versija spausdinimui
(3)
Nuslūgusi įtampa pasaulio finansų rinkose lėmė, jog investuotojai ėmė pardavinėti turėtus saugiais laikomus aktyvus, tokius kaip pavyzdžiui Skandinavijos šalių valstybines obligacijas, bei tuo pačiu pradėjo investuoti į rizikingesnius aktyvus.
Turėję Danijos valstybinių obligacijų, per sausį patyrė 2,8 procentų vertės nuostolius, kurie buvo didžiausi tarp visų šalių obligacijų rinkų pasaulyje. Antroje vietoje pagal sausį patirtus nuostolius atsidūrė Švedijos valstybinės obligacijos, kurios praėjusį mėnesį nuvertėjo 2,4 procentais.
„Kapitalo investavimas Danijoje kriziniu laikotarpiu, vietoj investavimo į su eurais susijusius aktyvus, buvo gera alternatyva. Danijos krona euro atžvilgiu stipriai netinka, o tuo pačiu ši šalis nėra įsipareigojusi remti silpnesnių euro zonos šalių. Bet dabar, kai pagerėjo požiūris į bendrą valiutą, Danijos obligacijų paklausa mažėja” - teigė pagrindinė SEB banko obligacijų rinkos strategė Erica Blomgren.
Krizės laikotarpiu siekdamas apsisaugoti nuo užsienio kapitalo antplūdžio, Danijos Centrinis bankas buvo priverstas įvesti neigiamas palūkanas už indėlius. Tačiau sausį Danijos Centrinis bankas kiek sugriežtino savo pinigų politiką, ir neigiamą palūkanų normą už indėlius sumažino nuo 0,2 iki 0,1 procento.
Tuo tarpu labiausiai tarp visų pasaulio šalių obligacijų per praėjusį mėnesį brango Graikijos valstybinės obligacijos. Na o toliau pagal brangimo dydį sekė Airijos, Ispanijos ir Italijos valstybinės obligacijos.
Turėję Danijos valstybinių obligacijų, per sausį patyrė 2,8 procentų vertės nuostolius, kurie buvo didžiausi tarp visų šalių obligacijų rinkų pasaulyje. Antroje vietoje pagal sausį patirtus nuostolius atsidūrė Švedijos valstybinės obligacijos, kurios praėjusį mėnesį nuvertėjo 2,4 procentais.
„Kapitalo investavimas Danijoje kriziniu laikotarpiu, vietoj investavimo į su eurais susijusius aktyvus, buvo gera alternatyva. Danijos krona euro atžvilgiu stipriai netinka, o tuo pačiu ši šalis nėra įsipareigojusi remti silpnesnių euro zonos šalių. Bet dabar, kai pagerėjo požiūris į bendrą valiutą, Danijos obligacijų paklausa mažėja” - teigė pagrindinė SEB banko obligacijų rinkos strategė Erica Blomgren.
Krizės laikotarpiu siekdamas apsisaugoti nuo užsienio kapitalo antplūdžio, Danijos Centrinis bankas buvo priverstas įvesti neigiamas palūkanas už indėlius. Tačiau sausį Danijos Centrinis bankas kiek sugriežtino savo pinigų politiką, ir neigiamą palūkanų normą už indėlius sumažino nuo 0,2 iki 0,1 procento.
Tuo tarpu labiausiai tarp visų pasaulio šalių obligacijų per praėjusį mėnesį brango Graikijos valstybinės obligacijos. Na o toliau pagal brangimo dydį sekė Airijos, Ispanijos ir Italijos valstybinės obligacijos.
lauksiu raudono uzdarymo 
juk tada nereiks primint, tiesa? 