versija spausdinimui
(0)
Pastaraisiais metais Lietuvoje labai sparčiai daugėja žmonių, investuojančių į investicinius bei pensijų fondus, taip pat tiesiogiai investuojančių į biržose kotiruojamas bendrovių akcijas. Daugelis naujųjų smulkiųjų investuotojų investuoja su pradine nuostata, kad akcijų rinkos paprastai tik kyla. Tą patvirtina kelių pastarųjų metų investicinių fondų valdytojų skelbiami istoriniai grąžos rezultatai. Su ilgalaikiais nuosmukiais akcijų rinkoje niekas dar lyg ir nesusidūrė, tačiau ateina laikas, kai nei iš šio, nei iš to akcijų ir investicinių fondų vienetų verčių kreivės sparčiai ima leistis žemyn, , rašo dienraštis „Verslo Žinios“.
Tada investuotojai pirmą kartą susiduria su akcijų rinkos korekcija. Paslaptingai skambanti sąvoka. Ir šiek tiek bauginanti, ypač jei iki šiol sparčiai augusi investicinio fondo vieneto vertė staigiai ima kristi žemyn kartu su savim tempdama žemyn iki šiol uždirbtą „popierinį“ investicijų pelną. Tuomet investuotojui kyla klausimas - ką daryti?
Dauguma smulkiųjų investuotojų ima pardavinėti akcijas bei investicinių fondų vienetus, kad spėtų užfiksuoti uždirbtus pelnus, o vėliau, pasibaigus korekcijai, grįžtų į vertybinių popierių rinką ir nusipirktų pigesnių akcijų bei investicinių fondų vienetų. Kadangi iš anksto negalima atspėti, kada korekcija baigsis, tokie investuotojai pakliūna į situaciją, kai parduoda pingančias akcijas ar investicinio fondo vienetus ir perka juos vėl, kai jų vertė ima augti.
Kita dalis investuotojų žino, kad parduoti akcijas ar investicinio fondo vienetus tuomet, kai jų vertė krenta, yra neracionalu finansiniu požiūriu, todėl laukia ir stebi akcijų rinkos nuosmukį tol, kol neišlaiko nervai ir greitai atsikratoma turimų investicijų pačiame žemiausiame akcijų rinkos nuosmukio taške arba netoli jo. Rezultatas - apgailėtinas.
Dar kita dalis investuotojų, stebėdami korekcijas, ima ieškoti analogijų su prieš tai buvusiomis korekcijomis jų trukmės bei nuosmukio masto požiūriais. Jie ima mąstyti, kad lygiai tokia pati padėtis akcijų rinkoje buvo prieš metus, tuomet korekcija tęsėsi 3 savaites, akcijų rinkos žemiausią tašką pasiekė po 2 savaičių nuo korekcijos pradžios, todėl lygiai taip pat bus ir šį kartą. Todėl priima atitinkamus investicinius sprendimus, tarkime, parduoti turimus investicinio fondo vienetus po 2 savaičių nuo korekcijos pradžios. Tačiau, rodo istoriniai rezultatai, nė viena korekcija nepanaši į prieš tai buvusias, nes kiekvienai korekcijai pradžią duoda skirtingos priežastys, skiriasi jų trukmė ir nuosmukio mastai. Tad ieškoti analogijų su ankstesnėmis korekcijomis nėra gera strategija, rašo „Verslo Žinios“.
Tai ką tuomet daryti? Jei jūs esate ilgalaikis investuotojas, nereaguokite į korekcijas! Tai bus vienintelis teisingas spendimas. Kaip tvarkytis su savo emocijomis? Juk jūs jau žinote, kas yra korekcija, ir kad ji tetrunka ribotą laiko tarpą, o nuosmukis nebūna toks didelis, kad paleistų jus elgetauti, ypač jei rizikuojate ne visais savo pinigais. Vienintelis pateisinamas elgesys per korekciją – papildyti savo investicijų portfelį laikinai atpigusiomis akcijomis ar investicinių fondų vienetais, kurių emitentais jūs pasitikite ir tikite jų ilgalaike sėkme.
Tada investuotojai pirmą kartą susiduria su akcijų rinkos korekcija. Paslaptingai skambanti sąvoka. Ir šiek tiek bauginanti, ypač jei iki šiol sparčiai augusi investicinio fondo vieneto vertė staigiai ima kristi žemyn kartu su savim tempdama žemyn iki šiol uždirbtą „popierinį“ investicijų pelną. Tuomet investuotojui kyla klausimas - ką daryti?
Dauguma smulkiųjų investuotojų ima pardavinėti akcijas bei investicinių fondų vienetus, kad spėtų užfiksuoti uždirbtus pelnus, o vėliau, pasibaigus korekcijai, grįžtų į vertybinių popierių rinką ir nusipirktų pigesnių akcijų bei investicinių fondų vienetų. Kadangi iš anksto negalima atspėti, kada korekcija baigsis, tokie investuotojai pakliūna į situaciją, kai parduoda pingančias akcijas ar investicinio fondo vienetus ir perka juos vėl, kai jų vertė ima augti.
Kita dalis investuotojų žino, kad parduoti akcijas ar investicinio fondo vienetus tuomet, kai jų vertė krenta, yra neracionalu finansiniu požiūriu, todėl laukia ir stebi akcijų rinkos nuosmukį tol, kol neišlaiko nervai ir greitai atsikratoma turimų investicijų pačiame žemiausiame akcijų rinkos nuosmukio taške arba netoli jo. Rezultatas - apgailėtinas.
Dar kita dalis investuotojų, stebėdami korekcijas, ima ieškoti analogijų su prieš tai buvusiomis korekcijomis jų trukmės bei nuosmukio masto požiūriais. Jie ima mąstyti, kad lygiai tokia pati padėtis akcijų rinkoje buvo prieš metus, tuomet korekcija tęsėsi 3 savaites, akcijų rinkos žemiausią tašką pasiekė po 2 savaičių nuo korekcijos pradžios, todėl lygiai taip pat bus ir šį kartą. Todėl priima atitinkamus investicinius sprendimus, tarkime, parduoti turimus investicinio fondo vienetus po 2 savaičių nuo korekcijos pradžios. Tačiau, rodo istoriniai rezultatai, nė viena korekcija nepanaši į prieš tai buvusias, nes kiekvienai korekcijai pradžią duoda skirtingos priežastys, skiriasi jų trukmė ir nuosmukio mastai. Tad ieškoti analogijų su ankstesnėmis korekcijomis nėra gera strategija, rašo „Verslo Žinios“.
Tai ką tuomet daryti? Jei jūs esate ilgalaikis investuotojas, nereaguokite į korekcijas! Tai bus vienintelis teisingas spendimas. Kaip tvarkytis su savo emocijomis? Juk jūs jau žinote, kas yra korekcija, ir kad ji tetrunka ribotą laiko tarpą, o nuosmukis nebūna toks didelis, kad paleistų jus elgetauti, ypač jei rizikuojate ne visais savo pinigais. Vienintelis pateisinamas elgesys per korekciją – papildyti savo investicijų portfelį laikinai atpigusiomis akcijomis ar investicinių fondų vienetais, kurių emitentais jūs pasitikite ir tikite jų ilgalaike sėkme.