versija spausdinimui
(0)
Didžiausio Lietuvoje komercinio „SEB Vilniaus banko“ ekspertai prognozuoja, kad kitų metų pirmąjį pusmetį infliacija Lietuvoje pasieks rekordinį lygį ir nesitiki, kad, pasiekusi šias aukštumas, ji staiga sumažės. Banko analitikai pabrėžė, kad tokių prognozių priežastis – vis labiau įsišaknijantys verslininkų ir gyventojų lūkesčiai, kad produktų ir paslaugų kainos augs ir ateityje. Banko specialistų prognozėmis, suderintas vartotojų kainų indeksas 2008 metais vidutiniškai ūgtelės 6,5 proc., o 2009 metais – 5 proc., o metinė infliacija kitų metų pradžioje gali rimtai „šturmuoti“ net 10 proc. ribą.
„Abejojame, ar išsipildys valdžios atstovų viltys, kad, infliacijai pasiekus zenitą kitų metų pradžioje, vėliau ji pradės mažėti ir 2009 metų antrąjį pusmetį nusileis iki artimo Mastrichto infliacijos kriterijui lygio, t. y. 2,5-3 procentų“, – sakė „SEB Vilniaus banko“ prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
Pasak jo, politikai nepakankamai įvertina lūkesčių svarbą įmonių kainodaros politikoje bei samdomųjų darbuotojų ir profsąjungų verslininkams keliamuose reikalavimuose dėl darbo užmokesčio. G. Nausėdos teigimu, išskyrus retas išimtis (pvz., degalines) verslininkai negali koreguoti kainų kiekvieną dieną, beje, kuo prekių įvairovė yra didesnė (didelės įmonės, prekybos tinklai), tuo brangiau jiems kainuoja dažnos kainų peržiūros. Todėl į šiandien nustatomas kainas mėginama įkalkuliuoti būsimą iki kitos kainų korekcijos infliaciją, o tai lengviausia padaryti atsižvelgus į dabartines kainų kilimo tendencijas.
Pasak „SEB Vilniaus banko“ prezidento patarėjo, panašiai formuojasi ir darbo užmokesčio didėjimo lūkesčiai. Samdomieji darbuotojai nori, kad jiems būtų kompensuotas ne tik pinigų perkamosios galios sumažėjimas praeityje, bet ir numatoma infliacijos žala iki kito atlyginimų pakėlimo.
„Mūsų visuomenėje vadinamasis pinigų iliuzijos reiškinys yra beveik visiškai sunykęs, t. y. retai besutiksi žmogų, kuris tikėtų, kad 100 litų „svoris“ šiandien yra toks pat kaip prieš pusmetį“, – sakė G. Nausėda.
Pasak eksperto, įsitvirtinus kainų didėjimo lūkesčiams, darbo užmokestis ir kainos kyla spirale, todėl infliacija tampa inertiška ir sunkiai pažabojama. Eksperto nuomone, pralaužti šį užburtą ratą būtų įmanoma Vyriausybei ir Lietuvos bankui parengus ryžtingą bei plačiąją visuomenę įtikinantį kovos su infliacija planą, tačiau to kol kas nepavyko padaryti.
„Kyla retorinis klausimas, ar apskritai yra pakankamai ryžto infliaciją mažinti, jei valstybės biudžetas pildosi ir tarpsta iš vadinamųjų infliacinių pajamų?“, – abejojo G. Nausėda. Anot ekonomisto, toks trumpalaikis ir siauras fiskalinis požiūris į visuotinį kainų kilimą būtų labai žalingas, kadangi pinigų nuvertėjimas ilgainiui pakenktų ekonomikos plėtrai ir skatintų lito devalvavimo lūkesčius.
„SEB Vilniaus bankas“ paskelbė naujausias Lietuvos makroekonominių rodiklių prognozes 2008-2009 metams. Kitais metais šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) išaugs 6,5 proc., o 2009 metais – 6 proc., o fiskalinis deficitas sudarys po 1 proc. BVP.
