Per artimiausią pinigų politikai svarbų laikotarpį infliacinis spaudimas turėtų išlikti nedidelis“ - tikino Mario Draghi.
Jis tai pat teigė, kad per šiandien įvykusį Europos Centrinio banko tarybos narių susitikimą, visi dalyviai pasisakė už tai, jog nereikėtų keisti bazinės palūkanų normos euro zonoje.
Europos Centrinio banko vadovas atkreipė dėmesį, jog šalių obligacijų pajamingumas, bei apsidraudimo nuo galimo šalių nemokumo kaštai šiuo metu yra gerokai žemesni, na o vertybinių popierių rinka yra stipresnė ir mažiau svyruojanti. Mario Draghi paminėjo ir kitus teigiamus veiksnius, t.y. didelės kapitalo įplaukos į euro zoną, bei padidėję indėliai periferinių euro zonos šalių bankuose.
„Bet visa tai dar kol kas neatsispindi realioje ekonomikoje. Taigi, nėra jokios priežasties keisti vidutinės trukmės kainų stabilumo perspektyvą“ - teigė jis.
Europos Centrinio banko vadovas spaudos konferencijos metu paklaustas apie didelę bedarbystę, ypač jaunimo tarpe, kai kuriose euro zonos šalyse, ir tuo pačiu esančią mažą bedarbystę kitose euro zonos šalyse, bei ką šiuo klausimu planuoja daryti jo atstovaujamas bankas, visų pirma atkreipė dėmesį į tai, kad ECB, skirtingai nuo Fed, yra atsakingas tik už kainų stabilumo užtikrinimą. Kalbėdamas apie didelį jaunimo nedarbą, jis atkreipė dėmesį į tai, kad kai kurie darbuotojų sluoksniai turi dideles privilegijas, na o kiti, kaip pavyzdžiui jaunimas, tų privilegijų neturi visiškai. Be to, Mario Draghi teigė, kad tose šalyse, kur yra aukšta bedarbystė, ko gero egzistuoja per dideli darbo užmokesčiai, todėl šios šalys yra mažiau konkurencingos. Jis tuo pačiu pabrėžė, kad euro zonoje darbuotojai turi visas galimybes migruoti, t.y. jie gali persikelti ten, kur didesnė darbo jėgos paklausa, bei tuo pačiu atkreipė dėmesį, jog bedarbystės rodiklis yra vėluojantis indikatorius, ir papildomos darbo vietos bus pradėtos kurti tik tada, kai pagerės bendra ekonominė padėtis ir verslas ims aktyviau investuoti.
Paprašytas pakomentuoti tai, jog daugelis Europos bankų savo balansuose turėjo ir turi prastos kokybės turtą, tačiau realiai pateikia šį turtą, kaip geros kokybės, ir būtent dėl to buvo atidėtas Bazelio naujų likvidumo taisyklių skirtų bankams įgyvendinimas, Mario Draghi teigė, jog padėtis nėra tokia niūri, kaip teigia klausiantysis, tačiau pripažino, kad anksčiau problemų būta, bet situacija taisosi, ir per pastaruosius kelis metus šioje srityje buvo pasiekta milžiniška pažanga. Kalbėdamas apie Bazelio naujų taisyklių įgyvendinimą, jis teigė, jog bankams tiesiog reikia daugiau laiko prisitaikyti prie pastebimai sugriežtėjusių taisyklių. Jis tai pat atkreipė dėmesį, kad bankų priežiūros institucijos dabar kur kas aktyviau vykdo bankų priežiūrą, nei tai buvo prieš krizę.
Žurnalistui pasiteiravus apie neribotos apimties skolinimo arba refinansavimo programos skirtos Europos bankams rezultatus, Europos Cetrinio banko vadovas teigė, kad jie netrukus bus žinomi, ir bus paviešinti, tačiau tuo pačiu pabrėžė, kad jo atstovaujamas bankas nemini ir toliau neminės konkrečių bankų pavadinimų.
