versija spausdinimui
(0)
Siekiant išvengti nuo kovo pirmos dienos gresiančio automatinio biudžeto išlaidų mažinimo, Amerikos prezidentas Barakas Obama pasiūlė šalies politikams priimti laikinus sprendimus susijusius su išlaidų mažinimu ir mokesčių politikos reformavimu. Tuo tarpu prognozuojama, kad dėl biudžeto išlaidų mažinimo ir mokesčių padidinimo, Amerikos bendrojo vidaus produkto augimas šiais metais sulėtės iki 1,4 procentų.
Antradienį kalbėdamas su žiniasklaida Amerikos prezidentas teigė, kad jeigu iki kovo pirmos dienos Kongreso atstovai nesusitars dėl biudžeto deficito mažinimo paketo, tai tuomet jie turėtų priimti laikiną išlaidų mažinimo ir mokesčių politikos reformos planą, kad tokiu būdu būtų apsisaugota nuo automatinės išlaidų mažinimo grėsmės, kas galėtų sukelti pavojingas neigiamas pasekmes tiek šalies ekonomikai, tiek visuomenei.
Barakas Obama nepaaiškino konkrečiai, kaip šis laikinas planas turėtų atrodyti, tačiau pasakė, kad jis yra pasirengęs sutikti su tam tikrų socialinių išlaidų mažinimu senyvo amžiaus žmonėms. Jis teigia, kad reikia išvengti pavojingo neigiamo poveikio darbo vietoms nacionalinio saugumo, švietimo ir energetikos srityse, kur nuo kovo pirmos dienos gali prasidėti automatinis išlaidų mažinimas.
Šis automatinis biudžeto išlaidų mažinimas jau turėjo prasidėti nuo sausio pirmos dienos, tačiau paskutinę akimirką demokratams ir respublikonams pavyko pasiekti kompromisą ir šio klausimo sprendimas buvo atidėtas.
Kaip paaiškino Barakas Obama, naujas laikinas sprendimas suteiktų daugiau laiko tiek Baltiesiems rūmams, tiek Kongresui parengti sprendimų paketą, kuris apimtų ne tik išlaidų mažinimą, tačiau tai pat ir biudžeto deficito mažinimą ilgalaikiu laikotarpiu. Amerikos prezidentas daro spaudimą respublikonams, kad šis paketas apimtų tai pat ir dar vieną mokesčių padidinimą.
Tuo tarpu nepriklausomas Amerikos Kongreso biudžeto biuras paskelbė savo šių metų prognozes Amerikos ekonomikai. Remiantis jomis, per šiuos metus šalies bendrasis vidaus produktas ūgtels 1,4 procentais, t.y. lėčiau nei buvęs augimas praėjusiais metais, kuris siekė 1,9 procentus. Jie tai pat apskaičiavo, kai jeigu nebūtų nuo šių metų pradžios šalyje padidinti mokesčiai ir jei nebūtų kovo pirmą numatomo automatinio biudžeto išlaidų mažinimo, tuomet per šiuos metus Amerikos ekonomika ūgtelėtų dvigubai sparčiau, t.y. maždaug 2,9 procentais.
Be to, minėtas biuras prognozuoja, kad per šiuos biudžeto finansinius metus, kurie Amerikoje baigsis rugsėjo trisdešimtą dieną, šalies biudžeto deficito vertė atitiks 5,3 procentų šalies metinio bendrojo vidaus produkto vertei, t.y. bus du kartus mažesnė nei buvęs atitinkamas rodiklis 2009 metais, kuomet gigantiškas šalies ekonomikos skatinimo planas gerokai išpūtė šalies biudžeto deficitą. Amerikos biudžeto deficitas per šiuos metus turėtų siekti 845 mlrd. dolerių, bei pirmą kart nuo pat 2008 metų turėtų būti mažesnis nei vienas trilijonas dolerių.
Antradienį kalbėdamas su žiniasklaida Amerikos prezidentas teigė, kad jeigu iki kovo pirmos dienos Kongreso atstovai nesusitars dėl biudžeto deficito mažinimo paketo, tai tuomet jie turėtų priimti laikiną išlaidų mažinimo ir mokesčių politikos reformos planą, kad tokiu būdu būtų apsisaugota nuo automatinės išlaidų mažinimo grėsmės, kas galėtų sukelti pavojingas neigiamas pasekmes tiek šalies ekonomikai, tiek visuomenei.
Barakas Obama nepaaiškino konkrečiai, kaip šis laikinas planas turėtų atrodyti, tačiau pasakė, kad jis yra pasirengęs sutikti su tam tikrų socialinių išlaidų mažinimu senyvo amžiaus žmonėms. Jis teigia, kad reikia išvengti pavojingo neigiamo poveikio darbo vietoms nacionalinio saugumo, švietimo ir energetikos srityse, kur nuo kovo pirmos dienos gali prasidėti automatinis išlaidų mažinimas.
Šis automatinis biudžeto išlaidų mažinimas jau turėjo prasidėti nuo sausio pirmos dienos, tačiau paskutinę akimirką demokratams ir respublikonams pavyko pasiekti kompromisą ir šio klausimo sprendimas buvo atidėtas.
Kaip paaiškino Barakas Obama, naujas laikinas sprendimas suteiktų daugiau laiko tiek Baltiesiems rūmams, tiek Kongresui parengti sprendimų paketą, kuris apimtų ne tik išlaidų mažinimą, tačiau tai pat ir biudžeto deficito mažinimą ilgalaikiu laikotarpiu. Amerikos prezidentas daro spaudimą respublikonams, kad šis paketas apimtų tai pat ir dar vieną mokesčių padidinimą.
Tuo tarpu nepriklausomas Amerikos Kongreso biudžeto biuras paskelbė savo šių metų prognozes Amerikos ekonomikai. Remiantis jomis, per šiuos metus šalies bendrasis vidaus produktas ūgtels 1,4 procentais, t.y. lėčiau nei buvęs augimas praėjusiais metais, kuris siekė 1,9 procentus. Jie tai pat apskaičiavo, kai jeigu nebūtų nuo šių metų pradžios šalyje padidinti mokesčiai ir jei nebūtų kovo pirmą numatomo automatinio biudžeto išlaidų mažinimo, tuomet per šiuos metus Amerikos ekonomika ūgtelėtų dvigubai sparčiau, t.y. maždaug 2,9 procentais.
Be to, minėtas biuras prognozuoja, kad per šiuos biudžeto finansinius metus, kurie Amerikoje baigsis rugsėjo trisdešimtą dieną, šalies biudžeto deficito vertė atitiks 5,3 procentų šalies metinio bendrojo vidaus produkto vertei, t.y. bus du kartus mažesnė nei buvęs atitinkamas rodiklis 2009 metais, kuomet gigantiškas šalies ekonomikos skatinimo planas gerokai išpūtė šalies biudžeto deficitą. Amerikos biudžeto deficitas per šiuos metus turėtų siekti 845 mlrd. dolerių, bei pirmą kart nuo pat 2008 metų turėtų būti mažesnis nei vienas trilijonas dolerių.