versija spausdinimui
(0)
Europos sąjungos komisija šiandien pristatė savo atnaujintas taip vadinamas žiemos makroekonomines prognozes. Dabar prognozuojama, kad per šiuos metus euro zonos ekonomika ir vėl smuks, tačiau per pus lėčiau nei užfiksuotas kritimas praėjusiais metais, t.y. kritimas sieks 0.3 procentus, nors dar rudenį buvo tikimąsi, kad ji atsigaus ir augs 0.1 procentu. Tuo tarpu Lietuvos šių metų bendrojo vidaus produkto augimo prognozė nebuvo pakeista, t.y. mūsų šalies ekonomika turėtų ūgtelėti 3.1 procentu, arba lėčiau nei buvęs augimas praėjusiais metais.
Europos sąjungos ekonomika šiais metais, remiantis Europos komisijos prognozėmis, turėtų augti 0.1 procentais, kai praėjusiais metais ji smuko 0.3 procentais. Remiantis minėtos komisijos duomenimis, per praėjusius metus Lietuvos ekonomika ūgtelėjo 3.6 procentais. Palyginimui, per 2011 metus euro zonos bendrasis vidaus produktas ūgtelėjo 1.4 procentais, Europos sąjungos - 1.5 procentais, o Lietuvos pakilo net 5.9 procentais.
Europos komisijos atstovai prognozuoja, kad jau kitais metais tiek euro zonos, tiek Europos sąjungos ekonomikos atsigaus ir užfiksuos solidžius augimus. Kitais metais euro zonos ekonomika turėtų augti 1.4 procentais, Europos sąjungos - 1.6 procentais, na o Lietuvos ekonomikos augimas tai pat turėtų paspartėti ir siekti 3.6 procentus. Visos šios kitų metų prognozės, palyginus su skelbtomis rudenį, išliko nepakitusios.
Vokietijos ekonomika, anot minimos komisijos atstovų prognozių, per šiuos metus augs tik 0.5 procentais, na o kitais metais augimas turėtų paspartėti iki dviejų procentų. Palyginimui, per praėjusius metus šios šalies bendrasis vidaus produktas augo 0.7 procentais, na o metus prieš tai - trimis procentais. Rudenį buvo skelbiama, kad per šiuos metus Vokietijos ekonomika augs 0.8 procentais.
Prancūzijos ekonomika, kuri pagal dydį yra antra tiek euro zonoje, tiek ir Europos sąjungoje, per šiuos metus turėtų ūgtelėti vos 0.1 procentu, na o kitais metais augimas paspartės iki 1.2 procentų. Per praėjusius metus, remiantis Europos komisijos duomenimis, šios šalies bendrasis vidaus produktas išliko nepakitęs, na o per 2011 metus jis augo 1.7 procentais. Rudenį buvo tikimąsi, kad per šiuos metus šios šalies ekonomika augs 0.4 procentais.
Italijos ekonomika, remiantis prognozėmis, šiais metais ir toliau smuks, tiesa kritimas bus mažesnis nei užfiksuotas praėjusiais metais, t.y. nuosmukis sumažės nuo 2.2 iki 1 procento, na o jau sekančiais metais šios šalies ekonomikai prognozuojamas 0.8 procentų augimas. Per 2011 metus Italijos ekonomika ūgtelėjo 0.4 procentais. Rudenį buvo tikimąsi, jog per šiuos metus Italijos ekonomika smuks per pus lėčiau.
Šiais metais recesija toliau tęsis ir Ispanijoje. Europos komisijos atstovai prognozuoja, kad per šiuos metus Ispanijos bendrasis vidaus produktas smuks tiek pat, kiek smuko praėjusiais metais, t.y. kritimas sieks 1.4 procentus, na o jau kitais metais Ispanijai žadamas 0.8 procentų augimas. Per 2011 metus šios šalies ekonomika kaip ir Italijos ūgtelėjo 0.4 procentais. Europos komisijos prognozės Ispanijos atžvilgiu išliko nepakeistos.
Minimos komisijos atstovai mano, kad per šiuos metus tiek euro zonoje, tiek ir Europos sąjungoje, ir toliau didės bedarbystė. Palyginus su praėjusiais metais, euro zonoje ji turėtų ūgtelėti nuo 11.4 iki 12.2 procentų, na o kitais metais simboliškai sumažėti iki 12.1 procento. 2011 metų pabaigoje bedarbystė euro zonoje siekė 10.2 procentus. Europos sąjungoje per šiuos metus bedarbystė remiantis prognozėmis turėtų padidėti nuo 10.5 iki 11.1 procentų, na o kitais metais sumažės simboliškai iki 11 procentų. 2011 metų pabaigoje jis siekė 9.6 procentus.
