versija spausdinimui
(0)
Antradienį pagrindinių JAV indeksų reikšmės toliau smuko, nors pirmojoje dienos pusėje indeksai demonstravo augimą. Pagrindė to priežastis yra tvyrantis neužtikrintumas dėl Kipro bankų krizės ir kaip tai paveiks Europos finansų sistemą. S&P 500 indekso reikšmė traukėsi trečią dieną iš eilės ir tai yra ilgiausiai užsitęsęs indekso smukimas šiais metais. Vakar S&P 500 reikšmė sumažėjo 0,24 proc., Nasdaq Composite – 0,26 proc, o Dow Jones Industrial Average (DJIA) indekso reikšmė paaugo 0,03 proc.
Didžiausią augimą DJIA indekse pademonstravo „Coca-Cola Co.” ir „Procter & Gamble“ bendrovės, kurių akcijos brango atitinkamai 1,47 proc. ir 1,25 proc., o didžiausią smukimą patyrė „Caterpillar Inc.“ bendrovė, kurios akcijos atpigo 1,22 proc.
Vasario mėnesį išduota 946 tūkst. leidimų statyti būstą, tokie rezultatai pranoko analitikų lūkesčius, kurie prognozavo padidėjimą nuo 904 tūkst. iki 925 tūkst. Paskutinį kartą toks leidimų kiekis buvo išduotas prieš penkis metus, kai rinkos dar nebuvo sukrėstos ekonominės krizės. Naujų nekilnojamojo turto projektų vykdymas ateityje turėtų teigiamai paveikti JAV ekonomiką. Naujų būstų statyba per praėjusį mėnesį išaugo 0,8 proc. nuo 910 tūkst. iki 917 tūkst. Ir beveik atitiko analitikų prognozę, kuri buvo 915 tūkst naujų būstų.
Vakarų Europa
Antradienį akcijų rinkos dalyviai toliau šurmuliavo dėl įvykių Kipre. Buvo laukiama parlamento balsavimo rezultatų ir baimintasi, kad Europos Sąjungos (ES) reikalavimas apmokestinti indėlius bus atmestas. Mažėjo visi nacionaliniai akcijų indeksai išskyrus Airijos ir Danijos. Kipro birža vakar nedirbo, tačiau kaimyninės Graikijos indeksas ASE vakar mažėjo 3,9 proc. Investuotojai buvo taip įsijautę į šias problemas, kad net neatkreipė dėmesio į augusį Vokietijos investuotojų pasitikėjimą. Kovą Vokietijos „ZEW“ lūkesčių ir esamos padėties vertinimo indeksai augo daugiau nei tikėjosi ekonomistai, bylodami apie gerėjančią didžiausios ES ekonomikos būklę.
Kaip rinkos dalyviai ir baiminosi, Kipro parlamentas vakar atmetė įstatymą apmokestinti bankuose laikomus indėlius. Šįryt ateities sandoriai nerodo aiškios krypties rinkoje, o jos dalyvius kamuoja nežinia kaip toliau susiklostys Kipro likimas. Indėlių apmokestinimas buvo sąlyga, su kuria Europos Komisija sutiko šaliai suteikti finansinę paramą. Be jos Kiprą gali ištikti nemokumas, bankų sistemos griūtis ir šaliai gali tekti pasitraukti iš euro zonos.
Azija
Šiandien Azijos rinkose vyravo skirtingos nuotaikos – Šanchajaus CSI 300 indeksas augo 3,37 proc., Honkongo Hang Seng – 0,85 proc., o P. Korėjos Kospi prarado 1,06 proc. savo vertės. Japonijos birža nedirbo.
Tikimasi, kad pirkimo vadybininkų apklausa parodys, kad Kinijos gamybos apimtys kovą augo. Pigo P. Korėjos finansinio sektoriaus akcijos, tačiau situacija Honkonge buvo geresnė – investuotojų pinigai plūdo į bankinį bei nekilnojamojo turto sektorius. „China Citic Bank Corp.“ vertybiniai popieriai brango net 10 proc. Australijos antras pagal dydį parduotuvių tinklas „David Jones Ltd.“ pranešė apie lūkesčius viršijusį pelną – akcijų kaina išaugo 3,6 proc.
Baltijos šalys
Vakar visi Baltijos šalių akcijų indeksai augo, tačiau dėl naujienų trūkumo apyvartos nebuvo didelės. Vis daugiau dėmesio sulaukia dividendinės pozicijos. „Linas Agro Group“ akcijų kaina pasiekė 0,69 euro. Aktyviai prekiauta „Tallink Grupp“ vertybiniais popieriais. „Olainfarm“ net ir po prastesnių vasario mėnesio rezultatų neužleidžia savo pozicijų, vakar įmonės akcijos brango 1,4 proc.
Žaliavos
Antradienį „WTI“ naftos kaina smarkiai krito žemiau 93 JAV dolerių už barelį. Įvykiai Kipre priminė rinkai, kad Europa vis dar turi skolų problemų ir menkino lūkesčius dėl energijos paklausos. „WTI“ rūšies naftos sandoriai antradienio prekybos sesijos pabaigoje atpigo 1,58 JAV dolerio, arba 1,69 proc., iki 92,16 JAV dolerių už barelį. Londono „Brent“ rušies naftos sandorių kainos krito dar smarkiau – 1,9 proc., iki 107,45 JAV dolerių už barelį.
