versija spausdinimui
(0)
Padidėjusi bankinės panikos rizika, net iki dešimties procentų korekcija akcijų rinkose, bei kitų periferinių šalių problemų pagilėjimas - būtent tokį poveikį, anot Danske Bank banko atstovų, gali sukelti planuojamo specialaus indėlių mokesčio įvedimas Kipre.
Europos sąjungos atstovai, kurie reikalauja, jog dalį Kipro bankų gelbėjimo naštos prisiimtų patys šios šalies bankų indėlininkai, Kiprą vertiną kaip ypatingą atvejį. Ši šalis palaiko artimus ryšius su Rusija, ir būtent šios šalies atstovai laiko labai daug savo lėšų Kipro bankuose. Todėl iš pradžių Kipras ir ieškojo finansinės pagalbos Rusijoje.
Tačiau Danske Bank analitikai atkreipia dėmesį, jog pabrėžimas fakto, kad Kipras yra specialus atvejis, nebūtinai sumažins indėlininkų, kurie savo indėlius laiko kitose šalyse, nerimą.
„Jei Ispanijos bankų problemos pasirodys esančios didesnės nei buvo manyta, tai ši šalis taip pat gali būti pradėta vertinti kaip specialus atvejis” - perspėja minimo banko atstovai.
Todėl pasak Danske Bank banko analitikų, indėlininkai turintys indėlių kitose Europos šalyse, irgi gali pradėti nerimauti, jog tų šalių valdžios gali pasielgti panašiai kaip Kipro atstovai. Tokiu atveju, be jokios abejonės prasidėtų indėlių, už kuriuos ir taip mokamos nedidelės palūkanos, atsiėmimas iš bankų. Minimo banko analitikai nerimauja, kad neramumai Kipre tai pat gali sukelti didesnę korekciją akcijų rinkose.
„Jei investuotojai padarys išvadą, kad skolų krizė didžiąja dalimi jau praeityje, rinkos po pirmos negatyvios reakcijos greitai nusiramins. Tačiau jeigu vis dėl to taip nenutiks, galime tapti ilgo laikotarpio, kai investuotojai stengsis susimažinti riziką ir ims jos vengti, pradžios liudininkai” - tikina Danske Bank atstovai.
Jų nuomone, net jei kitos rinkos stabilizuosis, Kipras gali būti geras pretekstas 5 – 10 procentų korekcijai akcijų rinkose. Tačiau jeigu vis dėl Kipro parlamentas greitai neapsispręs dėl finansinės pagalbos, taip vadinamos bankinės atostogos gali užsitęsti, tuomet Danske Bank banko analitikai neatmeta, jog galime sulaukti labai didelio periferinių šalių aktyvų išpardavimo.
„Jei obligacijų pajamingumas pasieks nerimą keliančias aukštumas, tuomet Ispanija ar Italija gali būti priversta prašyti pagalbos, na o Europos Centrinis bankas siekdamas nuraminti rinktas, turės atlikti pastebimas intervencijas rinkoje” - prognozuoja minimo banko atstovai.
Europos sąjungos atstovai, kurie reikalauja, jog dalį Kipro bankų gelbėjimo naštos prisiimtų patys šios šalies bankų indėlininkai, Kiprą vertiną kaip ypatingą atvejį. Ši šalis palaiko artimus ryšius su Rusija, ir būtent šios šalies atstovai laiko labai daug savo lėšų Kipro bankuose. Todėl iš pradžių Kipras ir ieškojo finansinės pagalbos Rusijoje.
Tačiau Danske Bank analitikai atkreipia dėmesį, jog pabrėžimas fakto, kad Kipras yra specialus atvejis, nebūtinai sumažins indėlininkų, kurie savo indėlius laiko kitose šalyse, nerimą.
„Jei Ispanijos bankų problemos pasirodys esančios didesnės nei buvo manyta, tai ši šalis taip pat gali būti pradėta vertinti kaip specialus atvejis” - perspėja minimo banko atstovai.
Todėl pasak Danske Bank banko analitikų, indėlininkai turintys indėlių kitose Europos šalyse, irgi gali pradėti nerimauti, jog tų šalių valdžios gali pasielgti panašiai kaip Kipro atstovai. Tokiu atveju, be jokios abejonės prasidėtų indėlių, už kuriuos ir taip mokamos nedidelės palūkanos, atsiėmimas iš bankų. Minimo banko analitikai nerimauja, kad neramumai Kipre tai pat gali sukelti didesnę korekciją akcijų rinkose.
„Jei investuotojai padarys išvadą, kad skolų krizė didžiąja dalimi jau praeityje, rinkos po pirmos negatyvios reakcijos greitai nusiramins. Tačiau jeigu vis dėl to taip nenutiks, galime tapti ilgo laikotarpio, kai investuotojai stengsis susimažinti riziką ir ims jos vengti, pradžios liudininkai” - tikina Danske Bank atstovai.
Jų nuomone, net jei kitos rinkos stabilizuosis, Kipras gali būti geras pretekstas 5 – 10 procentų korekcijai akcijų rinkose. Tačiau jeigu vis dėl Kipro parlamentas greitai neapsispręs dėl finansinės pagalbos, taip vadinamos bankinės atostogos gali užsitęsti, tuomet Danske Bank banko analitikai neatmeta, jog galime sulaukti labai didelio periferinių šalių aktyvų išpardavimo.
„Jei obligacijų pajamingumas pasieks nerimą keliančias aukštumas, tuomet Ispanija ar Italija gali būti priversta prašyti pagalbos, na o Europos Centrinis bankas siekdamas nuraminti rinktas, turės atlikti pastebimas intervencijas rinkoje” - prognozuoja minimo banko atstovai.