Europos Centrinio banko vadovas teigė nežinantis, kiek ilgai rinkoms turės poveikį šio banko atstovų sprendimas, kai tik to paprašys bet kuri euro zonos šalis, kuri tuo pačiu turės atitikti tam tikras sąlygas, pradėti įgyvendinti neribotos apimties euro zonos šalių obligacijų sterilizuotą supirkimo antrinėje rinkoje programą. Jis teigė, kad to reikėtų klausti rinkos dalyvių. Paklaustas, ką jis mano apie Vokietijos Kanclerės Angela Merkel pasakymą, kad išėjimas iš šios krizės užtruks iki penkių metų, Europos Centrinio banko vadovas teigė, kad jo atstovaujamas bankas nedaro prognozių tokiam ilgam laikotarpiui.
Žurnalistui iš Ispanijos pasiteiravus, ar įgyvendinant tokias griežtas taupymo priemones, kurios tuo pačiu lėmė pastebimą bedarbystės išaugimą jo šalyje, nereikėtų tuo pačiu metu įgyvendinti ir kai kurių ekonomikos skatinimo priemonių, Mario Draghi teigė, jog šiuo klausimu buvo daug diskutuota, ir sugrįžti atgal būtų klaida, nėra kelio atgal, anot jo, reikia eiti pirmyn, nes daugelis šalių įgyvendindamos fiskalines reformas ir taupymą, jau iš tiesų pasiekė labai daug. Jis pripažino, kad dabar įgyvendinamos priemonės yra skausmingos, ir lemia bedarbystės padidėjimą, tačiau rimtas reformas neįmanoma įgyvendinti be kai kurių neigiamų pasekmių.
Paklaustas, ar jis jau gali teigti, kad jo praėjusiais metais priimti sprendimai su kaupu pasiteisino, ir jo sprendimų kritikai buvo neteisūs, Europos Centrinio banko vadovas Mario Draghi išliko atsargus, ir pabrėžė, kad švęsti dar tikrai per anksti, nes pergalė dar nepasiekta ir kova tęsiasi.
„Euro zonos ekonomikos silpnumas šiais metais dar kurį laiką išliks. Tačiau vėliau 2013 metais ekonomikos aktyvumas turėtų palaipsniui atsigauti“ - tikino jis.
„Kai kurie rodikliai nors ir žemame lygyje, tačiau iš esmės stabilizavosi, na o finansų rinkų pasitikėjimas pastebimai padidėjo“ - atkreipė dėmesį Europos Centrinio banko vadovas Mario Draghi.
Jis dar kartą pakartojo, jog Europos Centrinis bankas tikisi, kad infliacija euro zonoje, kuri gruodžio mėnesį sudarė 2.2 procentus, per šiuos metus turėtų nusmukti žemiau dviejų procentų.
„Per artimiausią pinigų politikai svarbų laikotarpį infliacinis spaudimas turėtų išlikti nedidelis“ - tikino Mario Draghi.
Jis tai pat teigė, kad per šiandien įvykusį Europos Centrinio banko tarybos narių susitikimą, visi dalyviai pasisakė už tai, jog nereikėtų keisti bazinės palūkanų normos euro zonoje.
Europos Centrinio banko vadovas atkreipė dėmesį, jog šalių obligacijų pajamingumas, bei apsidraudimo nuo galimo šalių nemokumo kaštai šiuo metu yra gerokai žemesni, na o vertybinių popierių rinka yra stipresnė ir mažiau svyruojanti. Mario Draghi paminėjo ir kitus teigiamus veiksnius, t.y. didelės kapitalo įplaukos į euro zoną, bei padidėję indėliai periferinių euro zonos šalių bankuose.
„Bet visa tai dar kol kas neatsispindi realioje ekonomikoje. Taigi, nėra jokios priežasties keisti vidutinės trukmės kainų stabilumo perspektyvą“ - teigė jis.