Aukso sandoriai atvirkščiai reagavo į Kipro problemas. Antradienį kaina pakilo 0,44 proc., iki 1 612,75 JAV dolerių už Trojos unciją. Tvyrant didesniam neapibrėžtumui ir kintamumui rinkoje investuotojai pasuko į saugiais laikomus aktyvus, ir padidino tauriųjų metalų paklausą. Tačiau sidabro sandorių kainos vis tiek šiek tiek nukrito – 0,1 proc iki 28,84 JAV dolerių už unciją.
Didžiausią augimą DJIA indekse pademonstravo „Coca-Cola Co.” ir „Procter & Gamble“ bendrovės, kurių akcijos brango atitinkamai 1,47 proc. ir 1,25 proc., o didžiausią smukimą patyrė „Caterpillar Inc.“ bendrovė, kurios akcijos atpigo 1,22 proc.
Vasario mėnesį išduota 946 tūkst. leidimų statyti būstą, tokie rezultatai pranoko analitikų lūkesčius, kurie prognozavo padidėjimą nuo 904 tūkst. iki 925 tūkst. Paskutinį kartą toks leidimų kiekis buvo išduotas prieš penkis metus, kai rinkos dar nebuvo sukrėstos ekonominės krizės. Naujų nekilnojamojo turto projektų vykdymas ateityje turėtų teigiamai paveikti JAV ekonomiką. Naujų būstų statyba per praėjusį mėnesį išaugo 0,8 proc. nuo 910 tūkst. iki 917 tūkst. Ir beveik atitiko analitikų prognozę, kuri buvo 915 tūkst naujų būstų.
Vakarų Europa
Antradienį akcijų rinkos dalyviai toliau šurmuliavo dėl įvykių Kipre. Buvo laukiama parlamento balsavimo rezultatų ir baimintasi, kad Europos Sąjungos (ES) reikalavimas apmokestinti indėlius bus atmestas. Mažėjo visi nacionaliniai akcijų indeksai išskyrus Airijos ir Danijos. Kipro birža vakar nedirbo, tačiau kaimyninės Graikijos indeksas ASE vakar mažėjo 3,9 proc. Investuotojai buvo taip įsijautę į šias problemas, kad net neatkreipė dėmesio į augusį Vokietijos investuotojų pasitikėjimą. Kovą Vokietijos „ZEW“ lūkesčių ir esamos padėties vertinimo indeksai augo daugiau nei tikėjosi ekonomistai, bylodami apie gerėjančią didžiausios ES ekonomikos būklę.
Kaip rinkos dalyviai ir baiminosi, Kipro parlamentas vakar atmetė įstatymą apmokestinti bankuose laikomus indėlius. Šįryt ateities sandoriai nerodo aiškios krypties rinkoje, o jos dalyvius kamuoja nežinia kaip toliau susiklostys Kipro likimas. Indėlių apmokestinimas buvo sąlyga, su kuria Europos Komisija sutiko šaliai suteikti finansinę paramą. Be jos Kiprą gali ištikti nemokumas, bankų sistemos griūtis ir šaliai gali tekti pasitraukti iš euro zonos.
Azija
Šiandien Azijos rinkose vyravo skirtingos nuotaikos – Šanchajaus CSI 300 indeksas augo 3,37 proc., Honkongo Hang Seng – 0,85 proc., o P. Korėjos Kospi prarado 1,06 proc. savo vertės. Japonijos birža nedirbo.
Tikimasi, kad pirkimo vadybininkų apklausa parodys, kad Kinijos gamybos apimtys kovą augo. Pigo P. Korėjos finansinio sektoriaus akcijos, tačiau situacija Honkonge buvo geresnė – investuotojų pinigai plūdo į bankinį bei nekilnojamojo turto sektorius. „China Citic Bank Corp.“ vertybiniai popieriai brango net 10 proc. Australijos antras pagal dydį parduotuvių tinklas „David Jones Ltd.“ pranešė apie lūkesčius viršijusį pelną – akcijų kaina išaugo 3,6 proc.
Baltijos šalys
Vakar visi Baltijos šalių akcijų indeksai augo, tačiau dėl naujienų trūkumo apyvartos nebuvo didelės. Vis daugiau dėmesio sulaukia dividendinės pozicijos. „Linas Agro Group“ akcijų kaina pasiekė 0,69 euro. Aktyviai prekiauta „Tallink Grupp“ vertybiniais popieriais. „Olainfarm“ net ir po prastesnių vasario mėnesio rezultatų neužleidžia savo pozicijų, vakar įmonės akcijos brango 1,4 proc.
Žaliavos
Antradienį „WTI“ naftos kaina smarkiai krito žemiau 93 JAV dolerių už barelį. Įvykiai Kipre priminė rinkai, kad Europa vis dar turi skolų problemų ir menkino lūkesčius dėl energijos paklausos. „WTI“ rūšies naftos sandoriai antradienio prekybos sesijos pabaigoje atpigo 1,58 JAV dolerio, arba 1,69 proc., iki 92,16 JAV dolerių už barelį. Londono „Brent“ rušies naftos sandorių kainos krito dar smarkiau – 1,9 proc., iki 107,45 JAV dolerių už barelį.
Aukso sandoriai atvirkščiai reagavo į Kipro problemas. Antradienį kaina pakilo 0,44 proc., iki 1 612,75 JAV dolerių už Trojos unciją. Tvyrant didesniam neapibrėžtumui ir kintamumui rinkoje investuotojai pasuko į saugiais laikomus aktyvus, ir padidino tauriųjų metalų paklausą. Tačiau sidabro sandorių kainos vis tiek šiek tiek nukrito – 0,1 proc iki 28,84 JAV dolerių už unciją.