Europos komisijos atstovai mano, kad Lietuvoje bedarbystė ir toliau pastebimai mažės. Palyginus su praėjusių metų pabaiga, šiais metais bedarbystė šalyje turėtų smukti nuo 13 iki 11.4 procentų, na o kitais metais ji jau bus vienženklė, t.y. sudarys 9.8 procentus. Priminsime, kad dar 2011 metų pabaigoje Lietuvoje bedarbystė sudarė net 15.3 procentus.
Vokietijoje per šiuos metus bedarbystė turėtų ūgtelėti nuo 5.5 iki 5.7 procentų, na o kitais metais sumažėti iki 5.6 procentų, Prancūzijoje atitinkamai augs nuo 10.3 iki 10.7 procentų, na o kitais metais, remiantis prognozėmis, dar labiau ūgtels ir sieks vienuolika procentų. Italijoje ir Ispanijoje prognozuojamas tolesnis bedarbystės augimas. Italijoje ji šiais metais turėtų augti vienu procentu iki 11.6 procentų, na o kitais metais dar pakils iki dvylikos procentų, tuo tarpu Ispanijoje bedarbystė šiais metais turėtų dar labiau padidėti ir sieks net 26.9 procentus (praėjusiais metais sudarė 25 procentus), na o kitais metais mažės iki 26.6 procentų.
Kalbant apie infliaciją, tai ji šiais metais, remiantis prognozėmis, euro zonoje turėtų sumažėti nuo 2.5 iki 1.8 procentų, na o kitais metais kris iki 1.5 procentų. Europos sąjungoje atitinkamai mažės nuo 2.6 iki 2.0 procentų, o kitais metais - iki 1.7 procentų. Lietuvoje, remiantis prognozėmis, infliacija šiais metais turėtų kristi nuo 3.2 iki 2.4 procentų, tačiau kitais metais ir vėl augs bei sieks 2.9 procentus. Vokietijoje infliacija šiais metais prognozuojama, kad kris nuo 2.1 iki 1.8 procentų, o kitais metais - iki 1.7 procentų, Prancūzijoje ji šiais metais turėtų mažėti nuo 2.2 iki 1.6 procentų, kitais metais - iki 1.5 procentų, Ispanijoje nuo 2.4 iki 1.7 procentų, na o kitais metais, remiantis prognozėmis, susitrauks iki vieno procento, tuo tarpu Italijoje infliacija šiais metais kris nuo 3.3 iki 2 procentų, o kitais metais - iki 1.7 procentų.
Europos sąjungos ekonomika šiais metais, remiantis Europos komisijos prognozėmis, turėtų augti 0.1 procentais, kai praėjusiais metais ji smuko 0.3 procentais. Remiantis minėtos komisijos duomenimis, per praėjusius metus Lietuvos ekonomika ūgtelėjo 3.6 procentais. Palyginimui, per 2011 metus euro zonos bendrasis vidaus produktas ūgtelėjo 1.4 procentais, Europos sąjungos - 1.5 procentais, o Lietuvos pakilo net 5.9 procentais.
Europos komisijos atstovai prognozuoja, kad jau kitais metais tiek euro zonos, tiek Europos sąjungos ekonomikos atsigaus ir užfiksuos solidžius augimus. Kitais metais euro zonos ekonomika turėtų augti 1.4 procentais, Europos sąjungos - 1.6 procentais, na o Lietuvos ekonomikos augimas tai pat turėtų paspartėti ir siekti 3.6 procentus. Visos šios kitų metų prognozės, palyginus su skelbtomis rudenį, išliko nepakitusios.
Vokietijos ekonomika, anot minimos komisijos atstovų prognozių, per šiuos metus augs tik 0.5 procentais, na o kitais metais augimas turėtų paspartėti iki dviejų procentų. Palyginimui, per praėjusius metus šios šalies bendrasis vidaus produktas augo 0.7 procentais, na o metus prieš tai - trimis procentais. Rudenį buvo skelbiama, kad per šiuos metus Vokietijos ekonomika augs 0.8 procentais.
Prancūzijos ekonomika, kuri pagal dydį yra antra tiek euro zonoje, tiek ir Europos sąjungoje, per šiuos metus turėtų ūgtelėti vos 0.1 procentu, na o kitais metais augimas paspartės iki 1.2 procentų. Per praėjusius metus, remiantis Europos komisijos duomenimis, šios šalies bendrasis vidaus produktas išliko nepakitęs, na o per 2011 metus jis augo 1.7 procentais. Rudenį buvo tikimąsi, kad per šiuos metus šios šalies ekonomika augs 0.4 procentais.
