versija spausdinimui
(0)
Didžiausios Rusijos užsienyje investavusios kompanijos, tarp jų - valstybinės „LUKoil“ ir „Gazprom“ - per 2005 ir 2006 metus savo valdomą turtą daugiau nei padvigubino. Tam daugiausia įtakos turėjo išaugusios naftos ir žaliavų kainos, ketvirtadienį rašo „Verslo Žinios“.
Rusija iki 2006 metų užsienyje investavo 157 mlrd. dolerių. Iš besivystančių valstybių pagal investicijas ji nusileido tik Honkongui, sakoma gruodžio 11 dieną pristatytame Kolumbijos universiteto ir Maskvos Skolkovo vadybos mokyklos atliktame tyrime.
„Pasauliniu mastu veikiančios Rusijos kompanijos greitai vejasi savo tarptautinius konkurentus“, - sakoma tyrime. Rusija iki 2011 metų kasmet investuos daugiau kaip 20 mlrd. dolerių, o 2006 metais investicijos siekė 18 mlrd. dolerių. Tai tebėra mažiau nei Brazilija ar Kinija, praneša Bloomberg naujienų agentūra.
Daugiau nei trečdalį, arba 58,7 mlrd. dolerių, iki praėjusių metų pabaigos sukauptų investicijų sudaro didžiausios 25 Rusijos bendrovės. 2004 metais šioms kompanijoms teko 23 mlrd. dolerių. Naftos, dujų ir metalo gamintojai plūstelėjo su savo investicijomis į užsienį po to, kai jų gaminių kainos smarkiai pakilo tarptautinėse rinkose. Pagal investicijas pirmaujanti Rusijos kompanija „LUKoil“ užsienyje įsigijo turto už 18,8 mlrd. dolerių, „Gazprom“ valdo 10,6 mlrd. dolerių turtą, o didžiausia Rusijos plieno gamintoja „Severstal“, įsigijusi JAV plieno fabriką, su 4,55 mlrd. investuotų dolerių liko trečioje vietoje.
Rusija nusprendė nuo kitų metų padalinti Stabilizacijos fondą, kurio milijardai dolerių buvo sukaupti iš naftos pardavimų. Dalį milijardinio rezervo Rusija pirmą kartą investuos finansinėse pasaulio rinkose į įvairių sričių bendrovių akcijas ir nekilnojamąjį turtą.
Investuoti į tarptautinių kompanijų akcijas yra tik dalis Rusijos vicepremjero ir finansų ministro Aleksejaus Kudrino plano, kaip išplėsti Rusijos atstovavimą finansinėje pasaulio rinkoje. Po ateinantį vasarį planuojamo stabilizacijos rezervo padalinimo jame liks apie 142 mlrd. dolerių, o ateities fonde – 24 mlrd. dolerių. Analitikai prognozuoja, kad abu fondai sparčiai didės, jei energijos kainos ir toliau išliks aukštos.
Ponas Kudrinas britų dienraščiui „The Financial Times“ teigė, kad rezervų fondas bus investuotojams į konservatyvų vyriausybės obligacijų portfelį – taip, kaip dabar Stabilizacijos fondas. Tačiau perviršinių pajamų, vadinamasis Ateities fondas, eis rizikingesniu keliu – investuos į akcijas ir sieks maksimalių pelnų.
Rusija iki 2006 metų užsienyje investavo 157 mlrd. dolerių. Iš besivystančių valstybių pagal investicijas ji nusileido tik Honkongui, sakoma gruodžio 11 dieną pristatytame Kolumbijos universiteto ir Maskvos Skolkovo vadybos mokyklos atliktame tyrime.
„Pasauliniu mastu veikiančios Rusijos kompanijos greitai vejasi savo tarptautinius konkurentus“, - sakoma tyrime. Rusija iki 2011 metų kasmet investuos daugiau kaip 20 mlrd. dolerių, o 2006 metais investicijos siekė 18 mlrd. dolerių. Tai tebėra mažiau nei Brazilija ar Kinija, praneša Bloomberg naujienų agentūra.
Daugiau nei trečdalį, arba 58,7 mlrd. dolerių, iki praėjusių metų pabaigos sukauptų investicijų sudaro didžiausios 25 Rusijos bendrovės. 2004 metais šioms kompanijoms teko 23 mlrd. dolerių. Naftos, dujų ir metalo gamintojai plūstelėjo su savo investicijomis į užsienį po to, kai jų gaminių kainos smarkiai pakilo tarptautinėse rinkose. Pagal investicijas pirmaujanti Rusijos kompanija „LUKoil“ užsienyje įsigijo turto už 18,8 mlrd. dolerių, „Gazprom“ valdo 10,6 mlrd. dolerių turtą, o didžiausia Rusijos plieno gamintoja „Severstal“, įsigijusi JAV plieno fabriką, su 4,55 mlrd. investuotų dolerių liko trečioje vietoje.
Rusija nusprendė nuo kitų metų padalinti Stabilizacijos fondą, kurio milijardai dolerių buvo sukaupti iš naftos pardavimų. Dalį milijardinio rezervo Rusija pirmą kartą investuos finansinėse pasaulio rinkose į įvairių sričių bendrovių akcijas ir nekilnojamąjį turtą.
Investuoti į tarptautinių kompanijų akcijas yra tik dalis Rusijos vicepremjero ir finansų ministro Aleksejaus Kudrino plano, kaip išplėsti Rusijos atstovavimą finansinėje pasaulio rinkoje. Po ateinantį vasarį planuojamo stabilizacijos rezervo padalinimo jame liks apie 142 mlrd. dolerių, o ateities fonde – 24 mlrd. dolerių. Analitikai prognozuoja, kad abu fondai sparčiai didės, jei energijos kainos ir toliau išliks aukštos.
Ponas Kudrinas britų dienraščiui „The Financial Times“ teigė, kad rezervų fondas bus investuotojams į konservatyvų vyriausybės obligacijų portfelį – taip, kaip dabar Stabilizacijos fondas. Tačiau perviršinių pajamų, vadinamasis Ateities fondas, eis rizikingesniu keliu – investuos į akcijas ir sieks maksimalių pelnų.