Vidutinis darbo užmokestis augs ne taip sparčiai kaip šiemet – apie 15 proc. 2008 metais ir 13 proc. 2009 metais. Kylant tarpbankinių palūkanų normų VILIBOR lygiui, toliau didės vidutinė paskolų litais palūkanų norma, kuri tiek 2008, tiek 2009 metų pabaigoje bus apie 8 procentus. Kitais metais bankų paskolų portfelis išaugs 30 proc., o 2009 metais – maždaug 20 procentų.
„Abejojame, ar išsipildys valdžios atstovų viltys, kad, infliacijai pasiekus zenitą kitų metų pradžioje, vėliau ji pradės mažėti ir 2009 metų antrąjį pusmetį nusileis iki artimo Mastrichto infliacijos kriterijui lygio, t. y. 2,5-3 procentų“, – sakė „SEB Vilniaus banko“ prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
Pasak jo, politikai nepakankamai įvertina lūkesčių svarbą įmonių kainodaros politikoje bei samdomųjų darbuotojų ir profsąjungų verslininkams keliamuose reikalavimuose dėl darbo užmokesčio. G. Nausėdos teigimu, išskyrus retas išimtis (pvz., degalines) verslininkai negali koreguoti kainų kiekvieną dieną, beje, kuo prekių įvairovė yra didesnė (didelės įmonės, prekybos tinklai), tuo brangiau jiems kainuoja dažnos kainų peržiūros. Todėl į šiandien nustatomas kainas mėginama įkalkuliuoti būsimą iki kitos kainų korekcijos infliaciją, o tai lengviausia padaryti atsižvelgus į dabartines kainų kilimo tendencijas.
Pasak „SEB Vilniaus banko“ prezidento patarėjo, panašiai formuojasi ir darbo užmokesčio didėjimo lūkesčiai. Samdomieji darbuotojai nori, kad jiems būtų kompensuotas ne tik pinigų perkamosios galios sumažėjimas praeityje, bet ir numatoma infliacijos žala iki kito atlyginimų pakėlimo.
„Mūsų visuomenėje vadinamasis pinigų iliuzijos reiškinys yra beveik visiškai sunykęs, t. y. retai besutiksi žmogų, kuris tikėtų, kad 100 litų „svoris“ šiandien yra toks pat kaip prieš pusmetį“, – sakė G. Nausėda.
Pasak eksperto, įsitvirtinus kainų didėjimo lūkesčiams, darbo užmokestis ir kainos kyla spirale, todėl infliacija tampa inertiška ir sunkiai pažabojama. Eksperto nuomone, pralaužti šį užburtą ratą būtų įmanoma Vyriausybei ir Lietuvos bankui parengus ryžtingą bei plačiąją visuomenę įtikinantį kovos su infliacija planą, tačiau to kol kas nepavyko padaryti.
„Kyla retorinis klausimas, ar apskritai yra pakankamai ryžto infliaciją mažinti, jei valstybės biudžetas pildosi ir tarpsta iš vadinamųjų infliacinių pajamų?“, – abejojo G. Nausėda. Anot ekonomisto, toks trumpalaikis ir siauras fiskalinis požiūris į visuotinį kainų kilimą būtų labai žalingas, kadangi pinigų nuvertėjimas ilgainiui pakenktų ekonomikos plėtrai ir skatintų lito devalvavimo lūkesčius.
„SEB Vilniaus bankas“ paskelbė naujausias Lietuvos makroekonominių rodiklių prognozes 2008-2009 metams. Kitais metais šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) išaugs 6,5 proc., o 2009 metais – 6 proc., o fiskalinis deficitas sudarys po 1 proc. BVP.
Vidutinis darbo užmokestis augs ne taip sparčiai kaip šiemet – apie 15 proc. 2008 metais ir 13 proc. 2009 metais. Kylant tarpbankinių palūkanų normų VILIBOR lygiui, toliau didės vidutinė paskolų litais palūkanų norma, kuri tiek 2008, tiek 2009 metų pabaigoje bus apie 8 procentus. Kitais metais bankų paskolų portfelis išaugs 30 proc., o 2009 metais – maždaug 20 procentų.