versija spausdinimui
(0)
Statistikos departamentas praneša, kad, išankstiniais duomenimis, 2006 metais visų apskričių bendrojo vidaus produkto (BVP) apimtis, skaičiuojant vienam gyventojui, išaugo.
Kaip ir ankstesniais metais, palyginus vienam gyventojui tenkančią BVP dalį su šalies vidurkiu, lyderių pozicijų neužleidžia Vilniaus (149,1 proc.) ir Klaipėdos (104,4 proc.) apskritys. Vilniaus apskričiai 2006 metais teko 37,2 procento viso šalies BVP. Nominalus BVP vienam gyventojui Vilniaus apskrityje išaugo 19,2 procento (šalyje – 15,3 proc.) ir sudarė 36 tūkst. litų. Klaipėdos apskričiai teko 11,7 proc. Lietuvoje sukurto BVP. Nominalus BVP vienam gyventojui 2006 metais Klaipėdos apskrityje išaugo 14 proc. ir sudarė 25,2 tūkst. litų.
Kitų apskričių ekonomika augo lėčiau, išskyrus Kauno apskritį, kur nominalusis BVP vienam gyventojui 2006 metais išaugo 15,8 proc. ir sudarė 23.5 tūkst. litų. Mažiausiai nominalusis BVP vienam gyventojui 2006 metais išaugo Panevėžio apskrityje – 7,6 proc. ir sudarė 18,5 tūkst. litų. Penkiose apskrityse (Alytaus, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių ir Tauragės) sukurto BVP vienam gyventojui dalis vis dar neviršija 80 proc. šalies vidurkio.
Vilniaus apskrities ekonomikos rezultatai labai priklauso nuo gamybinės ir negamybinės paskirties paslaugų sferos, kuriai tenka net 70 proc. visos apskrities pridėtinės vertės (šalyje – 60 proc.), pramonei tenka tik 27,7 proc. (šalyje – 33,7 proc.). Kaimyninėje Utenos apskrityje situacija visiškai kitokia – paslaugos sudaro tik 40 proc. visos apskrities pridėtinės vertės, o pramonė – daugiau kaip 50 procentų. Tai leidžia teigti, kad paslaugų sferos plėtros galimybės Utenos apskrityje dar neišnaudotos.
2006 metų skirtumas tarp Vilniaus ir kitų regionų nesumažėjo. Vilniaus apskrities BVP vienam gyventojui, kaip ir 2005 metais, du ir daugiau kartų viršija Alytaus, Marijampolės, Šiaulių ir Tauragės apskričių rodiklius.
Kaip ir ankstesniais metais, palyginus vienam gyventojui tenkančią BVP dalį su šalies vidurkiu, lyderių pozicijų neužleidžia Vilniaus (149,1 proc.) ir Klaipėdos (104,4 proc.) apskritys. Vilniaus apskričiai 2006 metais teko 37,2 procento viso šalies BVP. Nominalus BVP vienam gyventojui Vilniaus apskrityje išaugo 19,2 procento (šalyje – 15,3 proc.) ir sudarė 36 tūkst. litų. Klaipėdos apskričiai teko 11,7 proc. Lietuvoje sukurto BVP. Nominalus BVP vienam gyventojui 2006 metais Klaipėdos apskrityje išaugo 14 proc. ir sudarė 25,2 tūkst. litų.
Kitų apskričių ekonomika augo lėčiau, išskyrus Kauno apskritį, kur nominalusis BVP vienam gyventojui 2006 metais išaugo 15,8 proc. ir sudarė 23.5 tūkst. litų. Mažiausiai nominalusis BVP vienam gyventojui 2006 metais išaugo Panevėžio apskrityje – 7,6 proc. ir sudarė 18,5 tūkst. litų. Penkiose apskrityse (Alytaus, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių ir Tauragės) sukurto BVP vienam gyventojui dalis vis dar neviršija 80 proc. šalies vidurkio.
Vilniaus apskrities ekonomikos rezultatai labai priklauso nuo gamybinės ir negamybinės paskirties paslaugų sferos, kuriai tenka net 70 proc. visos apskrities pridėtinės vertės (šalyje – 60 proc.), pramonei tenka tik 27,7 proc. (šalyje – 33,7 proc.). Kaimyninėje Utenos apskrityje situacija visiškai kitokia – paslaugos sudaro tik 40 proc. visos apskrities pridėtinės vertės, o pramonė – daugiau kaip 50 procentų. Tai leidžia teigti, kad paslaugų sferos plėtros galimybės Utenos apskrityje dar neišnaudotos.
2006 metų skirtumas tarp Vilniaus ir kitų regionų nesumažėjo. Vilniaus apskrities BVP vienam gyventojui, kaip ir 2005 metais, du ir daugiau kartų viršija Alytaus, Marijampolės, Šiaulių ir Tauragės apskričių rodiklius.