versija spausdinimui
(0)
Skolinimosi karštinė Baltijos šalyse vėsta, o ateityje, lėtėjant ekonomikų augimui, infliacija mažės. Tačiau dėl galimo valiutų devalvavimo analitikai nesutaria, rašo dienraštis „Verslo Žinios“.
„Nordea Markets“ vyriausiasis analitikas Rodžersas Vesmanas, prieš mėnesį užsiminęs apie galimą lito devalvavimą, dabar tikina; „Nežinau nė vienos šalies, kur buvo devalvacija ekonomikai kylant." O „Nordea Markets“ vyriausiasis analitikas Helsinkyje Jusi Hatela, rekomenduoja investuotojams kuo skubiau apsaugoti savo investicijas dėl egzistuojančios Estijos kronos devalvacijos rizikos.
„Šiuo metu devalvacijos tikimybė neegzistuoja, kita vertus, rizika didėja, nes ekonomikos augimo tempai lėtėja, - naujienų agentūrai Bloomberg teigė J. Hatela. - Nekontroliuojamos lėtėjančios ekonomikos rizika išlieka didelė.“
Londone įsikūrusios "Citigroup Global Markets" ekonomistas Deividas Labinas teigia, kad euro zonos šalių ekonominis lėtėjimas ir su tuo susijęs rizikos mažinimas gali sukelti kapitalo atitraukimą iš Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Bulgarijos, rašo VZ.LT. Mažesnė paklausa Europos rinkose sulėtintų eksporto augimą, o prarastos užsienio investicijos padidintų pinigų stygių.
Anot D. Labino, „galimą nuosmukį sektų valiutų devalvavimas siekiant atkurti prarastą konkurencingumą". "Aš nesu tikras, kad šios ekonomikos išgyvens nuosmukį, bet nebus devalvacijos", - Bloomberg tikina D. Labinas.
R. Vesmano nuomone, Baltijos šalims, kurioms grūmoja auganti infliacija, negresia ekonomikos perkaitimas, šalys “leisis minkštai“, juolab kad mažėja ir skolinimasis.
Anot „Nordea Markets“ analitikų, nors Latvijoje skolinimosi karštligė atlėgsta, tačiau didžiulis einamosios sąskaitos deficitas geriausiu atveju tik stabilizavosi, rašo "Verslo Žinios".
“Nepaisant to, kad nekilnojamojo turto kainos Latvijoje nuo pavasario sumažėjo, teigti, jog tai reiškia rinkos atvėsimą, dar anksti. Lietuvoje kol kas rimto perkaitimo ženklų nesimato“, - tikina Mikas Erkila, „Nordea“ vyresnysis analitikas.
Anksčiau kreditų patikimumo vertintojai, įskaitant "Standard & Poor's" ar "Goldman Sachs", yra perspėję, kad dėl augančios infliacijos ir besikaupiančio einamosios sąskaitos deficito Baltijos šalių ekonomikos gali patirti "kietą nusileidimą".
„Nordea Markets“ vyriausiasis analitikas Rodžersas Vesmanas, prieš mėnesį užsiminęs apie galimą lito devalvavimą, dabar tikina; „Nežinau nė vienos šalies, kur buvo devalvacija ekonomikai kylant." O „Nordea Markets“ vyriausiasis analitikas Helsinkyje Jusi Hatela, rekomenduoja investuotojams kuo skubiau apsaugoti savo investicijas dėl egzistuojančios Estijos kronos devalvacijos rizikos.
„Šiuo metu devalvacijos tikimybė neegzistuoja, kita vertus, rizika didėja, nes ekonomikos augimo tempai lėtėja, - naujienų agentūrai Bloomberg teigė J. Hatela. - Nekontroliuojamos lėtėjančios ekonomikos rizika išlieka didelė.“
Londone įsikūrusios "Citigroup Global Markets" ekonomistas Deividas Labinas teigia, kad euro zonos šalių ekonominis lėtėjimas ir su tuo susijęs rizikos mažinimas gali sukelti kapitalo atitraukimą iš Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Bulgarijos, rašo VZ.LT. Mažesnė paklausa Europos rinkose sulėtintų eksporto augimą, o prarastos užsienio investicijos padidintų pinigų stygių.
Anot D. Labino, „galimą nuosmukį sektų valiutų devalvavimas siekiant atkurti prarastą konkurencingumą". "Aš nesu tikras, kad šios ekonomikos išgyvens nuosmukį, bet nebus devalvacijos", - Bloomberg tikina D. Labinas.
R. Vesmano nuomone, Baltijos šalims, kurioms grūmoja auganti infliacija, negresia ekonomikos perkaitimas, šalys “leisis minkštai“, juolab kad mažėja ir skolinimasis.
Anot „Nordea Markets“ analitikų, nors Latvijoje skolinimosi karštligė atlėgsta, tačiau didžiulis einamosios sąskaitos deficitas geriausiu atveju tik stabilizavosi, rašo "Verslo Žinios".
“Nepaisant to, kad nekilnojamojo turto kainos Latvijoje nuo pavasario sumažėjo, teigti, jog tai reiškia rinkos atvėsimą, dar anksti. Lietuvoje kol kas rimto perkaitimo ženklų nesimato“, - tikina Mikas Erkila, „Nordea“ vyresnysis analitikas.
Anksčiau kreditų patikimumo vertintojai, įskaitant "Standard & Poor's" ar "Goldman Sachs", yra perspėję, kad dėl augančios infliacijos ir besikaupiančio einamosios sąskaitos deficito Baltijos šalių ekonomikos gali patirti "kietą nusileidimą".