Europos Centrinio banko vadovas spaudos konferencijos metu paklaustas apie didelę bedarbystę, ypač jaunimo tarpe, kai kuriose euro zonos šalyse, ir tuo pačiu esančią mažą bedarbystę kitose euro zonos šalyse, bei ką šiuo klausimu planuoja daryti jo atstovaujamas bankas, visų pirma atkreipė dėmesį į tai, kad ECB, skirtingai nuo Fed, yra atsakingas tik už kainų stabilumo užtikrinimą. Kalbėdamas apie didelį jaunimo nedarbą, jis atkreipė dėmesį į tai, kad kai kurie darbuotojų sluoksniai turi dideles privilegijas, na o kiti, kaip pavyzdžiui jaunimas, tų privilegijų neturi visiškai. Be to, Mario Draghi teigė, kad tose šalyse, kur yra aukšta bedarbystė, ko gero egzistuoja per dideli darbo užmokesčiai, todėl šios šalys yra mažiau konkurencingos. Jis tuo pačiu pabrėžė, kad euro zonoje darbuotojai turi visas galimybes migruoti, t.y. jie gali persikelti ten, kur didesnė darbo jėgos paklausa, bei tuo pačiu atkreipė dėmesį, jog bedarbystės rodiklis yra vėluojantis indikatorius, ir papildomos darbo vietos bus pradėtos kurti tik tada, kai pagerės bendra ekonominė padėtis ir verslas ims aktyviau investuoti.
Paprašytas pakomentuoti tai, jog daugelis Europos bankų savo balansuose turėjo ir turi prastos kokybės turtą, tačiau realiai pateikia šį turtą, kaip geros kokybės, ir būtent dėl to buvo atidėtas Bazelio naujų likvidumo taisyklių skirtų bankams įgyvendinimas, Mario Draghi teigė, jog padėtis nėra tokia niūri, kaip teigia klausiantysis, tačiau pripažino, kad anksčiau problemų būta, bet situacija taisosi, ir per pastaruosius kelis metus šioje srityje buvo pasiekta milžiniška pažanga. Kalbėdamas apie Bazelio naujų taisyklių įgyvendinimą, jis teigė, jog bankams tiesiog reikia daugiau laiko prisitaikyti prie pastebimai sugriežtėjusių taisyklių. Jis tai pat atkreipė dėmesį, kad bankų priežiūros institucijos dabar kur kas aktyviau vykdo bankų priežiūrą, nei tai buvo prieš krizę.
Žurnalistui pasiteiravus apie neribotos apimties skolinimo arba refinansavimo programos skirtos Europos bankams rezultatus, Europos Cetrinio banko vadovas teigė, kad jie netrukus bus žinomi, ir bus paviešinti, tačiau tuo pačiu pabrėžė, kad jo atstovaujamas bankas nemini ir toliau neminės konkrečių bankų pavadinimų.
Europos Centrinio banko vadovas teigė nežinantis, kiek ilgai rinkoms turės poveikį šio banko atstovų sprendimas, kai tik to paprašys bet kuri euro zonos šalis, kuri tuo pačiu turės atitikti tam tikras sąlygas, pradėti įgyvendinti neribotos apimties euro zonos šalių obligacijų sterilizuotą supirkimo antrinėje rinkoje programą. Jis teigė, kad to reikėtų klausti rinkos dalyvių. Paklaustas, ką jis mano apie Vokietijos Kanclerės Angela Merkel pasakymą, kad išėjimas iš šios krizės užtruks iki penkių metų, Europos Centrinio banko vadovas teigė, kad jo atstovaujamas bankas nedaro prognozių tokiam ilgam laikotarpiui.
Žurnalistui iš Ispanijos pasiteiravus, ar įgyvendinant tokias griežtas taupymo priemones, kurios tuo pačiu lėmė pastebimą bedarbystės išaugimą jo šalyje, nereikėtų tuo pačiu metu įgyvendinti ir kai kurių ekonomikos skatinimo priemonių, Mario Draghi teigė, jog šiuo klausimu buvo daug diskutuota, ir sugrįžti atgal būtų klaida, nėra kelio atgal, anot jo, reikia eiti pirmyn, nes daugelis šalių įgyvendindamos fiskalines reformas ir taupymą, jau iš tiesų pasiekė labai daug. Jis pripažino, kad dabar įgyvendinamos priemonės yra skausmingos, ir lemia bedarbystės padidėjimą, tačiau rimtas reformas neįmanoma įgyvendinti be kai kurių neigiamų pasekmių.
Paklaustas, ar jis jau gali teigti, kad jo praėjusiais metais priimti sprendimai su kaupu pasiteisino, ir jo sprendimų kritikai buvo neteisūs, Europos Centrinio banko vadovas Mario Draghi išliko atsargus, ir pabrėžė, kad švęsti dar tikrai per anksti, nes pergalė dar nepasiekta ir kova tęsiasi.
