versija spausdinimui
(0)
Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacija neigiamai vertina spekuliacijas kaimyninių šalių pensijų kaupimo pavyzdžiais ir ragina neapsunkinti Lietuvos pensijų kaupimo sistemos dalyviams paskutinių mėnesių, kai jie gali apsispręsti, kaip kaups būsimai pensijai. Užuot pažvelgus į mums giminingą Estijos pensijų fondų sistemą, pastaruoju metu visuomenei pateikiami kardinalūs pokyčiai Lenkijos sistemoje, kurių baigtis ir poveikis dar nėra aiškūs bei sulaukia ekspertų kritikos.
„Jeigu jau norime remtis kaimyninių šalių pavyzdžiais, rinkimės tas šalis, kuriose pensijų kaupimo sistema yra stabili ir leidžia žmonėms sukaupti didesnę pensiją, o pačios valstybės savo patirtimi ir sandara yra artimos mums. Lietuvos pensijų sistema yra gimininga Estijos – kur ir kaip kaupti pensijai mūsų piliečiai apsisprendžia patys, todėl turėtume puoselėti šį demokratinį principą ir gerbti 260 tūkst. gyventojų pasirinkimą kaupti papildomai primokant savo lėšomis“, - dėsto Šarūnas Ruzgys, Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas. Pasak jo, situacija kaimyninėje Lenkijoje, kur apie 90 proc. pensijų fondų dalyvių gali būti priversti stabdyti kaupimą, jau sulaukė nemažai Europos finansų ekspertų ir žiniasklaidos kritikos.
Iki šiol Lenkijoje į pensijų fondus lėšas perveda tik valstybė. Nuo kitų metų pradžios Lietuvoje pradės veikti panaši sistema į tą, kuri Estijoje galioja jau ne vienerius metus – pasirinkusieji maksimalų kaupimą į savo sąskaitas pensijų fonduose mokės įmokas iš savo lėšų ir gaus įmokas iš valstybės. Lietuvoje ši valstybės įmoka siekia 3 proc. (vėliau padidės iki 4,5 proc.), o Estijoje yra 4 proc.
Pirmadienį LR seimo narių kvietimu konferencijoje „Pensijų sistemų vystymosi tendencijos“ viešintis Lenkijos socialinio draudimo institucijos (ZUS) prezidentas Zbigniew Derdziuk savo šalies patirtį pateikia kaip būdą spręsti valstybės finansų problemas. Kita vertus, Lenkijos pensijų fondus vienijanti organizacija bręstančius pokyčius jau atvirai vadina nacionalizacija. Pagrindinis šios reformos veiksnys – vis auganti valstybės skola, tačiau tai niekaip nesprendžia ateities socialinių problemų.
Jeigu vyriausybės planams pritars parlamentas, nuo kitų metų lenkai, dar neapsisprendę, kur kaupti pensiją – privačiame fonde ar valstybiniame socialiniame draudime – automatiškai bus priskirti valstybės globai, ten pat atsidurs ir tų gyventojų lėšos, kuriems iki pensijos liko mažiau kaip 10 metų. Be to, pensijų fondai negalės investuoti į obligacijas, o ankstesnės investicijos taip pat atiteks valstybės pensijų sistemai.
Lietuvos pensijų kaupimo sistema startavo 2004 metais, siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs. Sistema leidžia laisva valia pasirinkusiems dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje dirbantiesiems sukaupti kapitalą papildomai pensijai, kuri būtų mokama šalia „Sodros“ senatvės pensijos. Iš viso Lietuvos pensijų fondų sistemoje dalyvauja 1 mln. 70 tūkst. gyventojų, iš jų 260 tūkst. pareiškė norą kaupti maksimaliai, prisimokant papildomai iš savo atlyginimo.
Šarūnas Ruzgys
Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas
„Jeigu jau norime remtis kaimyninių šalių pavyzdžiais, rinkimės tas šalis, kuriose pensijų kaupimo sistema yra stabili ir leidžia žmonėms sukaupti didesnę pensiją, o pačios valstybės savo patirtimi ir sandara yra artimos mums. Lietuvos pensijų sistema yra gimininga Estijos – kur ir kaip kaupti pensijai mūsų piliečiai apsisprendžia patys, todėl turėtume puoselėti šį demokratinį principą ir gerbti 260 tūkst. gyventojų pasirinkimą kaupti papildomai primokant savo lėšomis“, - dėsto Šarūnas Ruzgys, Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas. Pasak jo, situacija kaimyninėje Lenkijoje, kur apie 90 proc. pensijų fondų dalyvių gali būti priversti stabdyti kaupimą, jau sulaukė nemažai Europos finansų ekspertų ir žiniasklaidos kritikos.
Iki šiol Lenkijoje į pensijų fondus lėšas perveda tik valstybė. Nuo kitų metų pradžios Lietuvoje pradės veikti panaši sistema į tą, kuri Estijoje galioja jau ne vienerius metus – pasirinkusieji maksimalų kaupimą į savo sąskaitas pensijų fonduose mokės įmokas iš savo lėšų ir gaus įmokas iš valstybės. Lietuvoje ši valstybės įmoka siekia 3 proc. (vėliau padidės iki 4,5 proc.), o Estijoje yra 4 proc.
Pirmadienį LR seimo narių kvietimu konferencijoje „Pensijų sistemų vystymosi tendencijos“ viešintis Lenkijos socialinio draudimo institucijos (ZUS) prezidentas Zbigniew Derdziuk savo šalies patirtį pateikia kaip būdą spręsti valstybės finansų problemas. Kita vertus, Lenkijos pensijų fondus vienijanti organizacija bręstančius pokyčius jau atvirai vadina nacionalizacija. Pagrindinis šios reformos veiksnys – vis auganti valstybės skola, tačiau tai niekaip nesprendžia ateities socialinių problemų.
Jeigu vyriausybės planams pritars parlamentas, nuo kitų metų lenkai, dar neapsisprendę, kur kaupti pensiją – privačiame fonde ar valstybiniame socialiniame draudime – automatiškai bus priskirti valstybės globai, ten pat atsidurs ir tų gyventojų lėšos, kuriems iki pensijos liko mažiau kaip 10 metų. Be to, pensijų fondai negalės investuoti į obligacijas, o ankstesnės investicijos taip pat atiteks valstybės pensijų sistemai.
Lietuvos pensijų kaupimo sistema startavo 2004 metais, siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs. Sistema leidžia laisva valia pasirinkusiems dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje dirbantiesiems sukaupti kapitalą papildomai pensijai, kuri būtų mokama šalia „Sodros“ senatvės pensijos. Iš viso Lietuvos pensijų fondų sistemoje dalyvauja 1 mln. 70 tūkst. gyventojų, iš jų 260 tūkst. pareiškė norą kaupti maksimaliai, prisimokant papildomai iš savo atlyginimo.
Šarūnas Ruzgys
Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas