versija spausdinimui
(0)
Trečiadienį vykusiame posėdyje Vyriausybė pritarė vidutinės trukmės laikotarpio infliacijos valdymo strategijai. Vyriausybė dar 2004 metais nurodė besiformuojančius infliaciją skatinančius veiksnius. 2005 metų sausio 21 dieną priimtame Vyriausybės nutarime dėl Lietuvos konvergencijos programos buvo numatytos prevencinės kainų stabilumo priemonės, kurios buvo įgyvendintos ir yra vykdomos šiuo metu. Buvo išplėsta nekilnojamojo turto mokesčio bazė, apimant ir gyventojams priklausančio turto dalį, nuosekliai mažinamas darbo pajamų apmokestinimas, numatant kompensuojančias (biudžeto pajamas didinančias) priemones, sėkmingai kovojama su „darbo užmokesčio vokuose“ reiškiniu.
Vyriausybė nuolat vykdė ir vykdo infliacijos rizikos veiksnių stebėjimą ir inicijuoja pasiūlymus dėl priemonių infliacijos rizikos veiksniams suvaldyti. Pažymėtina, kad pagrindinis ateities infliacijos paspartėjimo veiksnys yra nuolat spartėjantis kredito prieaugis, rizikos veiksniai nekilnojamojo turto rinkoje. Kartu yra siūlomos kredito ribojimo priemonės. Pateikti ir priimti teisės aktų projektai, leidę ekonominiais ir administraciniais svertais iš dalies riboti vartojimą iš skolintų lėšų. Vyriausybė taip pat ragino kitas už kainų stabilumą atsakingas institucijas imtis efektyvesnių priemonių paskolų prieaugio stimuliuojamos paklausos įtakai infliacijai mažinti. Vyriausybė inicijavo tikslą vidutinės trukmės laikotarpiu siekti subalansuoto biudžeto.
2007 metų lapkričio 8 dieną buvo priimtas Fiskalinės drausmės įstatymas. Šis įstatymas įteisina nacionalines fiskalinės drausmės taisykles, užtikrinančias ilgalaikį valdžios sektoriaus finansų tvarumą. Vyriausybė numato naujas priemones, kurios leistų pasiekti greitesnių rezultatų. Naujai formuluojamas priemones galima sugrupuoti į 3 pagrindines grupes. Pirmoji grupė, pasak vyriausybės, būtų kainų ir įkainių, kurių nustatymui įtakos turi valstybė ir savivaldybės nustatymo metodikų peržiūrėjimas ir patikslinimas, siekiant užkirsti kelią nepagrįstam jų didėjimui. Antrajai grupei vyriausybė priskiria konkurencijos stiprinimą, siekiant išvengti kainų didėjimo dėl nesąžiningos konkurencijos/kartelinių susitarimų. Trečiajai grupei priskiriamas būsto kainų stabilizavimas mokestinėmis ir subsidijų reguliavimo priemonėmis.
Siekdama užtikrinti neigiamų infliacijos pasekmių socialiai pažeidžiamoms šalies gyventojų grupėms minimizavimą, Vyriausybė nuosekliai didina valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos bei einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžius, valstybės remiamų pajamų bei įvairių socialinių išmokų dydžius. Taip pat nuosekliai didinama minimali alga bei iš biudžeto finansuojamų darbuotojų, kuriuos labiausiai paveikia kainų didėjimas, darbo užmokestis.
Vyriausybė nuolat vykdė ir vykdo infliacijos rizikos veiksnių stebėjimą ir inicijuoja pasiūlymus dėl priemonių infliacijos rizikos veiksniams suvaldyti. Pažymėtina, kad pagrindinis ateities infliacijos paspartėjimo veiksnys yra nuolat spartėjantis kredito prieaugis, rizikos veiksniai nekilnojamojo turto rinkoje. Kartu yra siūlomos kredito ribojimo priemonės. Pateikti ir priimti teisės aktų projektai, leidę ekonominiais ir administraciniais svertais iš dalies riboti vartojimą iš skolintų lėšų. Vyriausybė taip pat ragino kitas už kainų stabilumą atsakingas institucijas imtis efektyvesnių priemonių paskolų prieaugio stimuliuojamos paklausos įtakai infliacijai mažinti. Vyriausybė inicijavo tikslą vidutinės trukmės laikotarpiu siekti subalansuoto biudžeto.
2007 metų lapkričio 8 dieną buvo priimtas Fiskalinės drausmės įstatymas. Šis įstatymas įteisina nacionalines fiskalinės drausmės taisykles, užtikrinančias ilgalaikį valdžios sektoriaus finansų tvarumą. Vyriausybė numato naujas priemones, kurios leistų pasiekti greitesnių rezultatų. Naujai formuluojamas priemones galima sugrupuoti į 3 pagrindines grupes. Pirmoji grupė, pasak vyriausybės, būtų kainų ir įkainių, kurių nustatymui įtakos turi valstybė ir savivaldybės nustatymo metodikų peržiūrėjimas ir patikslinimas, siekiant užkirsti kelią nepagrįstam jų didėjimui. Antrajai grupei vyriausybė priskiria konkurencijos stiprinimą, siekiant išvengti kainų didėjimo dėl nesąžiningos konkurencijos/kartelinių susitarimų. Trečiajai grupei priskiriamas būsto kainų stabilizavimas mokestinėmis ir subsidijų reguliavimo priemonėmis.
Siekdama užtikrinti neigiamų infliacijos pasekmių socialiai pažeidžiamoms šalies gyventojų grupėms minimizavimą, Vyriausybė nuosekliai didina valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos bei einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžius, valstybės remiamų pajamų bei įvairių socialinių išmokų dydžius. Taip pat nuosekliai didinama minimali alga bei iš biudžeto finansuojamų darbuotojų, kuriuos labiausiai paveikia kainų didėjimas, darbo užmokestis.