Italijos ekonomika, remiantis prognozėmis, šiais metais ir toliau smuks, tiesa kritimas bus mažesnis nei užfiksuotas praėjusiais metais, t.y. nuosmukis sumažės nuo 2.2 iki 1 procento, na o jau sekančiais metais šios šalies ekonomikai prognozuojamas 0.8 procentų augimas. Per 2011 metus Italijos ekonomika ūgtelėjo 0.4 procentais. Rudenį buvo tikimąsi, jog per šiuos metus Italijos ekonomika smuks per pus lėčiau.
Šiais metais recesija toliau tęsis ir Ispanijoje. Europos komisijos atstovai prognozuoja, kad per šiuos metus Ispanijos bendrasis vidaus produktas smuks tiek pat, kiek smuko praėjusiais metais, t.y. kritimas sieks 1.4 procentus, na o jau kitais metais Ispanijai žadamas 0.8 procentų augimas. Per 2011 metus šios šalies ekonomika kaip ir Italijos ūgtelėjo 0.4 procentais. Europos komisijos prognozės Ispanijos atžvilgiu išliko nepakeistos.
Minimos komisijos atstovai mano, kad per šiuos metus tiek euro zonoje, tiek ir Europos sąjungoje, ir toliau didės bedarbystė. Palyginus su praėjusiais metais, euro zonoje ji turėtų ūgtelėti nuo 11.4 iki 12.2 procentų, na o kitais metais simboliškai sumažėti iki 12.1 procento. 2011 metų pabaigoje bedarbystė euro zonoje siekė 10.2 procentus. Europos sąjungoje per šiuos metus bedarbystė remiantis prognozėmis turėtų padidėti nuo 10.5 iki 11.1 procentų, na o kitais metais sumažės simboliškai iki 11 procentų. 2011 metų pabaigoje jis siekė 9.6 procentus.
Europos komisijos atstovai mano, kad Lietuvoje bedarbystė ir toliau pastebimai mažės. Palyginus su praėjusių metų pabaiga, šiais metais bedarbystė šalyje turėtų smukti nuo 13 iki 11.4 procentų, na o kitais metais ji jau bus vienženklė, t.y. sudarys 9.8 procentus. Priminsime, kad dar 2011 metų pabaigoje Lietuvoje bedarbystė sudarė net 15.3 procentus.
Vokietijoje per šiuos metus bedarbystė turėtų ūgtelėti nuo 5.5 iki 5.7 procentų, na o kitais metais sumažėti iki 5.6 procentų, Prancūzijoje atitinkamai augs nuo 10.3 iki 10.7 procentų, na o kitais metais, remiantis prognozėmis, dar labiau ūgtels ir sieks vienuolika procentų. Italijoje ir Ispanijoje prognozuojamas tolesnis bedarbystės augimas. Italijoje ji šiais metais turėtų augti vienu procentu iki 11.6 procentų, na o kitais metais dar pakils iki dvylikos procentų, tuo tarpu Ispanijoje bedarbystė šiais metais turėtų dar labiau padidėti ir sieks net 26.9 procentus (praėjusiais metais sudarė 25 procentus), na o kitais metais mažės iki 26.6 procentų.
Kalbant apie infliaciją, tai ji šiais metais, remiantis prognozėmis, euro zonoje turėtų sumažėti nuo 2.5 iki 1.8 procentų, na o kitais metais kris iki 1.5 procentų. Europos sąjungoje atitinkamai mažės nuo 2.6 iki 2.0 procentų, o kitais metais - iki 1.7 procentų. Lietuvoje, remiantis prognozėmis, infliacija šiais metais turėtų kristi nuo 3.2 iki 2.4 procentų, tačiau kitais metais ir vėl augs bei sieks 2.9 procentus. Vokietijoje infliacija šiais metais prognozuojama, kad kris nuo 2.1 iki 1.8 procentų, o kitais metais - iki 1.7 procentų, Prancūzijoje ji šiais metais turėtų mažėti nuo 2.2 iki 1.6 procentų, kitais metais - iki 1.5 procentų, Ispanijoje nuo 2.4 iki 1.7 procentų, na o kitais metais, remiantis prognozėmis, susitrauks iki vieno procento, tuo tarpu Italijoje infliacija šiais metais kris nuo 3.3 iki 2 procentų, o kitais metais - iki 1.7 procentų.